facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Pokalbis telefonu.
– Prisipažink, liūdėjai?
– Taip, o kas klausia?

Nors sutikti Naujųjų Žiurkės metų, kaip rekomendavo astrologai, nusileidome į rūsį, vis tiek kai trumpos dienos ir trūksta vitamino D, nuotaika nėra gera.

Kiekvienas iš mūsų sulaukėme jau daugiau ar mažiau žiemų. Kaž¬kiek jų dar sulauksime. Ką apie prabėgusius metus ir praėjusias žiemas galime pasakyti? Vėl pa¬kartoti – vienodų metų ir vienodų žiemų nebūna. Sausis... Po švenčių išėjai į prabudusį miestą ir supranti, kad Naujieji metai yra šventė, o nauji metai yra gyvenimas.

Kiekvieną sausį, prisiminęs Tris karalius, prisimenu ir poetės Aistės Miškinytės eilėraščio „Amsterdame...“ trumputę ištrauką (sakyčiau, haiku): „Jau po švenčių, bet vis dar nuolaidos.[...]/ O už tūkstančių šviesmečių/ į Žemę pasuka kometa“.

Žiema, nors ir turi trūkumų, tačiau yra nuostabus me¬tų laikas. Krintant snie¬gui, sako, reikia skanauti uogienę – grįžti į pavasarį ir vasarą ar gal tiksliau – vėl jų laukti. Be to, būkime atviri ir pripažinkime, kad kiekvienas metų laikas panašus į mus – jeigu mes liūdni, tai sakome, kad ir metų laikas už langų liūdnas, o jeigu šypsomės, tai aplink mus iškart daugiau šviesos.

Skaičiau, kad kas trečias šiuolaikinės Didžiosios Britanijos gyventojas tiki savo angelo sargo buvimu ir mano, kad sunkią minutę jis visuomet yra šalia. Pasirodo, dauguma britų tiki stebuklais ir tuo, kad aukštesnės galios gali jiems padėti rasti laimę ir sėkmę. Be to, kas dvidešimtas britas teigia savo akimis matęs savo angelą sargą. Nors į mačiusiųjų dvidešimtuką nepatenku, bet angelais sargais tikiu.

Sako, likimą nusako sapnai. Nenorėčiau su tuo sutikti, bet šiandien norisi šnektelėti apie sapnus, nes juk sausį jie patys gražiausi. Tad šiuo metu sapnus reikia ypač gerbti, o jei jie aplanko – pasidžiaugti.

Kartais sapnai – malonumas, kai nenorime atmerkti akių, kad neišbaidytume gražaus reginio, o kartais košmariški, iššaukti nervų ir fobijų, kai pabundi šalto prakaito išpiltas. Taip jau yra, kad po klaikaus sapno negalime susikaupti, o po malonaus – diena tampa miela. Ir taip norisi, kad tai, kas gera, išsipildytų, o tai, kas išgąsdino – nugrimztų į nebūtį.

Rusai turi vieną žodį, kuris apibūdina ir miegą, ir sapną. Anglai ir prancūzai – vienu žodžiu apibūdina sapną ir svajonę. O mes savo žodyne atskiriame miegą nuo sapno, tarsi suteikdami pirmenybę ir išskirtinumą sapnui bei privilegijuodami tuos, kuriems sapnuojasi.

Ar gyvūnai sapnuoja? Pasirodo, katės ir šunys miega labai panašiais ciklais, kaip ir žmonės, todėl daroma prielaida, jog jie taip pat sapnuoja.

Ką besusapnuotume, svarbiausia likti optimistais. Susapnuota nelaimė gali prišaukti sėkmę! Susapnavote barnį su sutuoktiniu? Nesijaudinkite! Tai gali reikšti, kad jūsų santykiai pereina į naują etapą, o jūs galite drąsiai pasikliauti savo žmogumi. Sutuoktinis sapne jus paliko? Tai dažniausiai reiškia kopimą karjeros laiptais arba netikėtus pinigus.

Susapnavote dideles finansines bėdas. Tokie sapnai dažniausiai sapnuojami prieš didelius pirkinius. Kuo daugiau pinigų išleidote sapne, tuo daugiau uždirbsite realybėje. Susapnavote nemalonumus darbe? Tai reiškia, kad jūsų laukia sėkmė ir stulbinanti karjera.

