Pastarąjį kartą  žaviosios  Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos Aistės Žalevičienės kompanijoje meras Genadijus Mikšys keliavo į Lenkiją – investicijų apžiūrėti.

 

 

 

Mykolas DEIKUS

Nuo šiol Šiauliai turės ne tik oro, bet ir jūrų uostą. Tokia išvada peršasi skaitant šimtą tūkstančių litų kainavusią studiją, kurią nusipirko logistikos centrą steigianti Šiaulių savivaldybė. Studiją rengusi užsienio kompanija miesto valdžios atstovams surengė ekskursiją į Vokietiją, o Savivaldybė ekskursijos rengėjams „atmojuos“ dar pusę milijono litų. Už idėją, kuri prilygsta Rusijos caro planams Ventos ir Dubysos upėmis paleisti krovininius laivus.

Būrimas iš  kavos tirščių

Prieš keletą mėnesių  kompanija „Ernst & Young“ parengė ekonominį  Šiaulių logistikos centro vertinimą, kurį pristatė  Savivaldybėje.

Skaitant finansinį ekonominį  vertinimą neapleidžia asociacijos su studentų kursiniu darbu, parašytu paskubomis ir paskutinę savaitę. Abejonių kelia vien jau tai, kad ekonominis vertinimas, logistikos centro poreikis grindžiamas Savivaldybės ir, gal, pačių vertintojų fantazijomis. Antai teigiama, kad ateityje logistikos centru aktyviai naudosis Pramoniniame parke įsikursiančios įmonės. Bėda ta, kad tų įmonių – nuo pat parko atidarymo nė kvapo. Vienintelė sklypą išsinuomojusi įmonė pati statosi sandėlius. Tačiau tai – dar ne visi „gražumai“.

Buriama iš  dvejų metų senumo ekonominių  rodiklių

Dar didesniu būrimu iš  kavos tirščiu ima kvepėti, kai pereinama prie skaičių ir ekonominių  rodiklių.

Studijos kūrėjai prisipažįsta, jog turi tik 2008-ųjų ekonominius rodiklius, tačiau iš  jų buria taip, tarsi nebūtų krizės. Nors ekonomistai viešai pripažįsta, jog šalis iš krizės kapstysis dar ateinančius septynerius metus, studijos autoriai jau nuo šių metų BVP kreivę brėžia aukštyn. Savo paskaičiavimus grindžia nuoga „prielaida“. Pavarčius studiją aiškėja, kad graži logistikos centro perspektyva daugiausiai ir grindžiama prielaidomis.

Kad Šiaulių įmonėms reikės sandėlių ir daug, vėlgi remiamasi tuo, kad jų  poreikis didėjo iki 2008-ųjų. Tarsi ekonominės krizės nė  nebūtų.

Kūrė  studentai?

Kai kurie konsultantų  ir Šiaulių valdininkų argumentai šypseną kelia krovinių gabentojams.

Miesto tarybos narys, transporto firmos savininkas Arvydas Mockus aiškių atsakymų į  pateiktus klausimus nesulaukė, kai studija buvo pristatyta Šiaulių  savivaldybėje.

„Čia kalbama tik apie geležinkelio transportą. Kažkodėl Klaipėdos jūrų uoste pakrauti konteineriai geležinkeliu turėtų būti vežami į Šiaulius, palaikomi, vėl pakraunami ant platformų ir vežami toliau. O kur kelių transportas, kuris išvystytas Lietuvoje? Man susidarė įspūdis, kad ši studija buvo iš kažkur paimta ir perkelta Šiauliams, nė nesidomint specifika“, - įsitikinęs A. Mockus.

Tačiau neužmušamų  argumentų turi Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė. Valdininkė mėgina įtikinėti, kad jūra atgabenti kroviniai bus automobiliais vežami į Šiaulių sandėlius, čia kraunami ant geležinkelio platformų ir vežami (matyt, „Transsibiro“ magistrale, apie kurią plačiai rašo konsultantai, - red. past.).

„Čia kažkas nauja“, - žadamu uždarbiu nesidžiaugia transporto firmos savininkas A. Mockus. Verslininkui nesuprantama, kodėl kroviniai turėtų būti automobiliais vežami į Šiaulius, čia formuojami geležinkelio sąstatai, kai geležinkelis yra pačioje Klaipėdoje?

A. Mockui susidarė įspūdis, kad studiją išties galėjo rengti studentai. Ar ne be pagrindo? Štai viename iš pranešimų spaudai skelbiama, kad kompanijoje iš tiesų darbuojasi ir studentai, ir absolventai.

