Net nepastebėjome, atrodo, neseniai šventėme Naujuosius, o jau, žiūrėk, žiema už pečių, vis tikresnis darosi pavasaris. Trečias metų mėnuo, o šiemet dar nerašiau apie burtus, pranašystes, horoskopus. Reikia paskubėti, kaip be šito. Juk pranašai niekad nesiilsi. O juo labiau tryliktą mėnesio dieną.

Kiekvienam smalsu sužinoti, kas jo laukia ateityje. Tam ir atsirado horoskopai. Ypač jais domimasi užklupus negandoms. Be abejo, pandemijos metu norisi sužinoti ką nors gero. O ir šiaip horoskopai skirti nelaimingiems. Laimingiems jų nereikia, nes jie ir taip žino, kad viskas bus gerai.

Jei kepdami kiaušinienę kiaušinį sudaušite į keptuvės kotą, o ne į keptuvės kraštą, joks horoskopas nepadės. Ar žinote, kad rytą iš lovos nevalia išlipti pro kitą pusę negu vakare įlipta, nes visi dienos darbai gali nueiti šuniui ant uodegos. Vakare, pradėjus kloti patalą, jokiu būdu negalima šios veiklos pertraukti, kitaip tąnakt miegas būtų labai neramus. Panašiai atsitiktų ir tvarkant miegamąjį į lovą atrėmus šluotą arba ant paklotos lovos padėjus kepurę. Tad miegamajame žmogui reikia būti labai budriam, kad nepasmerktų savęs nemigai, košmarams ir amžinoms nesėkmėms.

Kokių tik prietarų nėra. Sako, negalima per ilgai prieš didelį veidrodį stovėti rankose spaudžiant kitą, mažesnį veidrodėlį, – esą pasiklysi tame veidrodžių tunelyje, pasimaišys protas, ir jau niekada iš ten nebeištrūksi. O štai skaičiau moters prisiminimus, kad būnant mergaite jai taip smagu būdavo žiūrėti į mergaitę, veidrodyje laikančią kitą veidrodį, kuriame tokia pat, tik mažesnė mergaitė gniaužia dar vieną veidrodį – ir taip iki neaišku kur nusidriekiančios, žvilgančios, susmulkėjančios iki nebeįžiūrimų mergaičių veidrodėliuose begalybės.

Jei eidamas gatve užmini ant kanalizacijos dangčio, reikia, kad šalia einantis trinktelėtų per pakaušį. Jei nėra kam trinktelėti, tai reikia tai padaryti pačiam. Taip pat prieš ką nors svarbaus darant reikia papūsti. Tuomet sekasi, nes nupučiamos blogos dvasios. Manau, jog todėl ant gimtadienio torto užpučiamos žvakutės prieš tai sugalvojus norą.

Netikite horoskopais? Girdėjau istoriją apie žmogelį, kuriam buvo išpranašauta, kad mirs nuo gyvatės įkandimo. Per visą gyvenimą tose apylinkėse, kur gyveno, jis nebuvo matęs nė vienos gyvatės, apie gyvates nieko neišmanė, bet pranašystės paakintas ėmė domėtis gyvatėmis, net jas užveisė akvariumuose ir, aišku, viena jų jam įgėlė.

O kiek bėdų su skaičiumi 13. Šiandien  kovo 13-oji. Dar gerai, kad šeštadienis. Tie, kurie netiki pranašystėmis, Zodiako ženklų prognozėmis, dar skeptiškiau turėtų vertinti savaitės dienų horoskopus.

Sako, kad žmogaus charakteris priklauso ir nuo to, kurią savaitės dieną jis gimęs. Be to, skaičiau, jog savaitės dienų horoskopai ypač daugiaplaniai. Pirmasis, kaip jau minėjau, – tavo charakteris priklauso nuo to, kurią savaitės dieną gimei. Antrasis – kiekvieną savaitės dieną vis kitaip jausis skirtingomis savaitės dienomis gimę žmonės. Pavyzdžiui, pirmadienį vienaip jausis gimę antradienį, o jau kitaip – į šį pasaulį atėję trečiadienį. Savaitės dienų horoskopų sudarinėtojai tvirtina, kad žmogui geriausia savaitės diena yra ta, kurią jis ir gimęs, pavyzdžiui, pirmadienis ir bus laimingiausias gimusiam pirmadienį.

