Vargu ar, mielas skaitytojau, atspėsite, apie ką bus šis mano tekstas. Spręsite, jog gal vasaros, atostogų metu apie pasilepinimą kuriame nors kurorte. Ne, šis mano tekstas bus apie drabužį. Bet ne apie frakus, kostiumus, balines suknias, kostiumėlius, suknutes, švarkelius, sijonus. Man kilo noras iškloti tekstą apie chalatus.

Kai kas chalatą vadina drabužių karaliumi ir, manau, neklysta. Be to, juk tavo drabužiai ir jų gludimas prie kūno apie tave pasako ne mažiau nei delno linijos.

Vienas verslininkas pasiūlė išleisti mano tekstų rinktinę. Ilgai nesimuisčiau ir pradėjau rinkti tekstus. Pasirodo, apie chalatus veik prieš dešimtmetį buvau rašęs. Tuomet buvo viduržiemis ir tekstas apie šiltą apsigaubimą chalatu itin tiko. Tiesa, tekstas man padvelkė naftalinu, kaip chalatas, sovietmetyje ištrauktas iš spintos. Be to, kuo toliau, tuo labiau chalatas man kelia vis pagarbesnius jausmus. Tad nesakysi, kad nesinaudojau anuo tekstu, bet norėjosi į chalatus pažvelgti ir naujai. Tiesa, vasarą gal mažiau lendame į šį rūbą, visgi ir vasaros vakarais norisi apsisiausti chalatu, įsitaisyti ant sofutės, įsijungti „Mezzo“ kanalą ir paimti į rankas knygą. Man, nelinkusiam į įvairiausius vakarėlius, tai pats tas.

Liepos 10-ąją – Septyni broliai miegantys. Mūsų protėviai tikėjo, kad jei šią dieną be perstojo lyja, lis dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites, vadinamas Septyniais broliais miegančiais arba „myžniais“. O kai lyja ir lindi namuose, chalatas tampa drabužiu numeris 1.

Pasiskiepijau pagal savo amžių kiek vėluodamas. Prisipažinsiu, kažkiek bijojau. Man jau net pamatytas ligoninės pastatas sukelia neigiamas emocijas. Ką darysi, kad esu jau toks begemotas. Tiesa, skiepijausi „Johnson“ vakcina, kad kuo greičiau nebebūčiau kenkėju, nes vienas bičiulis pastebėjo, jog nesiskiepijantys tokie yra. Kitas mano amžiaus bičiulis irgi bijojo skiepytis, bet išsiruošė į vakcinacijos centrą, kai vaikai pažadėjo pas jį nebevažinėti ir anūkų nevežti.  

Tiesa, gal dar būčiau su skiepais delsęs, bet pamačiau, kad žydai skiepijasi, o tie jau niekada neklysta. Tad dar neskiepytus noriu paraginti atstatyti tą savo petį už laisvę. Bent man kiek pasvaigo galva, bet po gero pagėrimo dar ne taip būna. Kodėl tai rašau? Ogi todėl, kad chalatas leido patogiai praleisti namuose dieną po skiepo.

Šanchajaus ir kitų prabangių Rytų miestų gyventojai net vasarą vaikšto gatvėmis vil¬kėdami chalatus. Bandžiau pasigilinti į to priežastis. Viena jų – komfortas. Antra – prabanga. Trečia – patogumas. Vaikštant po svilinančia saule norisi vilkėti ką nors lengvo. Rytų pasaulyje dėvėti chalatą – dar ir mada. Be abejo, reikia manyti, kad gatvėmis vaikštoma vilkint ne tą patį chalatą, su kuriuo sukinėjamasi savo vonios kambaryje.

Pati svarbiausia chalato mados priežastis, sako, yra statusas. Pasirodo, vaikštinėdami su chalatais pa¬tys įtakingiausi Šanchajaus ar kitų Rytų miestų žmonės demonstruoja, kad jiems nereikia eiti į darbą. Taip jau atsitiko, kad vystantis hierarchinei visuomenės struktūrai net chalatas tapo žmogaus statuso atspindžiu. Neseniai aukcione Vokietijoje už 160 tūkst. eurų parduotas Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I (1830–1916) chalatas. Be to, seniau turtingai išpuoštus chalatus naudojo kaip garbingą apdovanojimą.

Ką apie chalatą kalba enciklopedijos, tarptautinių žodžių žodynai ir vikipedija? O šio poilsio drabužio apibūdinimai labai paprasti. Chalatas – laisvas ilgarankovis ilgas drabužis, užsagstomas priekyje: įprastas Vidurinėje Azijoje, Irane, Pakistane ir šiaurės Indijoje. Chalatus vilki tiek vyrai, tiek moterys. Tai namų arba darbinis drabužis: pvz., maudymosi chalatas, laboratorinis chalatas, darbo chalatas. Tokie drabužiai imti vadinti chalatais rusų kalboje, o vėliau perimti ir lietuvių kalboje. Maudymosi chalatai sujuosiami virvele, o kiti paprastai užsagstomi.

