Jau prieš keletą metų gyvasis klasikas Juozas Erlickas prasidedant rudeniui konstatavo: „Naujo rudens pristatymas nenudžiugino, tie patys daugsyk regėti lietūs, įkyrėję šiaurės vakarų vėjai, vis trumpėjančios dienos...“

Kodėl taip – jeigu kas nors susiję su rudeniu, jau ir blogai? Girdėjau sakant, jog net lietus rudenį liūdnas. Tačiau yra ir teigiančių, kad lietus pagyvina rudenį. Norisi būti jų pusėje. Imponuoja žmonės, mėgstantys ne dulksną, kuri tegali įvaryti melancholiją, bet gerą tikrą pliaupimą, kai iš debesies griūte griūva vanduo. Apie tokius neseniai skaičiau. Miela. Nesiginčysiu ir su tais, kurie nesinešioja skėčių ir sako, kad lietus yra ne tam, kad nuo jo dangstytumeis, o tam, kad sulytum. Tai yra nuostabi Dievo dovana. Norėčiau išskirti vieną lietaus savybę – jis niekieno, o drauge jis – tavo ir mano. Lietus priklauso visiems, jo neprivatizuosi, kaip kokio nors ežero ar kito vandens telkinio.

Kaip visad, taip ir rudenį lauki savaitgalių. Puikus metas – savaitgalis. Baigiasi darbo dienos ir prasideda laisvadieniai. Krikščioniškose šalyse savaitgaliu laikomas šeštadienis ir sekmadienis, musulmonų – dar ir penktadienis, todėl ar neteks Europai atsižvelgti į musulmonų teises ir penktadienį irgi paskelbti nedarbo diena. Nors ir taip penktadienius mes linkę priskirti savaitgaliams ir tą dieną darbe ilgai neužsibūti. Pagalvoji, jog Dievas kurdamas pasaulį galėjo sukurti tik savaitgalius. Aišku, tik tuomet nebūtų aišku, kada tas savaitgalis prasideda, o gal ir atsibostų amžinas savaitgalis, kaip atsibosta viskas, kas amžina.

Jei kas skaitote horoskopus, gal pastebėjote, kad savaitgalių horoskopai nuolat žada juos būsiant sėkmingus. Tiesa, jei apie astrologines prognozes, tai tie, kurie netiki Zodiako ženklų prognozėmis, dar skeptiškiau turėtų vertinti savaitės dienų horoskopus. O sako, kad žmogaus charakteris priklauso ir nuo to, kurią savaitės dieną jis gimęs. Be to, skaičiau, jog savaitės dienų horoskopai ypač daugiaplaniai. Pirmasis, kaip jau minėjau, – tavo charakteris priklauso nuo to, kurią savaitės dieną gimei. Antrasis – kiekvieną savaitės dieną vis kitaip jausis skirtingomis savaitės dienomis gimę žmonės. Pavyzdžiui, pirmadienį vienaip jausis gimę antradienį, o jau kitaip – į šį pasaulį atėję trečiadienį. Savaitės dienų horoskopų sudarinėtojai tvirtina, kad žmogui geriausia savaitės diena yra ta, kurią jis ir gimęs, pavyzdžiui, pirmadienis ir bus laimingiausias gimusiam pirmadienį.

Kadangi šiandien šeštadienis, tai išskirti norisi šeštadienio žmones, kuriuos drąsiai galima pavadinti savaitgalių žmonėmis. Horoskopai liudija, kad šeštadieniais net ir kitomis savaitės dienomis gimę žmonės jaučiasi labai gerai. Tad ką jau bekalbėti apie gimusius šeštadieniais. Tiesa, sako, jie gerai jaučiasi ir visą savaitgalį. Gal tik sekmadienio vakare nuotaika kiek subjūra, o pirmadienį būna ypač prasta. Bet savaitei įpusėjus vėl ima taisytis.  

Savaitgalis priklauso Venerai – meno ir meilės planetai. Gal todėl savaitgalio dienomis dažniau linkstama prie kultūros renginių ir užmezgama tiek daug meilės romanų. Savaitgalį gimusieji – žavūs, mandagūs, jiems svarbi graži aplinka, geros manieros. Keista, bet penktadieniais, kai tik kelios valandos lieka iki savaitgalio, greičiausiai sutvarkomi reikalai. Aišku, kas nenori juos atidėti pirmadieniui.

Sako, jog ir juokiasi žmonės daugiausia savaitgaliais. O juk juoktis yra sveika. Liūdnas žmogus dažnai užspeičiamas į kampą savo depresijos. Ji iš jo atima galią veikti, bendrauti, pastebėti detales. Net televizijos laidos savaitgaliais linksmesnės. Kiekviename mūsų glūdi kažkiek televizijos. Kas paneigs, kad mumyse nesislepia bent dalelytė to mažuose ekranuose matomo džiaugsmo, spalvų, o kartais ir ašarų karavano.

