facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Zita KATKIENĖ
Ne tik iš televizijos ekranų ar laikraščio puslapių žinome tas istorijas, kai žmonės, patekę į medikų rankas, ne tik nepasveiksta, bet lieka ilgam prikaustyti prie lovos ar net, kaip liaudis sako, visam padeda šaukštą. Ir gydytojas lieka nekaltas, nes pačių profesionaliausių medikų komanda, vadinama medicinos auditu, įrodo, kad po paprastos operacijos ar ligos sušlubavo širdis ir žmogus neišgyveno.

Pavyzdžių gali būti pačių įvairiausių, tik rezultatas tas pats - gydytojas nekaltas.

Tik žmogui, netekusiam sveikatos ar artimojo, sunku susitaikyti su tokia realybe, kad niekas nesugrąžins jam sveikatos, niekas net nesugrąžins gydymui išleistų pinigų, kurių, įvykus komplikacijai, reikėjo net skolintis. Juolab kad dėl ligos dar ir darbas prarastas.

Patys gydytojai mano kitaip. Jie mano, jog jei profesinio klano ir gydytojų solidarumo nebūtų, gydytojai savo darbo biografiją baigtų už grotų. Nes jų darbo sėkmė priklauso ne tik nuo profesionalumo ir ypatingos atsakomybės, bet ir nuo žmogaus organizmo, kuris, deja, labai sudėtingas ir ne visada nuspėjamas. Medikai mano, kad jie ne tik turi, bet ir privalo padėti vienas kitam ir apginti vienas kitą, kai žmogus nesupranta, kad medikas padarė viską, ką galėjo, tačiau jis  ne Dievas ir gali tikrai ne viską.

Tačiau medikas gali viską  tada, kai jis vykdo... sveikatos reformą. Šiandien matome tokius dalykus, kuriems privalo pasipriešinti ne kas kitas, bet patys medikai. Nes reforma vykdoma dažnai ne tam, kad žmogui būtų geriau, bet tam, kad... įtakingam asmeniui būtų sukurta darbo vieta, arba tam, kad visi pinigai plauktų į vieną gydymo įstaigą, nes šiuo metu čia reikia pinigų. Ir niekam nesvarbu, kad žmogui tikrai sudėtinga pasiekti Vilnių ar Kauną. 

Medikų klanas, tarnaujantis personalijų interesams, skirstantis pinigus ne pagal gyventojų, o pagal gydymo įstaigų poreikius, turėtų sulaukti pasipriešinimo. Tikėkime, jog tam pasipriešins ir pats naujasis sveikatos apsaugos ministras.

Tačiau gyvenimas rodo, jog kad ir kiek ministrų besikeistų sveikatos apsaugos ministerijoje, jos klanas lieka neįveikiamas, nes nei viena sveikatos reforma nevykdyta taip, kad ligoniui būtų geriau, kad jo paprasti ir žmogiški interesai: kuo greičiau patekti pas gydytoją, kuo mažiau mokėti už gydymą - vaistus, procedūras ir kitas paslaugas, pagaliau taptų realybe. Deja, šia linkme vykstančios sveikatos reformos jau net ir nebeįsivaizduojame.

Slogus žmogui ir teisėjų  klanas. Šios mintys kyla ne tik tada, kai tenka televizijos ekranuose stebėti ar laikraščių puslapiuose skaityti absurdiškas bylas, kai teisybė ne tik niekam nerūpi, bet dar ir iš jos pasityčiojama. Vardinti tokių bylų tikriausiai nereikia, nes jas žino, stebi ir komentuoja visa Lietuva.

Tačiau teismų posėdžių  salėse nagrinėjama tūkstančiai bylų, apie kurias niekas nežino, nes jos, paprasčiausiai, nepatenka į žurnalistų akiratį. Nepatenka dėl to, kad žmonės nesiryžta viešinti savo skausmo, nes žino, kad prieš teismą, panašiai kaip ir prieš gydytoją, tikrai nepakovosi. Pirmuoju atveju įrodys, kad liga komplikavosi, o antruoju teisybės ieškančių dar mažiau, nes tam, kad pradėtum kovoti prieš teismo sprendimus, pats kišenėje turi šlamančių daug turėti. Ir ne tik šlamančių, bet ir laiko, nes teismas neklausia, kada skelbti posėdžio laiką ir nebūtinai pakviečia į posėdžio salę, nors žmogus už durų praleido jau ne vieną valandą. Sprendimui atidėti posėdį priežasčių gali būti labai įvairių. Kad ir tokią - pakviesti į posėdį dar vieną asmenį...

Taip šiandien, matyt, jaučiasi astmos klubo „Paguoda” kolektyvas, kuris jau... ketverius metus tąsomas teismuose. Tai sužinojau visai neseniai ir nedvejodama nuskubėjau į Šiaulių miesto apylinkės teismą, kur, klubo narių manymu, jau turėjo vykti paskutinis bylos dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo posėdis. Man, žurnalistei, neteko rašyti nei apie šią bylą, nei apie teismo darbą. Rašiau tik apie tai, kas vyko pačiame klube, kurio buvusi pirmininkė buvo apkaltinta nederamu elgesiu viso klubo atžvilgiu. Įveikė tada klubas savo pirmininkę ir perrinko kitą. Tuo laikšraščio dėmesys ir baigėsi. 

Deja, ramybė į  klubą neatėjo - buvusi pirmininkė ir apie 20 klubo narių  jau trejus metus sėdi teisiamųjų suole, o spauda apie tai tyli. Man pasirodė, jog byla verta žurnalisto plunksnos ir viešumos. Laikraščio fotografas posėdžio pertraukos metu spragtelėjo keletą kadrų, o aš nusprendžiau sulaukti bylos sprendimo ir tada papasakoti laikraščio skaitytojams visą tiesą apie trejus ar ketverius metus teisme nagrinėjamą bylą

Deja, jau bijau, jog paviešinti šią beveik ketverius metus Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjamą bylą gali ir nepsisekti, nes grįžusi į redakciją po keletos dienų sulaukiau... tesimo šaukimo dalyvauti Šiaulių miesto apylinkės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama astmos klubo „Paguoda” byla dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.

Puikiai žinau, kad niekada šio klubo veikloje nedalyvavau dėl vienos priežasties - nesergu bronchų  astma. Tad teismui, nagrinėjančiam dokumentų klastojimo bylą, niekuo negalėsiu padėti. Belieka manyti, jog teismas, sužinojęs, kad spauda susidomėjo bylos eiga, mėgins užčiaupti žurnalistei burną? Nes būtų absurdiška galvoti, jog teismas - tokia galinga valdžios institucija, tiesiog papokštavo: „Tai pakvieskim ją į teismo posėdžius - tegu pasėdi darbo metu, o ir mes bylą dar pavilkinsime, kol žurnalistė paaiškins,  kuo čia jai ta byla tokia svarbi, kad vaikščioja po teismo koridorius?” Ko būtų vertas toks teismo pokštas?..

- Kodėl čia tiek daug nekaltų teisia? - paklausė susirinkusių kubo narių  vienas garbaus amžiaus advokatas, išeidamas iš persirengimo kambarėlio, įrengto prieš 1-ąją teismo posėdžių salę, kurioje ir vyko posėdis. Geras pačių teismo žmonių kalambūras, nes juk kai teisme teisiami ir į posėdžius šaukiami nekalti ir niekuo su byla nesusiję žmonės, teismai dūsta nuo bylų. Ir uždus, jei niekas nepasipriešins, kai teisėjas savivaliauja, jei visi tylės, kai teismuose - niekinės bylos.  
Į viršų