facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių apskrities ligoninės Priėmimo skyriaus vedėja Daiva Jautakienė pastebi, jog dirbti medikams, kai į skyrių plūsta neblaivūs ir narkomanai, ypač sunku.
Vadimo SIMUTKINO nuotr. 

 
 
 
 
 
 
 
Zita KATKIENĖ

Girtą  gelbsti ne tik gatvės praeiviai, bet ir greitosios medicinos pagalbos, ir ligoninės medikai, ir Nakvynės namų darbuotojai. Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija deklaruoja, jog bandys padėti sveikatos priežiūros įstaigoms ieškoti išeities. Šiauliečiai išeitį mato Nakvynės namų reorganizacijoje, kurioje su benamiais guldomi ir tvarkingi, tik „padauginę“ piliečiai, kurie nubunda tuščiomis kišenėmis.

Seime svarstomas neblaiviųjų blaivinimas

„Tinkamiausio sprendimo būtina ieškoti nedelsiant ir Seimui, ir kai kurioms ministerijoms ir savivaldybėms”, - teigia Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė išplatintame pranešime. Susirūpinimas - ne iš piršto laužtas. Politikė pastebėjo, jog neblaivių žmonių į ligonines patenka išties daug. Ir patenka ne dėl sveikatos problemų. Tokie žmonės trukdo medikams dirbti, yra našta gydymo įstaigos biudžetui. Medikai ir politikai vis dažniau prabyla apie tai, kad reikia vėl steigti blaivyklas, kurios ir pasirūpintų girtais žmonėmis. Dar praėjusių metų gruodžio 4 dieną Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė neblaivių asmenų išblaivinimo problemoms spręsti konkrečių siūlymų, kaip tai geriau padaryti, kol kas nėra pateikusi.

Du kartus šiuo klausimu jau posėdžiavo Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija.  Paposėdžiavusi nusprendė perduoti šią  problemą nagrinėti ir Seimo Socialinių reikalų komitetui - dvi galvos gal daugiau ką sugalvos? Deja, iki šiol nieko nesugalvoja ne tik Lietuvos valdžios galvos. Nepasistūmėja toliau ir miesto politikai, neblaiviųjų blaivinimą, lyg katinui pūslę, per žiemą patikėję Nakvynės namų darbuotojams ir, žinoma, ligoninei.  

Net ir dabar, kai atšilo oras, neblaivių žmonių srautas nemažėja.

Neblaivūs pacientai - be pageidavimo

Šiaulių savivaldybės sprendimu neblaivūs žmonės jau ne pirmą žiemą vežiojami Greitosios medicinos pagalbos stoties automobiliais. Nes manoma, jog negalima žmogaus, gulinčio gatvėje, palikti likimo valiai. Per praėjusius metus Šiaulių apskrities ligoninės Priėmimo skyriuje pagalbos ieškojo 2497 neblaivūs pacientai. Neblaiviems asmenims taikoma stebėjimo paslauga. Esant sunkiai būklei, detoksikavimas atliekamas ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriuje.

Deja, išblaivinimo paslauga neteikiama net ir pacientui pageidaujant.

Detoksikavimas ligoninėje gali būti skiriamas esant tam tikroms paciento būklės indikacijoms, kai apsinuodijimas alkoholiu ar kitomis toksinėmis medžiagomis kelia grėsmę paciento gyvybei arba gali sukelti pavojingų komplikacijų, kai trukdo atlikti būtinus tyrimus. Tokiu atveju blaivinimas atliekamas Priėmimo skyriuje, kuris yra skubios pagalbos padalinys. Paslauga yra būtinosios pagalbos dalis, ši paslauga yra nemokama.

Esant sunkioms apsinuodijimo būklėms pacientai gydomi Reanimacijos arba Nefrologijos-toksikologijos skyriuose.

Teikdami pagalbą  neblaiviems asmenims medikai patiria užgauliojimų, pasitaiko ir fizinio smurto. Sunku medikams ištirti realią neblaivaus paciento būklę, kuri gali būti grėsminga jo gyvybei, jeigu yra sunkių gretutinių ligų. Už neblaivių pacientų apžiūrėjimą, būtinąją pagalbą medikams papildomai net nemokama.

Medikams, dirbantiems Priėmimo skyriuje, pasak skyriaus vedėjos Daivos Jautakienės, kyla nemažai problemų. Yra buvę atvejų, kai į Priėmimo skyrių įsiveržia narkomanas, reikalaujantis švirkštų, narkotinių medžiagų. Tokiu atveju medikai stengiasi raminti agresyvų asmenį, apsaugoti kitus ligonius bei personalą, kviečiama ir policija.

