facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

                                                                                               
Vaida SKIRMANTIENĖ
Baigę studijas ir įgiję išsilavinimą, jaunieji specialistai gali likti be darbo. Labai tikėtina, kad daugelis baigusių studijas absolventų užplūs darbo biržas ir papildys bedarbių gretas arba emigruos į svečias šalis skinti apelsinų. Statistika ne iš piršto laužta – Lietuvoje šiuo metu yra beveik 12 tūkst. absolventų, kurie rugsėjo pirmąją tapo oficialiais bedarbiais. Per metus šis skaičius išaugo maždaug 44 proc.
 
Absolventų nedarbo lygis padidėjo net 1,3 karto
 
Studijas baigusiųjų jaunuolių skaičius Darbo biržoje didėjo visą vasarą. Nors buvo tikimasi, kad nedarbas absolventus paskatins vėl kibti į mokslus ir taip sumažins išsilavinusių bedarbių gretas. 
 
Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1-ąją oficialiais bedarbiais buvo 11683 absolventai, o pernai tuo pačiu metu – 8091. 
Šiaulių mieste spalio 1 dienos buvo registruotas 2271 jaunuolis iki 25 metų. Jie sudarė 9,1 proc. visų bedarbių. 
 
Jaunimo nedarbas Šiaulių mieste - 9,4 proc., o Šiaulių rajone – 8,4 proc. 
 
Per ketvirtį nedarbas pakito labai neženkliai - liepos 1 dieną sudarė 9 proc., Šiaulių mieste – 9,4 proc., Šiaulių rajone – 8,1 proc. Metų pradžioje jaunimo nedarbas Šiauliuose buvo 7,9 proc., iš jų Šiaulių mieste – 8,7 proc., Šiaulių rajone – 6,3 proc.
 
Šiuo metu Lietuvoje oficialiai darbo neturi maždaug 320 tūkstančių žmonių. Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį nedarbas Lietuvoje buvo 18,3 proc. Ypač didelis nedarbas yra tarp jaunimo (15 – 24 metų) – net 37,1 proc. neturi darbo. Per ketvirtį jaunimo nedarbo lygis padidėjo 1,2 proc. punkto, o per metus – net 1,3 karto. 
 
Jaunimo nedarbas Šiauliuose palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, kiek mažesnis:
 
šalyje – 10,1 proc., Vilniuje – 12,2 proc., Kaune – 10,3 proc., Klaipėdoje – 11,0 proc., Šiauliuose 9, 1 proc., Panevėžyje – 13,0 proc.
 
Ieško vairuotojų
 
Paklausiausi specialistai šiuo metu Šiauliuose yra pardavimo, draudimo vadybininkai, psichologai, statistiškai, gydytojai. Paklausiausi darbuotojai - tarptautinių krovinių vežimo vairuotojai, barmenai, padavėjai, virėjai, kepėjai ir konditeriai, stogdengiai.
 
Ribotos paklausos specialistai - inžinieriai programuotojai, maisto produktų ir gėrimų technologai, medienos apdirbimo bei siuvimo technologai, buhalteriai, finansininkai, socialiniai darbuotojai, bendrosios praktikos slaugytojai, reklamos vadybininkai, paštininkai. Ribotos paklausos darbininkai - degalinės operatoriai, pardavėjai, apsaugos darbuotojai, plataus profilio statybininkai, dailidės, mezgėjai, vairuotojai ekspeditoriai.
 
Mažos paklausos specialistai yra kompiuterių sistemų, statybos, elektros, elektronikos, mechanikos, aplinkos apsaugos inžinieriai, agronomai, veterinarijos gydytojai, anglų, dailės, kūno kultūros, pradinio ugdymo mokytojai, darželio ir lopšelio auklėtojai, socialiniai pedagogai, teisininkai, ekonomistai, viešojo administravimo specialistai, kineziterapeutai, verslo paslaugų vadybininkai, administratoriai. Mažos paklausos darbininkai - kirpėjai, manikiūro specialistai, plytų mūrininkai, staliai, tinkuotojai, technikai, elektrikai, apdailininkai, suvirintojai, šaltkalviai, automobilių remontininkai, baldžiai, siuvėjai.
 