Jau mėnuo, kai mūsų televizijos pradėjo naująjį sezoną. Pirmiausia šiais metais startavo LRT, o po savaitės ar kelių prisijungė kitos televizijos. Tiesa, prieš keletą metų vyravęs teiginys, jog televiziją žiūri visi, atrodo, šiandien paneigtas. Manau, kad jaunimas dabar didžiąją laiko dalį leidžia su skaitmeninėmis, elektroninėmis, internetinėmis priemonėmis ir televizorius jiems tampa nereikalingu daiktu. Šnektelėjau su tikrai išsilavinusiais jaunuoliais. Net, pavyzdžiui, „X faktorius“ ar panašūs konkursai, jie sako, jiems neįdomūs. Visiškai sutikti su tokiais nenorėčiau, tad pasiūlyčiau pasiklausyti konkursuose pasirodančių ir, esu tikras, visi maloniai nustebs, kad Lietuvoje tiek daug gabių jų bendraamžių.

Prie TV nežiūrinčio jaunimo, žiūrėk, prisijungia ir viduriniosios kartos atstovų, bet dabar apie tai, ką televizijos rodo žiūrintiems. TV programų savaitraščiai ir kiti leidiniai dažnai paskelbia žiūrimiausių televizijos laidų dešimtukus arba bent penketus. Žmonės, kurių pavardės ar nuotraukos, kai šie vardija savo mėgstamiausias TV laidas, skelbiamos, pamini „Panoramą“, kitas rimtas laidas, kurių tarpe „LRT forumą“ ar „Nacionalinę ekspediciją“, kanalus „LRT PLIUS“, „Info TV“ „Discovery“, „History“, „National Geografhic“, „Mezzo“, tad net keista, kad reitinguose vis tiek pirmauja „TV pagalba“, „KK2“, „Farai“. Vadinasi, žiūrovai žino, kas yra intelektualios visuomenės vertinama, bet mieliau žiūri kitas laidas.

Pirmadienis. Prasideda savaitinis keturių dienų serialų maratonas. Tiesa, pažįstamos moterys sako šiais metais išsirinkusios tik du serialus – „Monikai reikia meilės“ ir „Moterys meluoja geriau“, o į kitus nebekreipia dėmesio. Rimtesnių (tiesa, užsienietiškų) serialų bando siūlyti LRT, tačiau juos rodant tik kartą per savaitę veiksmas pasimiršta. Dar yra „Simpsonai“, yra ir rusiški ar ukrainietiški, dažniausiai detektyviniai serialai. Žinant, kad per metus pasaulyje sukuriama per 500 serialų, aišku, kad mūsų ekranuose jie niekad nesibaigs. Tiesa, klausant kai kurių serialų herojų pokalbių, norėtųsi pastebėti, jog žmonės taip nekalba. Yra teigiančių, kad serialai – menkavertis produktas, kuriuos žiūrėti gėda. Girdi, serialų gausa teleekranuose – tai tarsi „Maxima“, prikimšta nesveiko maisto prekių. „Sveiki atvykę į E pasaulį!“ – galėtų būti šūkis prie prekybos centrų durų. O koks turėtų būti anonsuojant TV programas?

Antradienis. Jei serialai jau pasirinkti, tai dėl kitų laidų vis dar neaišku. Kas pirmadienį žiūrėjo „TV pagalbą“ ar „KK2“, gal norės ir šiandien tų laidų žiūrėjimą tęsti. Aišku, norės, nes šios laidos turi savo žiūrovų būrelį, o gal net būrį, ir nėra jėgos, kuri nuo televizoriaus tų laidų metu juos atplėštų. Vakar žiūrėję „Nuo... Iki“ šiandien žiūrės „Bus visko“, o dar ir „Prieš srovę“. Kelis sezonus transliuotą „Nacionalinę ekspediciją“ pakeitė „Triumfo kelias. Jonas Karolis Chodkevičius“.

Trečiadienis. „Šeškinės 20“ ir „Gero vakaro šou“ regime žmones nužengusius iš „Žmonių“, „Stiliaus“ ir panašių žurnalų. Tiesa, dar „Lietuvos ryto“ „Laikykitės ten“.      

Ketvirtadienis. Išvydus laidos „Valanda su Rūta“ svečius, darosi akivaizdu, kad mūsų televizijose chroniškai stinga asmenybių. Kai kuriuos jų prisimenam iš laidų „Nuo... Iki...“, „Bus visko“, „Gyvenimas“ (tiesa, nenoriu gaišti laiko ir gilintis į TV programą, ar ši laida teberodoma). Rytoj juos matysime „KK2 penktadienyje“, o šeštadienį – „Stiliuje“. Neseniai skaičiavau, jog tokių žmonių, lakstančių per visas televizijas yra gal 200, bet geriau pagalvojęs, manau, klydau – jų dar mažiau. Žvelgiu į kažkokią porą (manykim, verslininkų), nufotografuotą kažkokioje prezentacijoje, tik keistoka jų pavardė parašyta po nuotrauka: „Renginio Akimirka“. Be to, nėra vakaro, kad televizoriaus ekrane neišvystume mūsų politikų. Iš 141 Seimo nario mažajame ekrane, pastebėsi, nuolat sukinėjasi gal 40. 100 kažkur dingę. Bet gal ir gerai, nes ir tų 40 pakanka. Jei kai kunigas ką nors šventina, o šalia nėra Seimo nario, atrodo, kad šventimai nepaveikūs.

