Sumąsčiau parašyti tekstą apie vardus. Vardai suteikiami laivams, gyvūnams, firmoms, pastatams, žaislams ar net, tarkime, kardams, kaip tai daro Japonijos samurajai. Mes, lietuviai, turtingiausi tarp kitų tautų esame žmonių vardais, nes jų turime daugiau nei 3 500. Belaukiant Kalėdų prisimename, kad jų išvakarėse, gruodžio 24 d., minimi pirmieji vardai – Ieva ir Adomas.

„Pavardė“ („po vardo“) byloja, kad pavardės atsirado vėliau nei vardai. Net iki XIV amžiaus Lietuvoje žmonės buvo vadinami tik vardais. Pavardės ėmė rastis XV amžiuje (Kinijoje pavardės egzistuoja 5 000 metų). Kilmingiems žmonėms ji ypač buvo reikalinga, kadangi jie turėjo nuosavybės, tai yra, įvairaus turto – žemės, dvarų ir tvarkant dokumentus reikėjo įvardijimo, nes su vardais galima susipainioti – jie dažnai kartojasi.

Lietuvoje populiariausių pavardžių penketukas: pirmauja Kazlauskai, po jų seka Petrauskai, Jankauskai, Stankevičiai ir Žukauskai. Šiauliuose ir Šiaulių rajone daugiausiai Balčiūnų šeimų.

Skaičiau, jog originaliausias vardas pasaulyje pripažintas 1983 m. brazilų berniukui, kurį tėvai pavadino „Du-Vienas“. Vardas skirtas svarbiai vieno populiariausio futbolo klubo pergalei. +

Pasirodo, pasaulyje yra kardinolas pavarde „Nuodėmė“, teisėjas pavarde „Linčas“...

Lietuvos prezidentui labiausiai tikusi pavardė buvo „Smetona“, jei pagal pavardės lietuviškumą, šįkart prezidentu derėjo tapti „Ropei“. Deja. Atrodo, visai graži pavardė Gaidys, tačiau kalėjime su ja būtų begalės problemų. Gineso rekordų knygoje užregistruota ilgiausia pasaulio pavardė – iš 1 612 raidžių. Ją turi vienas Indijos gydytojas.

Lietuvoje populiariausi berniukų vardai – Lukas, Markas, Dominykas, Benas, Matas, Nojus, Jokūbas, Herkus, Kajus, Adomas, mergaičių – Kamilė, Emilija, Amelija, Lėja, Luknė, Liepa, Sofija, Gabija, Patricija, Austėja.

Populiariausių vardų dešimtukas kaskart keičiasi. Štai dešimtuke pabuvojo Iglė, kiek ilgiau Vakarė, bet greitai savo vietą užleido kitiems vardams. Į dešimtuko vartus beldžiasi Unė, Atilė, Keira, Aglaja, Gunda... Šalia pastarojo vardo aukštyn šoktelėjo ir Kunigunda. Iš berniukų prie dešimtuko priartėjo Kovas ir Dovas. Įdomu, kad Lietuvoje išsiskiria šiauliečiai rinkdami savo atžaloms vardus: mergaičių Gotautė, Katalėja, Nairma, Sigrid, berniukų Lajas, Džalanas, Leonelis...      

Populiariausių vardų dešimtukuose gausu šventųjų vardų. Ypač daug kilnių žodžių galime tarti Luko vardui. Šv. Lukas – vienas išsamiausių Naujojo Testamento autorių. Luko Evangelijai būdingas stilius, išraiškingesnis nei kuris kitas Naujojo Testamento tekstas (jis buvo gydytojas, tad ir labiausiai išsimokslinęs iš evangelistų). Sakoma, kad Evangelija pagal Luką pasižymi gražiausia literatūrine kalba, Lukas kartais vadinamas „tapytoju žodžiais“. Tiesa, pagal seną, bene VI amžiaus tradiciją, tikima, kad šv. Lukas buvęs ir tapytojas, nutapęs Švč. Mergelės Marijos atvaizdą, kurį ji pati pagyrusi ir palaiminusi, kartu palaimindama ir paveikslų tapytojus. Todėl šv. Lukas laikomas tapytojų globėju, ir dar jis globoja gydytojus, be to, kadangi šv. Lukas dažnai vaizduojamas su jaučiu (sparnuotas jautis, viena iš apokaliptinių būtybių – pagrindinis šv. Luko atributas ir simbolis, nes Evangeliją jis pradeda epizodu apie šventykloje atnašaujantį Zachariją), tai yra žinomas ir kaip mėsininkų bei knygrišių globėjas.

Dešimtukuose populiarus Kamilės vardas atkeliavęs iš Prancūzijos, tai – lietuviškoji Ramunė. Moteris, pavadinta šiuo vardu, – ambicinga, talentinga, darbšti. Kartais gyvena nerealių svajonių pasaulyje.

