Aušra LAURINKIENĖ 

Beveik prieš  trisdešimt aštuonerius metus Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja birželio 5-ąją paskelbė „Pasauline aplinkos apsaugos diena”.

„Ši diena yra reikšminga ne tik kiekvienam žmogui, bet ir žiniasklaidai. Tūkstančiai žurnalistų rašo bei rengia specialias laidas įvairiomis aplinkos apsaugos temomis, demonstruojami šiai dienai skirti dokumentiniai filmai, rengiamos fotoparodos, organizuojami seminarai, susitikimai prie apskrito stalo, simpoziumai”, - skelbia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Ne išimtis – ir „Šiaulių naujienų” dienraštis, kurio darbuotojai, kartu su Šiaulių kolegijos aplinkos apsaugos studijų pirmakursiais ir dėstytoja Jurgita Daniliauskaite, ketvirtadienį traukė į praktikos žygį aplink Talšos ežerą.

Virtualiame kalendoriuje skelbiama, kad ši diena šventei minėti pasirinkta todėl, kad 1972 metais birželio 5-ąją Stokholme įvyko pirmoji JTO konferencija, skirta aplinkos apsaugos problemoms aptarti, o vėliau sukurta JTO aplinkos apsaugos programa. „Lietuvos apsaugos ministerija šią dieną organizuoja įvairius renginius – tradicinį dviračių žygį Verkių regioniniame parke, konferencijas, menines akcijas iš panaudotų maisto pakuočių, aplinkos tvarkymo akcijas ir kt. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos problemų sprendimą”, - rašoma www.day.lt  

Šios dienos moto – „Daug rūšių. Viena planeta. Viena ateitis”. Visų šiandien Lietuvoje ir pasaulyje vyksiančių renginių tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į savo aplinką, sužinoti ar prisiminti, su kuo jie dalijasi pasauliu.

Su studentų  grupele ir dėstytoja Jurgita Daniliauskaite susitikę saulėtą ketvirtadienio popietę, šnekučiuodami traukiame link Talšos ežero.

„Tai – antroji praktikos išvyka į gamtą. Jau lankėmės Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne Aukštrakiuose. Po keturių išvykų studentai rašys apibendrinamuosiuos darbus, kuriuose aptars aplinkos užterštumą”, - apie žygį į erkių ir uodų karalystę kalba moteris. Paprašyta papasakoti apie save, dėstytoja šypteli: „Šiauliuose pirmąkart lankiausi vos prieš šešerius metus – kai atvykau į pokalbį dėl darbo. Esu kilusi iš Vilkaviškio rajono, studijas baigiau Kaune”. „Ar jūsų darbas – išsvajotas?” - smalsaujame ir išgirstame atvirą atsakymą: „Aš niekada nenorėjau būti aplinkos apsaugos specialiste, tiesiog mokiausi ten, kur įstojau”. Tiesa, dabar aplinkos saugojimas šešerius metus Saulės mieste dirbančiai dėstytojai tapo kasdienybe: „Visada rūšiuoju atliekas, tyrinėju...” Išgirdusi klausimą, ar ir draugus bei gimines verčia rūšiuoti viską, kas keliauja į šiukšlių kibirą, atskleidžia: „Greičiau viską padarau pati, nei išmokau kitus”.

Jurgita Daniliauskaitė  nuėjusi į parduotuvę mato kur kas daugiau, nei dauguma šiauliečių: „Aš žiūriu ne tik į kainą. Tarkime, domiuosi, kokiu skaičiuku pažymėtas mineralinio vandens buteliukas ir žinau, iš kokios plastmasės jis pagamintas ir ar tinka perdirbti. Tarkime, jei ant buteliuko dugno pamatau skaičių 2, žinau, kad jis pagamintas iš aukšto tankio plastiko. Kam jie sužymėti? Skirtingoms rūšims taikomos skirtingos perdirbimo technologijos, tad skaičiukų pagalba atskiriamos rūšys”.