Anot Priėmimo skyriaus vedėjos Daivos Jautakienės, girtavimas Šiauliuose nemažėja, todėl, jos nuomone, neblaivūs asmenys, pavojingi sau ir aplinkiniams, turėtų būti blaivinami specialioje įstaigoje, o ne vežami į ligoninę. Neturėtų čia prieglobsčio ieškoti ir benamiai. 2009 metais Priėmimo skyriuje suteikta pagalba 183 benamiams. Per kelis šių metų mėnesius pagalbos Priėmimo skyriuje ieškojo net 120 benamių. Kiek jų užėjo čia sušilti ir praleisti šaltą naktį,  net neskaičiuojama.

Apšvarina benamiai

Neblaivieji, kuriems medikų pagalbos nereikia, vežami į Nakvynės namus. Laikinai einanti Nakvynės namų direktoriaus pareigas Danutė Bogušienė pastebi, jog net ir atėjus pavasariui srautas žmonių, praleidžiančių naktį po Nakvynės namų stogu, nemažėja. Todėl ypač sunkus darbas tenka budėtojui - moteriai, budinčiai Nakvynės namuose naktį. Suprantama, kai per šalčius benamiai plūsdavo į Nakvynės namus, bet  šalčiai baigėsi, o benamių srautas - nenutrūksta.

Nakvynės namų  budėtojas Anicetas Čepulis sako, jog per dešimtmetį budėtojo darbo ši žiema - sunkiausia.

Jau nuo lapkričio mėnesio atsisakyta policijos budėtojo paslaugų. Vietoj jo budėtojui duotas pultelis, kurį paspaudus nedelsiant atvyksta policijos ekipažas. A. Čepulis sako, jog policiją į šį signalą  reaguoja ir nė karto neteko ilgai laukti ekipažo. Tačiau naktį dirbti buvę saugiau, ypač budėtojoms moterims, kai drauge budėjo ir policininkas. Ypač šią žiemą, kai benamių srautas į Nakvynės namus labai padidėjo.

Prieš  ketverius metus, kai Nakvynės namuose pradėtos teikti išblaivinimo paslaugos, čia buvo įrengti du išblaivinimo kambariai, kuriuose buvo pastatytos ir lovos. Šiais metai, kai į Nakvynės namus pradėti vežti benamiai, lovų atsisakyta. Neblaivūs asmenys guldomis ant čiužinių, kuriuos tenka kloti ne tik šiuose dviejuose kambariuose, bet ir koridoriuose.

Nuo lapkričio 1 dienos benamių registracijos knygoje užregistruotos 2103 pavardės. Tiesa, tos pavardės kartojasi, nes kasnakt prieglobsčio ne tik  atvežami, bet ir patys ateina tie patys benamiai, kurie čia leidžia naktis nuo pat praėjusių metų lapkričio mėnesio.  

Išblaivinti atvežami, pasak A. Čepulio, ir namus turintys bei tvarkingai apsirengę  žmonės. Gatvėje rasti neblaivūs žmonės patenka į bendrą  „gulyklą”. Anksčiau, kai Nakvynės namuose budėdavo policijos pareigūnas, jis patikrindavo neblaivaus asmens kišenes, nusegdavo laikrodį, paimdavo mobilųjų telefoną bei piniginę, o rytą visus daiktus žmogui grąžindavo.

„Mes, Nakvynės namų budėtojai,  neturime teisės tikrinti ir imti žmonių daiktų, todėl būna labai nemalonu, kai žmogus nubunda ir ima reikalauti asmeninių daiktų. Deja, jų nebėra, o drauge miegantys benamiai kaltės neprisipažįsta“, - sako budėtojas.

Ir mušasi, ir miršta

Anksčiau, kai neblaivūs asmenys taip masiškai nebuvo vežami į Nakvynės namus, budėtojai į vidų neblaivių neįleisdavo. Šią pagaliau pasibaigusią žiemą tvarka pasikeitė.

„Jei mes neblaivių neįleisime, juos atveš greitoji”, - sako budėtojas A. Čepulis.

Budėtojai žino, kad benamiai kambariuose ir geria, tačiau niekas jų į  šaltį neišveja. Nes žino, jog žmogus arba sušals, arba jį vėl pristatys medikai. „Koks skirtumas, ar jis čia geria, ar atvežamas girtas”, - nusprendė darbuotojai.

Tragiškų  girtavimo pasekmių išvengta. Vienas benamis po nakties nepakilo nuo čiužinio. Smurto žymių ant kūno nepastebėta, tad nuspręsta, jog žmogus mirė sava mirtimi. „Tarp jų pačių yra hierarchija, tad lyderio visada klausoma”, - pasakoja budėtojas benamių elgesio taisykles, kurioms paklūstama.

Du benamiai, kurie į Nakvynės namus ateidavo permiegoti, tapo oficialiais gyventojais. Pasak A. Čepulio, tam reikia turėti asmens dokumentus ir kreiptis į Savivaldybę dėl socialinio būsto. Taigi dviem pavyko pakilti iš benamių statuso ir jie gyvena kambariuose, kaip ir visi kiti visaverčiai  Nakvynės namų gyventojai.