Ilgainiui chalatas damoms ir džentelmenams tapo tarpiniu drabužiu tarp vakarinių rūbų ir naktinių marškinių. Jis de-monstravo tvarkingumą ir drauge atsipalaidavimą. Vilkint chalatą, galima rūkyti cigarą, gerti konjaką ir skaityti knygą. Su juo netgi galima nusnūsti ant sofos ir pabudus jaustis patogiai, netgi pasitikti vakaro iššūkius – gal kokia nors svajonių moteris pasibels į duris.

Moterys sako, kad chalatas yra tai, kas joms ant vyro patinka, nes tuomet, anot jų, vyras atrodo kitaip. Moterys dar sako, jog vyrus atpažinsi iš barzdos ir iš apatinių. Patikėkite, mieli vyrai, niekada nežinai, kada ir kam reikės padaryti įspūdį, ir jei ne¬sugebėsite to padaryti miegamajame, tai kur tada? Nesakysi, kad vyrams moterys su chalatu irgi nepatiktų.

Jei dar apie statusą, senovėje dvariškių chalatai buvo siuvami atsižvelgiant į heraldikos spalvas ir moty¬vus, todėl pagal jį buvo galima nesunkiai atskirti valdovą, dvariškį ar žmogaus giminę bei kilmės šalį. Atrodo, retas tave su chalatu pamatys, tad kam to reikia, tačiau juk maloniau pačiam – nepamiršti, kokį statusą esi pasiekęs. Žmogus, visuomenėje atliekantis tam tikrą vaidmenį, turi atitikti to vaidmens vizualinį stereotipą. Kas jau kas, bet bent elitas turi save išreikšti išvaizda. Bet ar dėvi mūsų politikai chalatus? Abe¬joju. Pagal jų veiksmus dauguma jų su „triusikais“ ir „maikėmis“.

Chalatai populiarūs ir tarp moterų, ir tarp vyrų. Ypač chalatus mėgsta feministės. XX a. šeštajame dešimtmetyje vyrai liovėsi vilkėję chalatus, nes jie tapo buržuazijos atributu. Septintaja¬me dešimtmetyje vyrai juos išvis liovėsi nešioję, todėl chalatai liko tik moterų, pensininkų ir ligonių drabužiu.

Dabar galime vėl pasidžiaugti, kad nebėra „kietai“ namuose vilkėti treningines kelnes ir marškinėlius. Chalatas – tai daug laisvės. Perfrazuojant populiarios knygos ir kino filmo pavadinimą galima tarti, kad ir vel¬nias dėvi chalatą.

Kai vaikštote rytą po namus, einate patikrinti pašto dėžutės (nors tai jau ir retai bedarome) ar džiaugiatės vaiskiu rytmečiu balkone, nieko nėra oriau, kaip tai daryti vilkint chalatą. Pusryčiaujančio džentelmeno vaizdas vilkint chalatą taip pat atro¬do visai kitaip. Mados specialistai pataria, kad padorus chalatas turi būti iš poliesterio, medvilnės, lino ar atlaso.  

Poliesterio chalatai dažniausiai būna storo audinio, išsiskiriantys įvairiomis spalvomis ir išmarginti piešinėliais. Ši medžiaga labai mėgstama dėl savo kokybės ir kainos santykio – jie iš tiesų yra gana kokybiški ir tikrai nebrangūs. Be to, nenusiskalbia, neišblunka, puikiai saugo nuo vėjo ir drėgmės. Iš šios medžiagos dažniausiai gamina storus šiltus chalatus šaltiesiems metų laikams. Vėsų rudens ar žiemos vakarą gera įsisukti į tokį šiltą ir minkštą chalatą, kuris lengvai priglunda prie kūno ir šildo.

Medvilnė – populiarus audinys ne tik chalatams, bet ir įvairiems drabužiams ar patalynei. Medvilnė yra labai vertinama audinių medžiaga visame pasaulyje dėl savo natūralumo ir teigiamų savybių. Iš medvilnės dažniausiai taip pat gaminami šilti chalatai. Tiesa, dėl savo natūralaus pluošto gaminiai iš medvilnės yra šiek tiek brangesni, tačiau tai populiariausia medžiaga visame pasaulyje.

