Palaidi šunys dažnai užpuola žmones, tačiau viešumon iškyla tik pavieniai atvejai.
Mums atvykus Girulių gatvės gyventojas Bronislovas Jukna ruošėsi į ligoninę – lankyti savo aštuonmečio sūnaus. Vaikas pas medikus pateko po to, kai su draugu apie 17 valandą grįžo iš parduotuvės namo. Netikėtai iš kaimynų kiemo (adresas redakcijai žinomas) per tvorą liuoktelėjo čiau čiau veislės šuo ir metėsi ant vaikų. Tie šaukdami leidosi namo, tačiau pabėgti pavyko tik vyresniam Dominyko draugui. Bronislovo ir Raimondos Juknų sūnui šis susitikimas baigėsi daug liūdniau: pagriuvusį vaiką šuo stipriai sukandžiojo bei apdraskė. Su giliomis plėštinėmis šlaunies ir rankos žaizdomis vaikas paguldytas į ligoninę.
„Noriu, kad visuomenė sužinotų”
„Kaimynas (šuns šeimininkas, - aut. past.) sako: „Aš tau atsilyginsiu”, tik kad man nieko nereikia - tegul „lyginasi” vaikui, - pasakoja B. Jukna. - Ligoninėje liepė parašyti pareiškimą. Nuvežėme į policiją, bet pareigūnai, kaip man pasirodė, atsainiai į tai pažiūrėjo. Klausinėjo, ar didelis buvo šuo, ar gilios žaizdos.”
Anot vyriškio, medikai paprašė atvežti ir vaikus užpuolusio šuns skiepų knygelę. „Nuėjau pas kaimynus, o jų šuo ir toliau lyg niekur nieko palaidas šmirinėja kieme, šokinėja ant tvoros, kad net nejauku pasidarė: negi ir man reikės su juo susigrumti? Baisu žiūrėti!” - stebisi B. Jukna.
„Jeigu palaidas, vadinasi, jis ir vėl gali iššokti į gatvę bei užpulti nieko neįtariantį praeivį, vaiką arba seną žmogų, - antrina vyrui žmona. - Kita mūsų kaimynė sakė jau kelis kartus mačiusi tą šunį lakstantį gatvėje. Nebe pirmas kartas Lietuvoje, kai čiau čiau veislės šunys užpuola žmones. Mūsų sūnus kasdien eina pro tą namą į mokyklą – kokios garantijos, kad šuo vėl neužpuls jo arba kurio kito praeivio? Egzistuoja problema, apie kurią reikia kalbėti ir kurią kažkaip spręsti. Todėl ir kreipiausi į „Šiaulių naujienas”, nes noriu, kad visuomenė sužinotų apie šį atvejį”.
Pasak R. Juknienės, neoficialiai kalbantis, kai kurie medikai daro prielaidas, jog dėl šio susitikimo su šunimi ateityje jų sūnui gali kilti visokių sveikatos problemų – tokių, kaip nemiga, išgąstis ir pan. Kartais simptomai pasireiškia tik po metų ar kitų.
Geriausias būdas atsiginti – ką nors mesti į šunį
Šunų dresuotojas Raimondas Vaseris sako, kad šuns agresyvumas priklauso ne tik nuo veislės. „Agresyvus tas šuo ar ne, pagal veislę sunku pasakyti. Viskas priklauso ne tiek nuo veislės, kiek nuo konkretaus individo. Gali būti du tos pačios vados šuniukai, tačiau jų charakteriai labai skirsis”, - teigia dresuotojas.
Ar čiau čiau priskiriami kovinių šunų kategorijai? R. Vaseris: „Ne. Jie kažkada buvo koviniai. Tačiau, kaip ir visi Rytų šunys, čiau čiau yra gana tokie... tokie... savotiški. Čiau čiau, šarpėjai, kitos veislės... Nenuspėjami? Jeigu juos pažįsti, tada nuspėjami. Tada gerai. Tačiau ši veislė reta ir daugeliui tebėra naujiena (tai ne vokiečių aviganiai arba kita kuri „lietuviška” šunų veislė). Čiau čiau šunys truputį kitokie, mažai žinomi, nors jų po truputį mieste daugėja”.
Ką dresuotojas patartų daryti šuns užpultam žmogui?
„Priklauso nuo situacijos. Jeigu šuo loja ir suka ratus, o jūs lyg niekur nieko bandysite nueiti, pasivijęs iš už nugaros šuo būtinai krimstels į kulną. Bet jeigu stovėsite nuolat į jį atsisukęs priekiu, šuo nedrįs pulti. O šiaip geriausias būdas atsiginti nuo šuns – reikia į jį ką nors sviesti: akmenį, grumstą, sniego gniūžtę... Tai yra, kas arčiau rankų. Ir taip nuo jo „atsisvaidyti”. Jeigu pradedi į šunį mėtyti ir dar pataikai, jis traukiasi. Tačiau labai dažnai šuns užpuolimas trunka tik kelias sekundes ir būna žmogui visiškai netikėtas – nebelieka laiko atsiginti arba kažką pasičiupti į rankas”, - tvirtina šunų dresuotojas R. Vaseris.