Rengiama nacionalinė informacinė sistema 
 
Lietuvoje ketinama kurti nacionalinę informacinę sistemą, kurioje būtų kaupiama informacija, kiek studentų ir kokiose srityse įsidarbino per penkerius metus po studijų baigimo. Sistema turėtų padėti ne tik universitetams, rengiantiems studijų programas, bet ir stojantiesiems mokytis, nes prisijungę prie jos abiturientai galės pamatyti, kokios perspektyvos jų laukia. 
 
„Apie absolventų karjerą, kaip apie vieną iš universiteto studijų kokybės vertinimo indikatorių, kalbama jau seniai. Jūsų minima sistema kaip tik ir kuriama tuo tikslu, kad visos studijų kokybe suinteresuotos puses turėtų galimybę susipažinti su absolventų ankstyvosios karjeros stebėjimo rezultatais. Tokia sistema padės studentui suvokti, kokios gali būti jo karjeros perspektyvos, pasirinkus vieną ar kitą studijų kryptį, t. y. geriau įsivaizduoti, kokia veikla laukia pabaigus studijas. Abiturientams pasirenkat studijų programą, bus lengviau numanyti būsimos veiklos sritis“, - teigė Šiaulių universiteto Karjeros centro direktorė Vilma Tubutienė.
 
Sunkmečiu vis daugiau studentų ėmė domėtis savo būsimąja karjera
 
Planuojama, kad iki 2012 metų turėtų būti pirmieji duomenys apie absolventų karjerą darbo rinkoje.
 
Direktorė pasakoja, kad sunkmečiu vis daugiau studentų ėmė domėtis savo būsima karjera. „Be abejonės, darbo vietą rasti šiuo laikotarpiu sudėtinga net ir pasirengusiems profesionalams, tad pagrindinės mūsų pastangos nukreiptos padėti studentui inventorizuoti studijų metu įgytus gebėjimus, atrasti savo stipriąsias puses ir tobulinti nepakankamai išplėtotas. Turime studentų duomenų bazę, kuria mielai naudojasi miesto ir net regiono darbdaviai. Net ir sunkmečiu beveik kas savaitę sulaukiame iš darbdavių vieno kito darbo pasiūlymo studentams. Štai spalio mėnesio pradžioje bankui pasiūlėme net keletą ekonomistų kandidatūrų, kai kurie jų sėkmingai įsidarbino. Gerai studentų vertinami tradiciniais tapę „Karjeros akademijos“ renginiai. Šiais metais planuojame net dvi - rudens ir pavasario sesijas“, - pasakojo Vilma Tubutienė. 
 
Įgytas diplomas dar nieko nereiškia
 
Šiaulių universiteto Karjeros centro direktorė sako, kad labiausiai neapsaugotas, o ypač sunkmečiu, yra profesinę karjerą pradedantis jaunimas. Ir ne visada jo nesėkmė yra sąlygota, kaip mėgstama sakyti, „nepopuliarios“ specialybės diplomu. Žymiai didesnę reikšmę turi vadinamieji „įsidarbinimo gebėjimai“, t. y. gebėjimas išsiaiškinti savo stipriąsias ir tobulintinas puses, jas pateikti suprantamu darbdaviui būdu ir priimtina forma. 
 
„Labai svarbi tampa studijų metu įgyta įvairiausios veiklos patirtis, leidusi pažinti profesiją, pasirinktos veiklos kultūros specifiką. 2010 metais Karjeros centro atlikta Šiaulių universiteto absolventų apklausa patvirtina šį teiginį. Net 80 procentų įsidarbinusių absolventų turėjo ilgesnės ar trumpesnės profesinės veiklos patirties studijų metu. O per 2010 metų spalio mėnesį įsidarbinusių Šiaulių universiteto absolventų procentas visiškai toks pat, koks yra bendras šalies vidurkis. Pažymėtina, kad absolventų, turinčių magistro laipsnį, šis procentas buvo net aukštesnis - apie 80 procentų magistrantų turėjo darbą“, - pridūrė Vilma Tubutienė. 


Į viršų