Atšilus orams šiltus chalatus dažniausiai norisi mesti į šalį, nes storas audinys tampa nebemielas. Šiltuoju metų laiku patys populiariausi yra atlaso, šilko ar satino gaminiai. Tai lengvi chalatukai, priglundantys prie kūno ir suteikiantys vėsos pojūtį. Spindintys, lengvi ir slidūs audiniai gali pasižymėti pačiomis įvairiausiomis spalvomis ir ornamentais. Bent jau aš esu šilko chalatų šalininkas. Aišku, šilkas labai nemėgsta 3 dalykų: prakaito, dezodorantų ir kitokių cheminių kosmetikos priemonių bei saulės spindulių. Tai kone pats natūraliausias pluoštas, sudarytas iš baltymų, todėl jo švelnumas mums yra pats artimiausias.

Daugelis svajoja įsigyti lininį chalatą. Šis audinys ypatingas tuo, kad karštomis dienomis vėsina kūną, o šaltomis – apsupa malonia šiluma. Kokybiškas linas labai patvarus, nes laikui bėgant išlieka tvirtas, vis labiau bąla bei švelnėja. Linas sukuria malonų mikroklimatą odai, gerai sugeria drėgmę bei prakaitą.

Nesenas atradimas – modalo chalatai. Modalas – tai natūrali medžiaga iš specialiai apdorotos medienos. Modalo chalatai mažiau glamžosi, nesielektrina, švelnūs, malonūs nešioti, puikiai praleidžia orą ir sugeria bei išgarina drėgmę, išlaiko formą, prisitaiko prie kūno, be to, turi antialerginių savybių. Išrankiesiems skirti chalatai su bambuko pluoštu ar chalatai pavadinimu „koralas“ – iš lengvo frotinio audinio.    

Nuspręskite, kokio chalato jums reikia, kada jį nešiosite. Geriausia turėti net keletą chalatų. Atkreipkite dėmesį į chalato sukirpimą, siluetą bei rankovių ilgį – patogiausios trijų ketvirčių rankovės. Taip pat kasdienai geriau rinkitės vidutinio ilgio, o ne ilgą chalatą. Beje, ilgas chalatas labiau tinka vyresnio amžiaus žmonėms.

Skaičiau, kad pagal tai, kokį chalatą vilkite, galima apibūdinti, koks esate, kokiam žmonių tipui priklausote. Jei vilkite poliesterio chalatą, jūs esate draugiški, nuoširdūs, jumis galima pasikliauti, mielai padėsite visiems draugams, giminaičiams, bičiuliams, net ir pažadinti vidury nakties. Jums patinka pramogos, lengvai bendraujate su aplinkiniais.

Jei medvilninį, esate jausmingi, lengvai pasiduodantys naujiems įspūdžiams, nuolat gyvenime ieškantys romantikos. Jums svarbi aplinkinių nuomonė, stengiatės vengti bereikalingų aistrų ir stulbinamų nuotykių – jums labiau prie širdies stabilumas ir tvirtas pagrindas po kojomis.

O jei šilkinį, iš prigimties esate gundytojai ir viliotojai. Jūs aistringos, bet tvirtos asmenybės – žinote, ko norite iš gyvenimo, ir beatodairiškai siekiate tikslo. Pasitikite savimi, bet dažnai slepiate tikruosius jausmus ir jokiu būdu neatskleidžiate silpnybių.

Jei jūsų chalatas su piešinuku, jūs rūpinatės šeimos židiniu, ieškote šilumos ir jaukumo, labiau už viską gyvenime jums reikia pasitikėjimo, tvirtumo, santykių pastovumo. Esate žodžio žmogus, nesišvaistote tuščiais pažadais, suvokiate pareigas ir stengiatės jas tinkamai atlikti.

Chalatus vyrai dažniausiai įsigyja tuomet, kai gauna neblogai apmokamą darbą ir išmoksta taikliai pasirinkti vyną prie valgomo patiekalo, o konjako nebeužkanda lašiniais.

Gaila, kad daug yra ir nevykusių chalatų. Nevykę – tai nuvytusio vyriškio (o ir moters) simbolis. Tokie dažniausiai perkami prekybos centruose. Jie pigūs, konservatyvaus dizaino, primityvių spalvų. Jeigu vyriškis perka kuo brangesnį chalatą, vadinasi, jis nori susigrąžinti savo aistringo ir laisvo vyro statusą. Deja, tokie chalatai gali būti ir „neištikimybės chalatais“. O jei tavo mergina stengiasi pasisavinti ir dėvėti tavąjį chalatą, viena vertus, tai gali pradėti nervinti, kita vertus, jaudina.

Ką pasakyti pabaigoje? Paskutinis teksto sakinys turėtų būti skirtas moterims. Jei grįžtant prie šio teksto temos – chalato, galima konstatuoti, kad moterys geriausiai jaučia, kada namuose reikia būti su drabužiais, o kada – su chalatu. Vyrai irgi tai jaučia. Bet ne visi.