facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

Net nežinau, kada įsikūrė pirmieji klubai – enciklopedijos ar vikipedija šito nemini. Bet reikia manyti, tai buvo labai labai seniai, dar prieš mūsų erą, kai žmonės pajuto bendravimo malonumą. Rašytiniai šaltiniai mini, jog pirmosios bendruomenės ėmė kurtis apie 30-uosius mūsų eros metus Jeruzalėje. Tačiau žodis „klubas“ tuomet dar niekur nesutinkamas.

Teigiama, kad pirmųjų klubų tėvynė Anglija, o pirmasis klubas įsteigtas Šefildo mieste. Atsirado profesiniai, sportiniai, bendraamžių, laisvalaikio leidimo ir kitokie klubai. Randantis klubinei kultūrai, burtis į klubus pradėjo inteligentai ir jų klubai pasivadino intelektualų klubais. Tapo prestižu dalyvauti vieno ar kito klubo veikloje.

Šiandien visų klubų nesuskaičiuoti. Be abejo, visų priekyje žengia Rotary, įkurtas 1905 m. Čikagoje ir vienijantis 1,2 mln. rotariečių, susibūrusių į daugiau kaip 32 000 Rotary klubų 200 šalių.

Reikia manyti, kad pasaulyje veik nėra žmonių, nepriklausančių vienam ar kitam klubui. Sakote, jog jūs nepriklausote jokiam klubui. Bet pagalvokite, ar nepriklausote kokiai namo ar bent laiptinės bendrijai, nelankote kurio nors sveikatingumo klubo? Kartais galite net nežinoti, kad vienam ar kitam klubui priklausote. Pavyzdžiui, kavos mėgėjų klubui ar „5 valandos klubui“, apie kurį Robinas Šarma parašęs knygą. Tai 5 val. besikeliančių žmonių klubas.  

Prieš trejus metus egzistenciją pradėjo ir dar vienas nedidukas bendraminčių klubas, kurio nariai jį nutarė pavadinti labai paprastai – Senas klubas. Nebuvo jokių pakvietimų į klubą, jokios atrankos, tiesiog pas skulptorių Kazį Bimbą besėdintis būrelis nusprendė – o ko mes ne klubas. Aišku, pas skulptorių dirbtuvėje daugiausiai radosi menininkų arba prijaučiančių menui, bet nebuvo apibrėžta, kad klubo nariai turi būti susieti su menu. Antra vertus, kuris mūsų su menu nesusietas.

Klubo narys dizaineris Vilmantas Dambrauskas pasakoja, kad rausdamasis savo archyvuose rado 1991-1992 metų negatyvus, kuriuose įamžintas architektų sąjungoj vykęs menininkų klubo steigiamasis susirinkimas. Nežinia, ar ilgai tas klubas gyvavo, bet viena buvo aišku – atgavus laisvę, reikia burtis.

Drąsiai galima teigti, jog miesto istorijon įsirašė klubas „Masonų ložė“, kurio nariais buvo miesto inteligentai intelektualai – dėstytojai, menininkai, ne vienas jų Šiaulių garbės pilietis. Masonų siela buvo Antanas Krištopaitis, vėliau – prof. Vytenis Rimkus. Jiems išėjus klubo veikla kiek prigeso, tačiau, reikia tikėti, – neužgeso.

Seno klubo narių – dvylika. Nesvarbu, kiek jų yra tikrovėje – 10 ar 15, jų visad bus 12. Nes kai daugiau žmonių, jau sunkiau bendrauti. Dvylika yra pats didžiausias žmonių skaičius bendravimui. Kristus tiek rinkosi, nes buvo geriausias psichologas. O Seno klubo susitikimuose dažniausiai tiek ir būna, nes ne visi visad gali dalyvauti.

Renkasi klubas ir toliau dažniausiai Kazio Bimbos dirbtuvėje. Tiesa, į savo dirbtuves priima ir kiti dailininkai, klubo nariai. Pavyzdžiui, visad miela lankytis tapytojo Sigito Prancuičio dirbtuvėje. Kviečia ir kiti.

O paskutinio susitikimo metu sporto veterano, bokso trenerio Alfonso Povilaičio kiemo pavėsinėje klubo nariai surengė vienos dienos plenerą. Graži rudens diena leido dailininkams kurti kieme ir vakarop gimė paveikslai, piešiniai ar skulptūros, kurie papuoš Alfonso namus. Plenero idėjos autorius Vilmantas Dambrauskas viską fiksavo fotoaparatu ir nuotraukos papildė klubo istorijos albumą.

Susitikimų metu klubo nariai diskutuoja įvairiausiomis temomis, dalijasi prisiminimais, dailininkai atsineša tik nutapytus, dar nenudžiūvusiais dažais paveikslus ar bent jų nuotraukas ir iškart sulaukia pagyrimo žodžių, o kartais – ir kritikos. Visi klubo nariai pripažįsta, jog džiaugiasi, kad klube kalbėti gali apie viską, reikalui esant vienas kitą kritikuoti ir niekas dėl to neįsižeis.