Aplinkos apsaugą, taršos prevenciją ir kontrolę, oro valymo technologijas bei atliekų tvarkymą Šiaulių kolegijos aplinkosaugos inžinerijos specialybės studentams dėstanti Jurgita Daniliauskaitė  neslepia, jog pastaruoju metu visame pasaulyje gerokai išaugęs aplinkos saugojimo bumas naudojamas ne ta linkme, kuria derėtų: „Žinoma, mums reikia į aplinkos saugojimą kreipti kuo daugiau dėmesio. Ačiū Dievui, kad tai tampa mada, tačiau man nepatinka, kai visa tai – naudojama reklamai. Tarkime, nuėję į turgų, matome, kad kokia močiutė skelbiasi pardavinėjanti ekologišką produktą. Kai jos paklausi, kaip įrodys, kad tai – tiesa, išgirsti, jog visos daržovės – augintos namuose. Reikėtų žinoti, kad tai nėra ekologiškumo įrodymas. Kiekvienas prekiautojas turi turėti sertifikatą, kuris įrodytų, jog daržovės užaugintos ekologiškame ūkyje. Gal ne visi mato, tačiau parduotuvėse – apstu tikrai ekologiškų produktų, pažymėtų specialiu ženkleliu”.

Netrukus stabtelime prie į Talšos ežerą įsiliejančio upelio, atnešančio Šiaulių miesto centro paviršinių vandenų ir Kalniuko  rajono buitinių nuotekų taršą. Vienam studentui pasėmus vandens, prasideda tyrimas. Kas sutūpę, o kas sustoję stebi, kaip dėstytoja į mažą kolbelę, kurioje – 5 mililitrai pasemto vandens, įlašina keturis lašus skysčio, skirto vandens rūgštingumui nustatyti. Po kelių akimirkų vanduo ima keisti spalvą ir tampa žalias. „Reikėtų laukti dešimt minučių, tačiau jau dabar matome, kad tirpalo pH yra 7. Išvada: tai - neutralus skystis. Jei palauktume ilgiau, duomenys neabejotinai pakistų”.

Negaišdami laiko traukiame toliau ir prieiname prie Talšos ežero esantį  miškelį. Itin draugiškai su studentais bendraujanti dėstytoja netrukus paprašo visų išsiskirstyti ir atlikti kerpių testą oro užterštumui nustatyti. Mums, neturintiems žalio supratimo, kas tai yra, paaiškina: „Ant medžių kamienų augančios kerpės jautriai reaguoja į oro pakitimus, todėl gali būti ilgalaikių matavimų objektai. Mūsų tikslas – pagal kerpių rūšių gausumą ir dengiamą plotą tam tikrame objekte nustatyti oro užterštumą. Studentai naudoja pačių pasigamintus rėmelius, kurie daromi iš kartono: kas 1 centimetrą įkerpami jo kraštai bei  skersai ir išilgai išvarstomas siūlas. Nustatę rūšinę sudėtį, tiriame tų augalų padengimą ir skaičiuojame, kiek langelių kerpės užima. Tyrimai yra labai svarbūs ne tik teršimo šaltiniams aiškinti, bet ir istoriniu požiūriu, nes dabartinės būklės įvertinimas labai pravers ateityje, lyginant teigiamus arba neigiamus poslinkius”. 

Suplukę  studentai netrukus subėga į krūvą, rankose laikydami plastmasines įmautes, kuriose – surinkti kerpių pavyzdžiai. „Mūsų  tyrimas – tik prasideda...” - šypteli dėstytoja. Paklausta, ar kolegijoje bus švenčiama „Pasaulinė aplinkos apsaugos diena”, neslepia, jog tam nebus laiko: „Birželis – sunkus mėnuo. Visi rengiasi atsiskaitymams, egzaminams. „Žemės diena”, - kur kas palankesnė linksmybėms”.