Tokia kaip prancūzė, garsiojo Ogiusto Rodeno mokinė, taip pat skulptorė Kamilė Klodel. Tikra tobulybė – nuostabiai graži, pilkai mėlynų akių, veidas kaip iš Botičelio paveikslų, elegantiška, grakščių judesių. Savo jaunystės nelaikė privalumu ir teigė, kad jaunystė – tai dvasios būsena. Kamilė tapo mėgstamiausia Rodeno pozuotoja. Jo nuomone, jos aristokratiški bruožai sukurti tiesiog tam, kad būtų atvaizduoti marmure.

Kamilė tapo ir Rodeno mylimąja, nors jis jau turėjo gyvenimo draugę, pagimdžiusią jam sūnų. Didysis skulptorius „pasiklydo“ tarp dviejų moterų: mylėjo Kamilę, bet gailesčio jausmas neleido palikti vienintelio savo sūnaus motinos. Kamilė suprato, kad tas gailesčio jausmas stipresnis už meilės jausmą. Ji juto vis didesnį kartėlį, o ilgainiui – net niršulį. Darbas ir netikrumas ją alino, meilė jai tapo apsėdimu. Ją užvaldė mintis palikti Rodeną. Išsiskyrimui apsivilko juodai, jautė didelį liūdesį, kad savo karjerą paaukojo jo karjerai.

Kamilė išgyveno keletą psichinių lūžių: savaitėmis neišeidavo iš savo dirbtuvės, ištisomis dienomis nevalgė, neatverdavo langinių. Savo dienas baigė globos namuose 1943 m. būdama 79 metų. Rodenas, apie tai sužinojęs, pasakė: „Prancūzija neteko puikios skulptorės.“ Jos tobulas grožis atvaizduotas Rodeno skulptūrose „Amžinas pavasaris“, „Pabučiavimas“ ir kitose.

Šis ir kiti pavyzdžiai byloja, kad moteris, vardu Kamilė, turi pasisekimą tarp vyrų, bet nesinaudoja tuo siekdamos karjeros. Ji nori būti dėkinga pati sau už tai, ko pasiekė gyvenime, nes jos inteligencijos koeficientas aukštas, ji labai ryžtinga ir atkakli. Net jei nėra graži ir jauna, vyrai praranda dėl jos galvą.

Seniausi vardai mūsų krašte – Mindaugas ir Vytautas. Mindaugas – tai „mintis“ ir „daug“. Vytautas – vytis reiškė „karžygys“, kita vardo dalis – „tauta“.

Į Lietuvą atėjus krikščioniškajai kultūrai, įsitvirtino krikščioniškieji vardai. Populiariausi – Ona, Marija, Elena, Kazimieras, Petras, Povilas, Jonas, Vincentas... Tai iš lotynų, graikų ir hebrajų kalbų atėję vardai. Kai kurių vardų vardadienių yra net keletą kartų per metus. Taip yra todėl, kad šį vardą turėjo ne vienas šventasis.

Žmonės lengvai pasiduoda kitų kultūrų įtakai. Todėl daug vardų yra įsibrovusių iš tų kultūrų, taip pat – iš populiarių filmų, serialų, knygų, dainų. Teko sutikti net kelias Izauras, Sicelijas, Džesikas, Džasminas... Ieškodamas duomenų apie vardus, sužinojau, kad Anykščiuose gyvena Altėja ir Tajus, Pasvalyje – Fatima, Visagine – Fareen, Utenoje –Tėja, Molėtuose – Mėja ir Meida, Švenčionyse – Kevin, Melana, Dželinga...

Amerikiečiai sužinoję, kad lietuvaičių vardai Andželika ar Deividas, tuoj klausia: ar ir Lietuvoje pagrindinė kalba – anglų? Nemėgstantys taip vadinamų mūsų įsivaizdinančių žvaigždžių, kai kas jų vardais pavadina savo šunelius ar kates, pavyzdžiui, kalytė Skaiva, katinas Radžis ir t. t.

Pravartu žinoti, iš kur vardas kilęs ir kaip jis pas jus atėjęs, pasižiūrėti mūsų tautosakoje, tarp patarlių, frazeologizmų. Dažnai sakoma, jog vardas apibūdina žmogų. Štai keletas populiarių vardų ir tų vardų reikšmių. Pamąstykime, ar tokio vardo jūsų bičiuliui nebūdingi ir šiam vardui priskiriami bruožai: Jadvyga – kariaujanti, Kotryna – tyra, Marija – atkakli, Monika – vieniša, Regina – karalienė, Rūta – draugė, Adolfas – kilmingas, Jurgis – žemdirbys, Justas – teisingasis, Martynas – kareivis, Tadas – drąsus...