Ką apie šeštadienį užtikau enciklopedijose, vikipedijoje. Pirmas sakinys atsivertus žodį „šeštadienis“ – „Šeštadienis yra savaitės diena tarp penktadienio ir sekmadienio.“ Žydų tradicijoje tai paskutinė savaitės diena, kas pripažįstama ir JAV. Šiuolaikinėje Europoje šeštadienis gi yra priešpaskutinė savaitės diena. Teko matyti kalendorių, kur pirmąja savaitės diena žymimas sekmadienis. Gera mintis – pirma pailsėk, o po to dirbk. Skandinavų kalbose žodis „šeštadienis“ kilęs iš žodžio „prausimasis“, anglų – „saulės vakaras“, o ir šiaip šeštadienis vadinamas Saturno diena.   

Horoskopai liudija, kad šeštadieniais net ir kitomis savaitės dienomis gimę žmonės jaučiasi labai gerai. Tad ką jau bekalbėti apie gimusius šeštadieniais. Šeštadienio horoskopai visai kitokie nei kitų savaitės dienų, pavyzdžiui, sekmadienio, kuris byloja „Sekmadienis – pasyvi diena“.

Jeigu daugiau dėmesio skirsime šeštadienių horoskopams ir paskaitysime net keletą jų, skirtų tai dienai (jei pasitaikė ką nors blogo pranašaujantis horoskopas, ieškokite gero linkinčio), sužinosime, kad žmonės yra laimingi, tik jie to nežino. Pastebėkite – šeštadienio horoskopuose visada yra daugiau gerų žodžių nei blogų.

Gimusiuosius šeštadieniais, kaip minėta, veikia Saturnas. Šią dieną pasaulį išvysta filosofai, mokslininkai, mokytojai, rimtai žiūrintys į viską, kas vyksta išoriniame pasaulyje ir aplink juos. Kad ir kuo užsiimtų, jais visada galima pasikliauti, nes ištikus bėdai nelaimėlio niekada neapleis. Šeštadienį gimusieji – žavūs, mandagūs, jiems svarbi graži aplinka, geros manieros. Sako, jog ir juokiasi žmonės daugiausia šeštadieniais.

O juk juoktis yra sveika. Liūdnas žmogus dažnai užspeičiamas į kampą savo depresijos. Ji iš jo atima galią veikti, bendrauti, pastebėti detales. Be to, visas savaitgalis priklauso Venerai – meno ir meilės planetai. Gal todėl šeštadieniais užmezgama tiek daug meilės romanų. Net televizijos laidos šeštadieniais linksmesnės ir net rimtieji spaudos leidiniai tą dieną turi pramogoms skirtus puslapius. Štai kokią nors kitą savaitės dieną kokioje nors televizijos pokalbių laidoje, kai susėda prezidento patarėjas, politologas, seimūnas ir dar vienuolis, iškart aišku, kad diskusijos nebus. Bus monologai.

Šeštadieninės televizijos laidos daug žada. Taip ir norisi kartkartėmis žvilgtelėti, ar iš televizoriaus neiškrito kokia nekalta dovanėlė. Šeštadieniais mažiausiai klausinėjama. Nes klausinėti nėra lengvas užsiėmimas. Reikia mokėti teisingai paklausti. Pašnekovas sužeidžiamas, jei klausi neteisingai. Todėl klausimai ir atidedami kitoms savaitės dienoms. Ir diskutuoti sudėtingomis temomis šeštadienį nebevertėtų. Šeštadieniais norisi kalbėti apie kavą ir šokoladą. Apie kvapus ir spalvas.

Deja, šių metų pavasario mėnesiai, sako pranašautojai, užuot kėlę romantizmą, dvasingumą, žadins karingumą, ribines ambicijas, polinkį į staigius, netikėtus sprendimus, maksimalizmą. Polėkį pakeis tvarkos, konkretumo, paprastumo, aiškaus rezultato reikalavimai, dažnai per daug skuboti ar kategoriški. Įspėjama, kad nei sveikatos apsaugos, nei švietimo sistema nesulauks geresnių laikų. Metų pabaigoje jausimės niūriai. Reikės nemažai pastangų, kad išlaikytume optimizmą, tikėjimą. Žodžiu, ne kas.

Kas matėt kino filmą „Švilpiko diena“, pamenat, kaip pagrindinis herojus užstringa toje pačioje dienoje. Mūsų gyvenimas panašus – mėnesiais įstringame tuose pat įvykiuose ir jų nagrinėjime, ginčuose. Piktinamės, kad pusė žmonių kaukes dėvi iškišę nosis, o nepasidžiaugiame, kad kita pusė jas pridengę. Todėl ieškau pozityvo. Užtikau gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą: „Šokoladinis mėnulis“, „Daktaras desertas“, „Laimės pupa“, „Pilna gyvenimo“, Kiauras dangus“... Jau būtų ir smagiau, bet vėl – pavasarį iš po lovos pirmos išlenda svarstyklės.