Neišsemiamos „galimybės“ už valdiškus

Tačiau šimtą tūkstančių  litų kainavusiu ekonominiu pagrindimu Savivaldybė neapsiribojo. Vyriausybei pažadėjus logistikos centrui skirti 50 milijonų litų, Savivaldybė suskato rengti galimybių studiją. Ir jau nebe pirmąją.

Pasirodo, Šiaulių logistikos centro galimybės – tiesiog neišsemiamos. Pirmoji galimybių  studija buvo parengta 2005-aisiais. Kelerius metus plėtojant „galimybes“ jos senstelėjo, todėl 2009-aisiais galimybių studija vėl buvo atnaujinta. Ir vėl Savivaldybės projektui pieštos pačios plačiausios galimybės.

Šimtą tūkstančių litų ekonominiam pagrindimui išleidusi Šiaulių savivaldybė suskato rengti naują galimybių studiją. Už šią galimybių studiją miesto valdžia kompanijai „Ernst & Young“ pasižadėjo sumokėti pusę milijono litų.

Paaiškėjo, kad galimybių  studijai rengti Savivaldybė nė nesiruošė skelbti konkursą – pratęsė sutartį su užsienio kompanija. „Šiaulių naujienoms“ ėmus domėtis, ar užsienio kompanija kaip nors negalėjo atsilyginti valdžios atstovams, tie dingo it sliekas šuliny.

Ekskursija į Vokietiją

Jau įprasta, kad farmacijos kompanijos uoliai vaistus išrašinėjantiems medikams organizuoja „konferencijas“. Panašią konferenciją, kuri labiau primena malonią viešnagę, organizavo ir kompanija, su kuria Savivaldybė pasirašė pusės milijono litų kontraktą.

Gegužės 3-4 dienomis grupė  Savivaldybės atstovų išvyko į Vokietijos Grossbeereno miestelį, netoli Berlyno. Anot vienos iš ekskursijos dalyvių, Miesto investicijų skyriaus vedėjos Aistės Žalevičienės, „Ernst & Young“ „turėjo ryšių“ su Grossbeereno logistikos centru.

Valdininkė neslėpė  džiaugsmo viešnage, kurioje Savivaldybės atstovus „gražiai priėmė“. E. Žalevičienė neslėpė, kad kelionę organizavo kontraktą su Savivaldybe pasirašiusi kompanija. „Kad tik kas paimtų ir parodytų...“ - viltingai kalbėjo Miesto investicijų skyriaus vedėja.

Kas apmokėjo sąskaitas

A. Žalevičienė gegužės 3-iąją keliavo į Vokietiją ne viena. Šaltinių teigimu, jos pakeleivis galėjo būti pats miesto meras Genadijus Mikšys.

Kaip tik gegužės 3 dieną  miesto meras pasiėmė savaitėlę nemokamų atostogų.  „Šiaulių naujienos“ patikrino – komandiruotė skirta vienintelei A. Žalevičienei, kuri keliavo už biudžeto lėšas. Taigi, ar meras „atostogavo“ už savus?

Savivaldybės atstovės spaudai Jūratės Rauduvienės buvo paprašyta, kad meras paaiškintų  kelionės į Vokietiją aplinkybes ir atsakyti, už  kieno lėšas keliauta. Vakar atsakymo iki darbo dienos pabaigos nesulaukta. Pats meras telefonu neatsiliepė, nebeatsiliepė ir Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja A. Žalevičienė.      

Tylėjimas reiškia, kad yra ką slėpti?

Norų  yra, galimybių – jokių

„Norų yra, o galimybių – jokių“, - šią ir kitas Savivaldybės rengiamas galimybių studijas vertina politikas, verslininkas A. Mockus. Jo žodžiais, Šiauliuose klesti naujas biznis – rengti galimybių studijas.

„Net Tarybos nariams aiškiai nepasakoma, kiek tiksliai tos galimybių studijos kainuoja. O ir kaip įvertinti – čia ne plytos, nesuskaičiuosi“, - svarsto politikas. Jo manymu, Savivaldybės užsakyta galimybių studija turėtų domėtis Specialiųjų tyrimų tarnyba, tačiau abejoja, ar kovotojai su korupcija šio darbo imsis. „Teisingumo Lietuvoje nėra“, - apgailestauja Tarybos narys A. Mockus.