Labai dažnai žmonės atkreipia dėmesį į visuomenei žinomų asmenų ar populiarių atlikėjų vardus, ar į jiems patinkančių žmonių vardus. Pavyzdžiui, kada išgarsėjo užsienio valstybės atlikėja Adelė, atsirado daugiau norinčiųjų savo dukroms suteikti šį vardą. Populiarėja tendencija vaikui suteikti arba įrašyti antruoju senelio ar močiutės vardą.

Bičiulis, knygų žiurkė, savo sūnui suteikė Gabrieliaus vardą. Vardas skirtas pagerbti tikrai ne tam asmeniui, apie ką pirmiausia pagalvojote ir ne vieno iš trijų garsiausių arkangelų garbei, o pagerbė literatūros grandą, Kolumbijos rašytoją Gabrielį Garsiją Markesą.

Literatūros kritikai vieningai pripažįsta, kad Nobelio premijos laureatas G. G. Markesas mitologizavo ištiso žemyno istoriją ir sukūrė portretą žmogaus, besiblaškančio karštligiškame sapne, kuriame be galo kartojasi meilė, kančia ir atpirkimas. Šis vardas bičiulio sūnų skatina pačiam domėtis literatūra ir net kurti. Keletą jo novelių jau spausdino literatūriniai savaitraščiai.

Džiugu, kai vardas suteikia tokių paskatų. Pažįstu menotyrininkę vardu Dailė. Labai galimas dalykas, kad jos vardas buvo viena iš paskatų domėtis menais. Bet štai apie kelis pažįstamus Kazimierus nieko doro negalėčiau pasakyti, nors šventasis Kazimieras – vienintelis Lietuvos šventasis. Svetima jiems neturto dvasia ar blaivybės puoselėjimas. Ką darysi – visko būna. Juozapas – darbininkas, o keli mani pažįstami Juozapai – tinginių tinginiai.

Skaičiau net horoskopą, kuriame aiškinama kiekvieno vardo lemtis. Žmogaus būdas, poelgiai, savybės su vardu greitai susilieja. Prisiminę žmogaus vardą, mes tuoj prisimename jo savybes. Jurgis Kunčinas aprašė tokį gerokai išgeriantį saksofonininką Džiugą, aš pažįstu, taip pat nugeriantį pianistą Džiugą. Nuostabiai groja, svarbiausia jį girtą privesti iki pianino. Polo Makartnio ir Lindos istorija bent man tuoj primena visas kitas meilės istorijas. Juo labiau kad kai jie drauge dainuoja, supranti, jog meilė ne tik akla, bet ir kurčia.

Politikai? Rinkimuose į Seimą ir savivaldybes daugiausiai pretenduoja Jonai, o moterų tarpe – Irenos (pirmųjų būna net per 300, moterų – per 100). Jonai ir Irenos nėra blogai, nes Jono vardas reiškia Dievo malonę ir byloja, kad Dievas šį žmogų išklauso. Tad jeigu į Joną, išrinktą Seime ar dirbantį savivaldybėje, kreipsimės kokiu nors reikalu ir jis tą mūsų reikalą perduos Dievui, būsime išklausyti. Aišku, jeigu tik tas darbuotojas išklausys mus. O Irena reiškia taiką ir ramybę.

Po Jonų seka Petrai. Čia turime tokį Petrą, kad daugiau ir nereikia. Ar populiarėja vardas Ingrida? Tai skandinavų kilmės vardas, kurio reikšmė „Dievo Ingo ratai“, o Ingas buvo derliaus dievas. Dalios vardas buvo populiaresnis. Man tik keista, kodėl nė vienas Lietuvos teatras Dalios laikais nerodė „Apyaušrio dalios“. Dalios Grybauskaitės patarėjai galėjo tuo pasirūpinti. Rodyk šią Balio Sruogos pjesę ar Balio Dvariono operą ir jokios agitacijos nebereikia.

Ne vieno mūsų politiko vardas paskutiniu metu ėmė sietis su demagogija. Senas partinis šūkis „Rytoj dirbti geriau nei šiandien“, tik iššaukia mintį šiandien visai nedirbti. Viktoro vardas nori nenori siejasi su „blatniagomis“, kurie ypač mėgsta būti vaišių tamadomis ir sakyti tostus, kurių populiariausias skirtas vyrams: „Kad nelinktų.“ O bet kokiu vardu bebūtų moteris, veik kiekviena, paklausta „Kaip gyveni?“, ims ilgai pasakoti, todėl tokias sutikus geriausiai tik pasakyti: „Stilingai atrodote.“  

Mes patys renkamės vienokį ar kitokį gyvenimą, tik vardus ir pavardes mums dažniausiai parenka kiti. Tiesa, yra kas vardus ir pavardes keičiasi, bet tai nėra dažni atvejai. Nors neatmeskime ir kapitono Vrungelio iš populiaraus animacinio filmo sentencijos: „Kaip laivą pavadinsi – taip jis ir plauks.“