Besiplečianti lietuviškų įmonių veiklos geografija ir aktyviau Lietuvoje besikuriantys tarptautinių kompanijų padaliniai keičia darbuotojų lūkesčius. Tyrimai rodo, kad gyventojai vis dažniau pagalvoja apie darbą laisvu grafiku arba nuotoliniu būdu. Todėl atsiranda ir tokių, kurie darbo dieną pradeda tik po pietų. Tai ne vienintelis pokytis darbo rinkoje. Nepaisant šalies ekonominės padėties, didėja atlyginimų lūkesčiai. Kitaip tariant, gyventojai nori uždirbti didesnius atlyginimus ir dirbti jiems tinkamiausiu metu. Vis dėlto panašu, kad tokiems norams ne visada lemta išsipildyti.

„Miegalių“ laukia ne visi
Personalo atrankos ekspertai teigia, kad du iš trijų dirbančiųjų Lietuvos įmonėse darbą tradiciškai pradeda tarp 7 ir 9 valandos. Tačiau daugėja ir tokių, kurie pereina prie netradicinės darbo dienos. Pradeda dirbti keliomis valandomis vėliau ar net po pietų.

Akivaizdu, kad vykstančių į darbą ne anksti rytą tik daugės, tačiau kol kas didžioji dalis gyventojų dirba rytais.

Specialistų paieškos portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad laisvą grafiką ar galimybę dirbti nuotoliniu būdu nurodo tik nedidelė dalis įmonių. Dažniausiai yra siūlomas darbas, kuris prasideda 8-9 valandą. Todėl net ir „pelėdos“ yra priverstos dirbti nuo ryto. Kitaip tariant, darbdaviai „miegalių“ nelaukia, tad kai kurie gyventojai vis tiek yra priversti dirbti ne kada nori, bet kada reikia.

„Viskas priklauso nuo darbo pobūdžio ir srities. Jeigu žmogus ieško darbo IT, telekomunikacijų, dizaino srityse, darbas laisvu grafiku ar nuotoliniu būdu galimas daugiau nei pusėje darbo pasiūlymų. Jeigu ieškomas kitų sričių darbas, labai priklauso, ar darbuotojui reikės tiesiogiai kontaktuoti su kitomis įmonėmis, klientais ir pan. Jeigu ne, jo darbas daugmaž autonominis, tada galima tartis ir dėl darbo iš namų. Taip pat dalyje įmonių yra padidintas duomenų, informacijos saugumas, todėl dirbti iš namų neleidžiama saugumo sumetimais“, – paaiškina R. Tatarėlytė.

Turtingiausi inžinieriai, IT specialistai
Norai su realybe kertasi ir kalbant apie atlyginimų lūkesčius. Šiuo metu darbo ieškantys specialistai nurodo, kad artimiausiu metu nori uždirbti vidutiniškai 920 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius. Šiaulių gyventojai įpusėjus šiems metams nori uždirbti maždaug dešimtadaliu daugiau nei pernai, atitinkamai – 890 eurų ir 577 eurus. Didžiausius atlyginimų lūkesčius kelia 30–39 metų amžiaus darbo rinkos dalyviai, pastebimas vyrų ir moterų atlyginimų lūkesčių skirtumo mažėjimas.

Tačiau tokias algas gauna toli gražu ne kiekvienas. R. Tatarėlytė tvirtina, kad uždirbti tokias sumas yra realu, tačiau reikia turėti omenyje, kad darbo užmokestis tiesiogiai priklauso ir nuo turimų žinių, patirties, darbo pobūdžio. Tik atėjus į darbo rinką nereikia tikėtis didelės algos. Startuojama nuo mažesnės, o vėliau, įgyjant patirties bei dirbant gerai, galima jau kalbėtis apie atlyginimo kėlimą. Pašnekovės teigimu, tokius atlyginimus uždirba įvairūs vidutinio lygio vadovai, pardavimų/pirkimų vadybininkai (su ne mažesne nei 2,5 m. patirtimi bei reikia turėti omenyje, kad jų didžioji užmokesčio dalis priklauso nuo pardavimų, t. y. kuo daugiau parduodama, tuo didesnė alga gaunama), inžinieriai, statybos darbuotojai (kalbama apie specialistus, ne darbininkus, nors ir pastarieji gali užsidirbti, bet priklauso nuo įmonės, darbų kiekio ir pan.), tolimųjų reisų vairuotojai (didžioji jų atlyginimo dalis yra dienpinigiai, taigi alga gali varijuoti, priklausomai, į kokias šalis yra vykstama), IT specialistai (bet čia vėlgi priklauso nuo stažo bei specifinių žinių ypatybių) ir kiti specialistai, kurie turi nemažą įdirbį bei patirtį.

Labiausiai vertinami trisdešimtmečiai
Darbo rinkos analitikė Gerda Baltrūnaitė antrina, kad dideli gyventojų atlyginimų lūkesčiai neretai tampa realybe.

„Jeigu kandidatas turi vertę darbo rinkoje, tinkamą kompetenciją, pasižymi darbui reikalingomis asmeninėmis savybėmis, tada jis visuomet gali tikėtis didesnio atlyginimo. Minimalus mėnesio atlyginimas auga, nedarbas mažėja, todėl mažėja konkurencija tarp stiprių kandidatų. Sukūrus poreikį, pasiūla tampa brangesnė. Todėl vidutiniški gyventojų lūkesčiai turi potencialo būti žymiai didesni. Darbdaviai stipriems arba didelį potencialą turintiems kandidatams sutinka tiek mokėti“, – komentuoja G. Baltrūnaitė.