Pagirti norėčiau „LRT PLIUS“, kurį šį vakarą rodo tikrai dėmesio vertą kino filmą.

Penktadienis. Nors jau prasideda savaitgalis, bet LRT žiūrovams tai proto diena, nes manau, jog neklystu, viena populiariausių šio vakaro laidų – viktorina „Auksinis protas“. Pridėjus dar kiekvieną vakarą vykstančio žaidimą „Kas ir kodėl?“ populiarumą (šis žaidimas rodomas kas vakarą nuo pirmadienio, bet šiandien – savaitės finalas), galime pasidžiaugti lietuvaičių noru kuo daugiau žinoti. O „LRT PLIUS“ toliau tęsia gerų filmų vakarus, penktadieniais rodydama garsių kino režisierių filmus. Rugsėjį ir šį mėnesį galima pasidžiaugti švedų režisieriaus R. Andersono kūryba.

Savaitgalis. Prasideda šou programos (nors ir kitais vakarais TV daug šou). Iš kur kilo šis žodis? Rytą pagiringas Bernardas Šo žiūrėjo žiūrėjo į veidrodį ir prisiminė: „Šoumen“. Savaitgaliai liudija, jog lietuviai negali be dainų. Galima perfrazuoti A. Čechovą ir tarti, jog jei ant lietuvio sienos kabo šautuvas, jis vakare dainuos. Tiesa, lietuviai linkę ir šokti, tad keistas sezonas be jokio šokių projekto. Spalio 9 d. jis prasidės. Juk net estai apie lietuvius šokėjus sako: „Smarkūs tie lietuviai – jie šoka šoka ir dar šokdami pašoka.“ Dar šiais metais lietuviai, niekada nedirigavę, diriguoja didžiausiam orkestrui (laida „Maestro“). Bent aš į dirigentus visad žiūrėjau su didžiule pagarba, todėl iš dirigavimo daromas šou, mano galva, nėra vykęs sumanymas.

„LRT PLIUS“ šį vakarą rodo filmus su rubrika „Kino žvaigždžių alėja“, kuri pati už save kalba – miela ekrane regėti visų laikų geriausius kino aktorius.

Kadangi pandemija apkarpė keliones, verta atkreipti dėmesį į šeštadieniais „Lietuvos ryto“ rodomą laidą „Keliautojo dienoraštis“. Tiesa, LRT savaitgaliais rodoma ir trumputė laida „Kelionių atvirukai“.   

Savaitgaliais mažiausiai klausinėjama. Nes klausinėti nėra lengvas užsiėmimas. Reikia mokėti teisingai paklausti. Pašnekovas sužeidžiamas, jei klausi neteisingai. Todėl klausimai ir atidedami kitoms savaitės dienoms.

Ar pabandę atitrūkti nuo televizoriaus tikrai laimingi? Juk tokiu atveju bemat pastebima, kad trūksta „fono“. Iš veido nebepažįsti Seimo narių, nežinai, kas pasisavino milijoną, ką veikia labdaringosios mūsų politikų ir kitų didžių vyrų žmonos... Pritrūksta ir siužetų. Žavingųjų damų ir uolių jų garbintojų, aistringų meilės istorijų, dramų ir paprasčiausių trilerių.

Gydytojas liepia savo pacientui daugiau ilsėtis ir nedirbti jokio protinio darbo. „O ką jūs dabar darote?“ – dar pasiteirauja gydytojas. „Rašau scenarijus pramoginėms televizijoms laidoms“, – atsako šis. „O, tai galima“, – nedraudžia gydytojas.   

Bet grįžkim prie rudens. Tiems, kam šis metas nėra mielas, siūlau prisiminti Alberą Kamiu, kuris pasakė, jog ruduo – tai antrasis pavasaris. O mes apskritai pamiršome džiaugtis. Juk pasaulis pilnas netikėtumų. Ir dažnai malonių. Lai rudens lietus nuplauna visas negandas! Tad pabaigai istorija apie karantino nuvargintus žmones, tai yra, apie moteriškę, paskambinusią į policiją ir pasiskundusią, jog jos bute apsigyvenęs nematomas žmogus. Jai buvo atsakyta, jog tuoj atvyks nematomas policininkas, kuris tą nematomą žmogų išsiveš.

Į viršų