O ar yra blogą lemiančių sapnų? Yra, bet apie juos šiandien nekalbėsime. Nes neverta pernelyg sureikšminti savo sapnų. Tikėkite jais, bet ne fanatiškai. Pranašiškas sapnas – dar ne nuosprendis, tik galimybė, tikimybė, vienas iš ateities variantų. Juk gavę įspėjimą mes dar galime pakeisti savo likimą geresne linkme, todėl kaip viskas nutiks realybėje, priklauso tik nuo mūsų! Ir niekada negalvokite, kad atsimiegosite senatvėje. Žmonės senatvėje nebegali daug miegoti.

„Sapnuoju erotinius sapnus, kuriuose pasiekiu didžiausių pergalių, bet gyvenime taip nėra“, – išgyvena bičiulis. Aiškinu jam, kad ne sapnuoti reikia, bet treniruotis ir gerai maitintis. „Ar valgai afrodiziakus?“ – klausiu bičiulio. Džakomas Kazanova, Liudvikas XIV, Henrikas IV, Napoleonas, Volteras tik jais maitinosi. Afrodiziakų pavadinimas kilęs iš meilės deivės Afroditės vardo. Tai austrės, avokadai, sezamas (ypač su medumi), grybai, imbieras.

Dažnas, ką nors susapnavęs, rytą bando išsiaiškinti ką, tas sapnas galėtų reikšti. Štai vienas populiarus sapnų portalas pateikia duomenis, jog praėjusiais metais sapno apie mirtį aiškinimas perskaitytas daugiau nei 13 000 kartų, vestuves sapnavo 10  500 lankytojų, dantis sapnuose skaudėjo 10 100 skaitytojų, plaukų reikšme sapnininke domėjosi 8600 lankytojų, kraujo reikšmės sapnininke ieškojo net 7 300 kartų, gyvatė prisisapnavo 7  200 lankytojų, vandenį sapne regėjo 6 500 skaitytojų, lavonus – 6 100, kūdikį – 6 000, pinigus – 5 300.

Užtikau ir statistiką, jog dažniausiai sapnuojate, kad esate nuogut nuogutėlis, vėluojate, jus persekioja, skrendate, krentate, skauda dantys. Dažniausiai sapnuojami gyviai – žuvys, žiurkės, katės, grybai, vorai ir kirminai; objektai – batai, lėktuvai, moterys, vyrai, bučiniai (bučiuotis), žiedai ir meilė.

Kokie sapnai jus lydi? Ką sapnuoja vadovai, vadybininkai, o ką biudžetininkai, vairuotojai, daktarai, ką žemdirbiai? Ar skiriasi moterų ir vyrų, jaunų ir pagyvenusių sapnai? Ką sapnuoja turintys vidutines pajamas, ką gaunantys minimumą ar algą pasiimantys vokeliuose? Kiek sapnai susijęs su darbo stažu, profesija, rizika netekti darbo ar darbo praradimu? O ar skiriasi vienišių ir nevienišų sapnai?

Pasirodo, vienišių sapnai ramesni nei nevienišų. Vienišas moteris aplanko nevienišos jų draugės. Vienišos moterys visados turės kavos ir kelių rūšių arbatos, prie kavos ras kokių nors saldumynų, o jei reikės – ir taurelę brendžio, likerio ar taurę vyno. Ir guosis tos nevienišos savo nevėkšla vyru, neklaužadomis vaikais ir nesibaigiančiais gyvenimo rūpesčiais. Tad ar gali būti blogi sapnai, kai prisiklausai nevienišųjų problemų?

Blogiausia, kai užmiegi ne laiku ir ne vietoje. Pavyzdžiui, susirinkime klausantys ilgos prelegento kalbos. Daug kas, sako, užmiega prie televizoriaus ir net per pramogines laidas. Ką darysi, kad pramoginių televizijos laidų lygis dažniausiai būna ganėtinai žemas, viskas padaryta greitai ir neprofesionaliai.

Tūlas pasakys, ką gero gali susapnuoti, jei prieš užmiegant perskaitai kriminalines žinias. Štai vyriškį apvogė jo į svečius pasikviesta moteris. Ji buvo vidutinio amžiaus, be priekinių dantų. O štai pensininkė telefoniniams sukčiams jau antrą kartą atidavė tris tūkstančius eurų. Skaičiau, jog jeigu jus išgąsdino sapnas, jį būtina papasakoti trims žmonėms ir sapnas neteks galios.