Vis dėlto ji priduria, kad atlyginimų lūkesčiai ir realus darbdavių mokamas atlygis konkretiems specialistams gali skirtis lygiai tiek pat, kiek šiuo metu Lietuvoje siekia atlyginimų žirklės. Atlyginimų rinkos tyrimų bendrovės „Hay Group“ duomenimis, atlyginimų žirklės Lietuvoje siekia apie 60 proc., t. y. tiek gali skirtis tą patį darbą dirbančių specialistų atlyginimas.

Darbo rinkoje didžiausius atlyginimų lūkesčius šiuo metu turi trisdešimtmečiai. Jie vidutiniškai nori uždirbti daugiau nei tūkstantį eurų. Vyresnio amžiaus žmonės yra kuklesni. Jiems užtektų iki aštuonių šimtų eurų. Tuo tarpu  tiek patirties ir dažnai dar išsilavinimo neturintys dvidešimtmečiai turi vidutiniškai šešių šimtų eurų atlyginimo per mėnesį lūkesčius.

Darbo rinkos ekspertė sako, kad trisdešimtmečiai yra dar jauni, aktyvūs bei jau turi nemažai darbinės patirties, įgūdžių. Tokio amžiaus specialistai yra paklausūs. Todėl natūralu, kad būtent jie tikisi didesnio atlyginimo.

„Negalima diskriminuoti darbuotojų pagal jų lytį, amžių. Tačiau neretai įmonės išreiškia prioritetą vienai ar kitai amžiaus grupei. Trisdešimtmečiai yra aktyvesni, energingesni, ambicingesni ir labiau savimi pasitikintys, todėl labiau vertinami darbdavių. Keturiasdešimtmečiams trūksta pasitikėjimo savimi, jie yra kuklesni, nuosaikesni, turi mažiau ambicijų. Galbūt todėl ir jų atlyginimų lūkesčiai yra mažesni. Kita vertus, tikiu, kad dabartiniai trisdešimtmečiai tapę vyresni ir toliau turės norą būti reikšminga organizacijos dalimi ir pakeis šiandieninį vyresnio amžiaus darbuotojų kuklumą, bus drąsesni bei nebijos paprašyti didesnės algos“, – sako G. Baltrūnaitė.

Ragina pernelyg neužsisvajoti
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad vyrų atlyginimų lūkesčiai yra trečdaliu didesni nei moterų. Analitikė pastebi, kad potencialo mokytis, tobulėti savo specializacijos srityje vienodai turi tiek moterys, tiek vyrai. Tačiau galbūt atlyginimai skiriasi dėl to, kad dailioji sritis nesugeba savęs tinkamai pozicionuoti.

„Mes vis dar gyvename patriarchalinėje visuomenėje, kurioje vadovų pozicijas ir geriausiai apmokamas darbo pozicijas dažniausiai užima vyrai. Aišku, situacija po truputį keičiasi. Moterys vis dažniau dirba vadovaujančiose pozicijose. Persvara keičiasi, tačiau kol įsivyraus balansas, reikės dar šiek tiek laiko. Kai moterys pradės labiau savimi pasitikėti, labiau save pozicionuoti ir reikalauti aukštesnio atlyginimo, pozicijos išsilygins“, – tikina pašnekovė.

Vis dėlto, prieš keliant didesnius atlyginimų lūkesčius, verta realiai viską įsivertinti. Kaip žinia, darbas  yra ne tik savirealizacijos priemonė, taip pat tai pragyvenimo šaltinis, kuris leidžia užsidirbti ir kurti savo žmogiškąją gerovę. Todėl, anot ekspertės, tie kandidatai, kurie turi papildomą pajamų šaltinį arba yra sukaupę nemažai santaupų, gali rizikuoti ir palaukti, kol kas nors pasiūlys darbą, atitinkantį jų atlyginimo lūkesčius. Sąmoningi, vertę kuriantys darbuotojai visada laukiami darbdavių, todėl būtent jie gali tikėtis motyvuojančio atlyginimo, skatinančio organizacijoje dirbti ilgą laiką.

Tuo tarpu jaunesnio amžiaus kandidatai, kurie dar neturi darbo patirties ar išsilavinimo, su norais turėtų būti atsargesni. Galbūt jauni asmenys turi daugiau energijos, motyvacijos, noro mokytis, tačiau jiems trūksta patirties. Kaip žinia, tokius asmenis reikia apmokyti, o tai kiekvienam darbdaviui kainuoja. Todėl galbūt darbo rinkoje pirmuosius žingsnius žengiantys asmenys, pirmiausia turėtų būti dėkingi, kad iš viso turi darbą.

„Kritiškai ir adekvačiai įvertinkite savo galimybes. Jeigu žinote, kad padėsite įmonei augti ir daugiau uždirbti, laukite kito darbo pasiūlymo, kuris labiau motyvuotų. O jeigu tokių galimybių neturite, galbūt iš pradžių verta padirbėti už mažesnį atlyginimą ir tik po to didinti savo lūkesčius“, – sako G. Baltrūnaitė.

2016 07 19 04

Gyventojų atlyginimų lūkesčiai neretai kertasi su realybe.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų