Savivaldybėje pristatyta galimybių  įrengti Šiauliuose troleibusų linijas studija. Pranešimą  skaitė VGTU magistrantė O. Balašova, o optimistiškai nusiteikęs J. Gajauskas tikino, kad pirmoji troleibusų linija Šiauliuose galima jau 2012-aisiais.

 

 

 

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Savivaldybėje pristatytas Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantės Olgos Balašovos akademinis darbas – galimybių įrengti Šiaulių mieste troleibusų linijas studija. Nors tarp susirinkusiųjų girdėjosi ir labai optimistinių balsų, pavyzdžiui, VGTU docentas daktaras Julius Gajauskas užsiminė, jog pirmąją liniją galima atiduoti eksploatacijon dar 2012 metais, didžioji dauguma, susidedanti iš Tarybos narių, Savivaldybės padalinių specialistų bei visuomeninio transporto įmonės atstovų laikėsi santūriai. Uždarius Ignalinos AE elektra tikrai nepigs, o kad troleibusas judėtų, jam reikalinga elektra. O kur dar miesto infrastruktūros pertvarkymai! Miesto Tarybos narys K. Šavinis teigė, jog anksčiau kaip 2030 metais troleibusai vargu ar pasirodys mūsų mieste...

„Vienas Tarybos narys mane nuliūdino sakydamas, jog troleibusų transporto perspektyvos mieste jį domina tik tiek, kad „uždėtų paukščiuką”. Nenoriu, kad tai būtų tik „paukščiukas”, - kalbėjo svečias iš sostinės J. Gajauskas.

„Ar tik ne K. Šavinis?” - kažkieno balsu ištarta frazė sukėlė trumpą susirinkusiųjų juoką.

„Savo darbe naudojausi keleivių ir transporto srautų Šiaulių mieste tyrimais, - kalbėjo O. Balašova. - pagrindinis tikslas: ištirti troleibusų transporto įrengimo tikslingumą bei galimybes, išskirti problemines puses bei pateikti jų sprendimo būdus.”

Anot jos, dėl miestą  kertančio geležinkelio, pagrindinis keleivių srautas tenka Tilžės gatvei. Čia kas valandą abiem kryptimis vidutiniškai pravažiuoja po 4500 keleivių. Kiek mažesnis keleivių srautas juda Aušros alėja. O pagrindinė vietinio transporto problema – greito susisiekimo nebuvimas – važiavimas bendrame transporto sraute, prasta autobusų techninė būklė.

„Pagrindiniai kriterijai įrengiant viešąjį transportą yra ekonominiai. Mažos eksploatacijos ir remonto kainos, minimalus poveikis aplinkai, minimalus aptarnaujančiųjų darbuotojų skaičius, saugus eismas, didelis susisiekimo greitis”, - vardijo troleibusų transporto privalumus O. Balašova. Neliko nepaminėta ir tai, jog troleibusai važinėja be garso, jų variklių naudingo veiksmo koeficientas dvigubai didesnis nei dyzelinių variklių, montuojamų autobusuose, didesnis ir pagreitis. Kitaip tariant, troleibusas greičiau įsibėgėja. Iš trūkumų paminėtas bene vienintelis: ankštose, siaurose gatvėse dėl kontaktinių stulpų krinta troleibusų važiavimo greitis ir atsiranda galimybė susidaryti transporto kamščiams.

Numatytos ir pirmosios linijos: Dainų žiedas – Tilžės gatvė – Aušros alėja. Tokia ir dar viena linija turėtų atsirasti iki 2015 metų. Iki 2020 metų į troleibusų transporto schemą būtų  įtrauktas ir Gegužių žiedas. Troleibusų depą siūloma įrengti „Busturo” teritorijoje. Šiaulius aptarnautų mažos bei vidutinės talpos autobusai ir vidutinės talpos troleibusai.

„Skaičiavimai parodė, kad pirmajai linijai reikėtų 9 troleibusų, o prijungus antrąją liniją kursuotų 11 troleibusų. 1 kilometro transporto infrastruktūros įrengimo kaina atsieitų 2,6 mln. litų. Taigi pirmam maršrutui įrengti reikėtų 21 milijono, antram – 5 milijonų, trečiam – daugiau nei 4 milijonų litų”, - tęsė O. Balašova, siūlydama įsigyti modernius „Škodos” markės troleibusus, kurių vieno vidutinė kaina esanti „tik” kiek daugiau nei 1,2 milijono litų. Tokie troleibusai turi dyzelinius generatorius, kas, esant reikalui, įgalina nedidelius atstumus įveikti ir be elektros tiekimo linijų.

„Vien troleibusams įsigyti reikėtų apie 15 milijonų litų. Kartu su linijų nutiesimu minėtoji suma šoktelėtų per 45 milijonus litų. O pripliusavus ir eksploatacines išlaidas metams, suma išaugtų dar daugiau kaip milijonu litų”, - O. Balašova priminė šitokio malonumo kainą norintiems po miestą važinėti troleibusais.

Magistrantė siūlė  ir miesto transporto pertvarkymo Šiauliuose būdą. Pasak jos, autobusų  maršrutai liktų tie patys, o maršrutinių taksi (mikroautobusų, - aut. past.) judėjimas būtų pertvarkomas, naujai sukuriant septynis maršrutus ir panaikinant senuosius (dabar esančius). Tada mikroautobusai kursuotų ten, kur nevažinėja autobusai, ir jų vaidmuo būtų tarsi pagalbinis: gabenti keleivius iš pakraščių iki pagrindinių miesto transporto arterijų ir atgal, įtraukiant ir geležinkelio stotį, kurią šiandien sunku pasiekti viešuoju transportu.

Atėjus metui užduoti klausimus, probėgomis sugrįžta prie idėjos mieste tiesti ne troleibusų, bet tramvajaus linijas, tačiau iš sostinės atvykęs docentas daktaras J. Gajauskas, remdamasis kitų šalių patirtimi, netruko įrodyti, jog vis tik ateitis priklausanti troleibusams...

Apkalbėti ir kiti idėjos Šiauliuose įrengti troleibusų linijas aspektai: elektros tiekimo atramoms rekomenduota  naudoti ne gelžbetonines, bet metalines konstrukcijas, jas nudažant „šiaulietiškomis” spalvomis - geltona arba oranžine.

Prisiminta ir tai, jog Šiauliai savo išsidėstymu yra „tarsi du šašlykai ant iešmo”, t. y. miegamuosius rajonus ir centrinę miesto dalį, keleivinio transporto požiūriu, jungia vienas senas viadukas, tarytum iešmas du mėsos gabalus. Todėl prireikus platinti gatves, čia tai padaryti būtų labai sudėtinga, nors K. Šavinis ir replikavo, jog, girdi, „techniškai viskas įmanoma”. Beje, visai ne pro šalį pridurti, jog šitoks gatvių platinimas į aukščiau pateiktą milijoninę sąmatą nėra įtrauktas...