Esame užstrigę klausime, kada išsisuksime iš tos pandemijos. EKsministras Aurelijus Veryga naudodavo tokį žodelį „algoritmas“, kuris atsakydavo į visus klausimus ir jam paklusdavome. Pasako „algoritmas rodo“ ir visi suprantame – algoritmas ir nieko čia nepakeisi.

Žmogaus smegenys stengiasi suvokti įvykių esmę, o kai priežastis neaiški, išgalvoja įvairiausių keistų paaiškinimų. Galima įžvelgti savotišką logiką: prietarai galbūt verčia žmones būti atsargesnius, geriau apgalvoti savo veiksmus, ramiau reaguoti į galimą nesėkmę ir gintis nuo streso. Be to, laikantis prietarų iš dalies galima susisteminti gyvenimą. Pasirodo, kad prietaringi žmonės gyvena ilgiau. O šiaip jau mes gyvename vidutinėje platumų juostoje, tai viskas ir gaunasi vidutiniškai. Likimas mums lėmė augti butuose su žemomis lubomis ir mažais langais. It karstuose. Belieka tik sėkmę numatančios horoskopų pranašystės.

Esu tarp tų, kurie kuria planus, kur keliaus, kai orai dar labiau atšils ir pandemija atslūgs. Prisiminiau TV kanalu „Viasat History“ rodytas laidas, kaip britų žurnalistas ir buvęs Didžiosios Britanijos gynybos ministras Michaelas Portillo keliauja geležinkeliais po Europą vadovaudamasis 1913 m. išleistu legendiniu George‘o Bradshaw kelionių geležinkeliais vadovu. Keliautojas lankosi tuose vietovėse kur lankėsi jo pirmtakas ir net randa tas pačias geležinkelio stotis, netgi apsigyvena tuose pat viešbučiuose, lankosi tuose pačiuose teatruose, kurie jau stovėjo prieš 100 metų. tiesa, kiek restauruotose, bet išorėje veik nepasikeitusiuose. Aišku, daugelis vietų neatpažįstamai pasikeitusios.

Pamąsčiau, jog įdomu būtų padaryti panašią kelionę po Lietuvą. Ėmiau ieškoti senos kelionių knygos, kuria galėčiau vadovautis. Pavarčiau Vladislovo Sirokomlės kelionių knygas. Įdomu, bet visgi nuo jo kelionių jau prabėgę 150 metų ir daug kas gerokai pasikeitę, o norėtųsi kuo daugiau išlikusių vietų. Norėtųsi kelionių, vykusių prieškaryje, na bent prieš šimtmetį. Užkliuvo Justo Piliponio knyga „Kelionė aplink Lietuvą per 80 dienų“, pasirodžiusi 1928 m. Galvojau, bus pats tas. Pagal pavadinimą, autorius turėtų būti aplankęs įdomiausias Lietuvos vietoves.

Bet, pasirodo, tai silpnokas bukas romanas detektyvas, kažkiek primenantis Tado Blindos istoriją, bet kas iš to. Pirmuose puslapiuose užtikau Žąslių pavadinimą, bet tai ne pasakojimas apie šį miestelį, o kažkokios primityvokos istorijos. Viso romano net neskaičiau, gaila laiko. Net suabejojau, ar atrasiu prieškario kelionių knygą, kurioje būtų aprašyti mūsų miestai, miesteliai, kaimai, piliakalniai, netgi, pavyzdžiui, kažkuo įdomūs medžiai ir pan.

Jei grįžtame prie šeštadienių, tai ne vienas gali paklausti „Kodėl kitos savaitės dienos blogos?“

Šito nesakiau. Tik rašau šeštadienį, tai ir giriu šią dieną. Jeigu rašyčiau kokią nors kitą savaitės dieną, ir joje rasčiau daug gero. Jeigu esi laimingas, neužmiršk, kad esama dar laimingesnių. Jeigu esi nelaimingas, neužmiršk, kad esama dar nelaimingesnių.

O suktiems politikieriams, paskalų skleidėjams, išpuikėliams, pykčiu ar pavydu alsuojantiems ir visiems į juos panašiems norisi irgi palinkėti gero savaitgalio ir su jaunu Vilniaus Užupio poetu Romu Lileikiu pakartoti frazę, kurią ypač pamėgo Vytautas Landsbergis,: „Baikit vyrai nesąmones, / prie jūros mano tėvynė.“

Šeštadienio anekdotas.
– Ko tu nori, seni? – paklausė auksinė žuvelė.
– Noriu iš pensijos sutaupyti naujam mersedesui, – atsakė gudrus senis, tapdamas beveik nemirtingu.

Į viršų