Archeologė Virginija Ostašenkovienė: „Šio šurfo radinį - tariamai lauko krosnies liekanas - užfiksavome, o dabar užkasime. Jei tiesiama vandentiekio trasa pataikys į šią vietą, tai šie radiniai bus suardyti”. Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Prie Zubovų rūmų Šiaulių „Aušros” muziejaus archeologės Virginijos Ostašenkovienės vadovaujama archeologų, Šiaulių ir Klaipėdos universitetų studentų komanda, atrado objektų ir daiktų, pagal kuriuos galima spręsti, kad čia jau XVII amžiuje stovėjo pastatai ant mūro pamatų, o varinės monetos, kaip ir mums centai, išslysdavo iš piniginių.
Apie radinius „Šiaulių naujienų” skaitytojams papasakojo archeologė Virginija Ostašenkovienė „Prie rūmų pamato atidengėme XIX amžiaus pabaigoje padarytą nuogrindą lietaus vandeniui nutekėti, o po ja nejudintą greičiausiai to paties laikotarpio vandens nutekėjimo drenažą, mūrytą iš geltonų plytų, degtų Aleksandrijos plytinėje, puikiai išsilaikiusį.
Nuogrinda sudėliota iš lauko akmenukų, tik jai suteikta nuolydžio forma, kad lietaus vanduo nutekėtų - nesusidarytų balos. Tokie pat latakai rasti ir Kurtuvėnų dvare. Tai labai kruopštus darbas - latakas labai gražiai išlenktas. Iškasti žemę teko iki pusantro-dviejų metrų gylio ir tai dar ne galas, nes dabar esame pasiekę tik tą lygį, kuriame yra lietaus surinkimo sistema. Turėsime kasti ir giliau, net neaišku, kaip aplink kanalą atsikasti ir pažiūrėti, kas ten yra.
Prie pastato fasadinės dalies atradome pamatus, mūro senesnio už latakus ir dabartinį pastatą. To mūro amžiaus galėtų teoriškai siekti net septynioliktąjį amžių. Tačiau tai tėra prielaida.
Pagrindiniai daiktiniai radiniai, o ne statybiniai, yra rasti jau parko teritorijoje kasamuose šurfuose - XVII amžiaus pabaigos, XVIII amžiaus. Čia greičiausiai buvo ūkinis kiemas, virė gyvenimas, todėl ir daiktų prisikaupė.
Radome keraminių puodų šukių, plokštinių ir puodyninių koklių fragmentų keletą Jono Kazimiero šilingų, nukaltų 1666 metais. (Valdant Jonui Kazimierui (1648–1668) pirmą kartą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje imta kaldinti varines monetas – šilingus, dabar dažnai vadinamus boratinkomis. Tai nedidelės vertės, bet ne archeologams, monetos, - red. past.) Vadinasi, atkastasis sluoksnis tikrai siekia septynioliktąjį amžių.
Šiaurės rytiniame šurfe atkasta krosnis, gal lauko krosnelės pamatai. Nors šalia būta XVII amžiaus radinių, kokio amžiaus šie krosnies likučiai, sunku pasakyti.
Iš viso šurfų iškasta vienuolika, tik viename nieko nerasta.
Daugiau šurfai nebus kasami: ką radome, užsifiksavome, ir jau pradėjome užkasinėti. Dabar kasime tik aplink pastato pamatą - turime viską ten atidengti”, - sako archeologai.