Pastariesiems, pasak budinčiojo, ši žiema taip pat buvusi nelengva, kai toks srautas benamių trikdo jų gyvenimą, ramybę. 

Gimtadienis – Nakvynės namuose

Kovo 29 dieną  49-ąjį gimtadienį švenčia Vida Puodžiūnienė - visas šios šaltos žiemos naktis praleidusi po Nakvynės namų stogu. Drauge su vyru Gražvydu Puodžiūnu pateko čia neblaivūs, o vėliau ateina kas vakarą nuo 18 valandos ir būna iki 6 valandos ryto. „Rytą - kur nori, ten eik, nors už lango speigas”, - piktinasi benamiai.

Prieš  aštuonerius metus antrąją santuoką bažnyčioje įregistravę sutuoktiniai teigia, jog turėjo ir namus. „Vaikai namus sudegino. Likome ir be pastogės, ir be dokumentų”, - pasakoja Vida. Sutuoktiniai neslepia, jog per tuos aštuonerius metus, kai gyvena be pastogės, abiem teko ir už grotų sėdėti: vienam už dviračio vagystę, antram - už miško medienos vagystę.

„Šluojame gatves, kai kas paprašo, einame į konteinerius”, - pasakoja benamiai, kuriems jau nepavyksta net asmens dokumentų įsigyti. „Be paso negalime nė nusiprausti”, - piktinasi Vida ir priduria, jog taip gyventi ji nebegalinti. „Aš sulauksiu gimtadienio ir galą pasidarysiu”, - neviltis kalba ne tik žmonių lūpomis, bet ir jų užgesusiomis akimis, pamėlusiu veidu.

Laikinai einanti Nakvynės namų direktorės pareigas Danutė Bogušienė sako, jog palikti šiuos žmones Nakvynės namuose ir dieną - neįmanoma, nes jie vaikščios koridoriais, kur būna ir vaikai. Be to, reikia patalpas dezinfekuuoti, išvalyti, nes dažnas po savimi atlieka ir gamtinius reikalus...

Reorganizacija išgelbės... blaivyklą

Nuo liepos 1-osios planuojama reorganizuoti Nakvynės namus, prijungiant juos prie Socialinių paslaugų centro. Tam jau ruošiamasi. Socialinių  paslaugų centro direktorius Algimantas Beinoravičius tvirtina, jog ši reorganizacija tam, kad būtų sumažintas administravimas - nebebus Nakvynės namuose direktoriaus, buhalterio, net ūkio dalies vedėjo. Visas šias pareigas atliks Socialinio paslaugų centro darbuotojai.

Po reorganizacijos dar labiau išsiplės socialinių paslaugų centro teikiamos paslaugos, šiuo metu teikiamos Tilžės g. 63B esančiame centro pastate, Stoties g. 9C įsikūrusioje Paramos tarnyboje bei Pakruojo g. 41 esančiuose Nakvynės namuose, kur ir bus teikiamos nakvynės paslaugos.

Problemą  dėl išblaivinimo paslaugos A. Beinoravičius jau aptarė ir su Socialinės paramos skyriaus vedėja Rita Blauzdavičienė. Laukia dar pokalbis savivaldybės administracijoje. „Mes sprendžiame, kaip toliau teikti išblaivinimo paslaugą, o ne ją sunaikinti”, - tikina direktorius.

Šiaulių benamių nakvynei ir blaivyklai žadama skirti visą pirmąjį Nakvynės namų aukštą. „Būtų įrengtos atskiros patalpos neblaiviems blaivinti, atskiros - benamiams permiegoti, bus įrengti ir  dušai”, - planuoja direktorius.

Tačiau šie planai, pastebi pats, nerealūs, kol nebus lėšų. Todėl rengiamos programos Europos Sąjungos,  ministerijų lėšoms gauti, prašoma ir savivaldybės paramos. Tačiau pirmiausia, pasak A. Beinoravičiaus, reikia taupyti esamas lėšas. Ypač direktorius suglumo, sužinojęs, kad Nakvynės namuose už sunaudotą elektros energiją kas mėnesį mokami... 5 tūkstančiai litų. „Žmonės naudoja daug elektros prietaisų, todėl bus prašoma jais nesinaudoti”, - sako direktorius, įsitikinęs, jog reikia riboti ir televizoriaus žiūrėjimą, nuo kurio darbo neturintys Nakvynės namų gyventojai nesitraukia visą dieną.

Tiesa, atgaivinti tokios blaivyklos, kokia Šiauliuose buvo sovietmečiu ir buvo pripažinta geriausia Tarybų Lietuvoje, nežadama. Tam, pasak A. Beinoravičiaus, reikia daug pinigų. Manyti, jog blaivykla išsilaikys iš joje teikiamų paslaugų, mažai tikėtina. Juk šiais laikais didžiausią šių paslaugų naudotojų kontingentą sudaro benamiai - neturintys ne tik pinigų, darbo, bet ir dokumentų žmonės. 
 

Į viršų