Vienas iš diskusijų užvedėjų filosofas Jurgis Dieliautas. Šiaulių dramos teatro aktorius Juozas Bindokas papasakoja apie naujausias teatro premjeras, fotomenininkas Ričardas Dailidė iki paryčių gali kalbėti apie džiazą, nes nuotraukose įamžino praėjusio šimtmečio pabaigos ir šių dienų Lietuvos džiazo įvykius. Darius Linkevičius ir Vilmantas Dambrauskas apie dizaino problemas – kas gražu, o kas, deja, ne. Rimantas Buivydas susitikimų metu sugeba nupiešti visų portretus. Rimantas prisimena, kaip per neseniai vykusį klasės draugų susitikimą visų klasiokų portretus padaręs.

Dailininkas ir rašytojas Petras Rakštikas sako, jog klube naujokas, tačiau, rodos, jam čia tiko, nes šiaip jau mažakalbis menininkas mielai pasakoja apie savo knygas. Skulptorius Alvidas Paškauskas pastaruoju metu ilgai klubo susitikimuose neužsibūna. Jam parodų metas, todėl vakarop turi išvykti į vienur ar kitur vykstantį savo darbų parodos atidarymą.

Daug kalbama apie kolekcionavimą ir kolekcijas. Daugelis klubo narių kolekcininkai. Numizmatikoje ir faleristikoje didžiausias išmanėlis – irgi dar klubo naujokas Dainius Šidagis, nedidukes paveikslų ar skulptūrų kolekcijas turi veik visi klubo nariai, nes populiaru mainai tarp klubo narių. Padovanoji paveikslą klubo nariui dailininkui, šis tau dovanoja savąjį kūrinį.

Visgi dažniausiai diskutuojama apie knygas. Štai vieno paskutinių susitikimų metu Kazys Bimba visiems pasiūlė perskaityti Hanos Rotšild „Meilės neįmanomybė, arba Literatūrinė klastotė“ – detektyvą, įtraukianti į meno pasaulį. Prisipažinsiu, nieko apie šią knygą nebuvau girdėjęs, o manau, nebuvo girdėjęs ir ne vienas klubo narys. Sudomina jau anotacija ant knygos nugarėlės: „Tai snobiška ir dažnai groteskiško meno pasaulio satyra, gurmaniško maisto šventė su Antrojo pasaulinio karo detektyvo prieskoniu. Paslaptis, tyrimas, maistas, istorija ir meilė – viskas sumaišyta taip, kad negali atsitraukti.“

Taigi klubiečių dėka atrandi netikėtų knygų.  

Juozas Bindokas siūlo tekstus apie savo gimtinės dzūkelius ir skaito linksmus eilėraščius iš Juozo Žitkausko rinkinio „Dubeltavos išpažintys“, po to nuskanuoja kvarkodą ir demonstruoja kaip tuos pačius eilėraščius skaito pats knygos autorius.

Aišku, neapsieinama be anekdotų. Kartais renkamas anekdotas favoritas. Štai neseniai pirmavo anekdotas apie restorano padavėją, kuris klientui vietoj 13 eurų pateikė 14 eurų sąskaitą. Į kliento priekaištą padavėjas atsakė, jog pamanęs, kad šis yra prietaringas.  

Klube būna ir daug svečių. Miela juos regėti. Susitikimai tampa dar įdomesni, kai dalyvauja prof. Vaidotas Janulis ar prof. Ričardas Garbačiauskas, bardas Virgis Stakėnas, kuris visad su gitara. Pasitaiko, kad net kai kurie jų tampa klubo nariais, kiti lieka visad laukiamais svečiais.

Planų daug. Vilmantas Dambrauskas įsipareigoja sukurti klubo ženklelį, logotipą. Siūlomos būsimų susitikimų temos pokalbiams.

Visi klubo nariai – miesto patriotai, todėl ir šia tema yra apie ką padiskutuoti. Klube jo nariai sveikinami gimtadienių proga. Būtent šiuo metu ruošiamasi sveikinti dailininką Sigitą Prancuitį, kuris lapkričio mėnesį švęs 75-metį.

Pavasarį ir vasarą klubo susitikimai kiek apslūgsta, bet rudenį vėl atgyja, nes tai – darganų metas, kurį praskaidrina bendravimas.

P. S. Baigęs šį tekstą pamąsčiau, jog kai kas tokius susitikimus kovido apsupty gali pakritikuoti. Ir jie bus teisūs. Bet rasis ir tokių, kurie bendravimui pritars, nes, anot jų, gyvenimas turi tęstis. Bus teisūs ir jie. Klubo nariai stengiasi laikytis visų saugumo priemonių. O šios nuotraukos darytos prieš trejus metus, klubui tik įsisteigus, tai yra, prieš pandemiją. Aš čia dėl kaukių.

2021 10 15 40

Senas klubas dažniausiai „posėdžiauja“ pas skulptorių Kazį Bimbą.
Vilmanto DAMBRAUSKO nuotr.   

2021 10 15 52

2021 10 15 3

Skulptorius A. Paškauskas.
Vilmanto DAMBRAUSKO nuotr.   

2021 10 15 10

Grafikas, rašytojas P. Raštikas.
Vilmanto DAMBRAUSKO nuotr.    

2021 10 15 5

Skulptorius K. Bimba.
Vilmanto DAMBRAUSKO nuotr.   

2021 10 15 8

Dizaineris, fotomenininkas V. Dambrauskas ir fotomenininkas R. Dailidė.
Vilmanto DAMBRAUSKO nuotr.  

2021 10 15 39

Senas klubas dažniausiai „posėdžiauja“ pas skulptorių Kazį Bimbą.
Vilmanto DAMBRAUSKO nuotr.   

Į viršų