Miegui rinkitės vietą. Geriausia vieta ten, kur miega katinas. O galva, skaičiau, turi būti šiaurės kryptimi. Svarbu ir čiužinys. Žmogaus kūno svoris – vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį renkamas čiužinys. Jeigu sveriate iki 80 kg, jums rekomenduojamas antrojo kietumo laipsnio čiužinys, o nuo 80 kg iki 100 kg – trečiojo kietumo. Storuliai visad lieka nuskriausti – jiems čiužinį reikia specialiai gamintis. Tiesa, nepirkite tik latekso čiužinių, nors ir kaip jie bebūtų reklamuojami.
Rašydamas apie sapnus prisiminiau režisieriaus Michelio Gondry kino filmą „Gėlėti sapnai“ ir jame sekamą pasaką apie meilę ir netektį. Patraukia ir tai, kad pagrindinį moters vaidmenį atliko Audrey Tautou, visiems pažįstama iš Jeano-Pierre Jeunet filmo „Amelija iš Monmartro“.

Filmo herojus nuolatos lydi gėlės. Jų pilnas Koleno mylimos Chlojos kambarys. Net dešiniajame merginos plautyje išauga vandens lelija. Deja, ši gėlė yra mirtinos ligos simptomas. Terapija – gulėjimas apsiklojus gėlių kompresu, kol šios nuvysta. Visas filmas dvelkia prancūziška elegancija. Filme daug muzikos.

Žinia, režisierius M. Gondry devintajame XX a. dešimtmetyje ėmėsi kurti muzikinius videoklipus ir bendradarbiauti su tokiomis įžymybėmis kaip Bjork, „The Rolling Stones”, „Chemical Brothers“. Žiūrėti „Gėlėtus sapnus“ – reiškia sapnuoti. Tai pasaka suaugusiesiems. Visgi žvelgdami į prasiskleidžiančius žiedlapius, drauge suvokiame kraupoką pasaulio kaip tuštybių mugės atspindį. Meilės istorijoje režisierius ieško gyvenimo prasmės.

„Sapnas – tai teatras, kuriame jūs – scena, aktorius, sufleris režisierius, autorius, publika ir kritika“, – yra pasakęs Karlas Gustavas Jungas.

O štai vienas jo sapnas. Vargu ar esu kur skaitęs geriau atpasakotą sapną: „Aš buvau dviejų aukštų nepažįstamame name. Tai buvo „mano namas“. Buvau viršutiniame aukšte, kuriame buvo svetainė su puikiais rokoko stiliaus baldais. Ant sienų kabojo vertingi seni paveikslai. Aš suvokiau, kad tai mano namas ir pagalvojau: „Neblogas.“ Tada atėjo mintis, kad nežinau apatinio aukšto, ir nusileidau laiptais žemyn. Žemutiniame aukšte visi daiktai buvo gerokai senesni. Pagalvojau, kad ši namo dalis gali būti iš penkiolikto ar šešiolikto amžiaus. Baldai buvo iš viduramžių, grindys raudonų plytų. Aplinkui buvo gana tamsu. Aš vaikščiojau iš kambario į kambarį ir galvojau, kad tikrai turiu ištyrinėti šį namą. Priėjau sunkias duris ir atidariau jas. Už jų aptikau dar vienus laiptus, kurie vedė į rūsį. Vėl nusileidęs žemyn aš aptikau gražų kambarį su skliautais, kuris atrodė nepaprastai senas. Apžiūrinėdamas sienas, mačiau akmenų sluoksnius, kurie ėjo pramaišiui su plytomis, žinojau, kad šios sienos yra iš Romos laikų. Mano susidomėjimas buvo didžiulis. Pažiūrėjau į grindis, jos buvo išklotos akmenų plokštėmis. Vienoje jų aptikau žiedą, kurį patraukus akmens plokštė pajudėjo, ir aš vėl pamačiau siaurus akmeninius laiptus, vedančius gilyn. Nusileidęs patekau į urvą, iškirstą uoloje. Ant grindų buvo storas dulkių sluoksnis, buvo matyti kaulai ir sudaužytų indų šukės, kaip primityvių kultūrų liekanos. Aptikau dvi senas pusiau suirusias žmogaus kaukoles ir tada pabudau.“

„Sapnuoti nėra kada, reikia budėti, juk šiais metais rinkimai“, – sako bičiulis. Galimas dalykas, kad kuo daugiau kandidatų bus norinčių užimti seimūnų kėdes, tuo bus linksmiau, nebus kada miegoti bei sapnuoti ir daugiau žmonių susirinks prie urnų. Tai gerai, nes kuo mažesnis rinkėjų aktyvumas, tuo didesnę galią įgyja atsitiktinumas ir bet kuris juokdarys prašalaitis gali būti išrinktas.

Keista, kad mes renkame valdžią kuri mums patinka, nors ir yra bloga, gi į „Euroviziją“ siunčiame tuos, kurie galėtų patikti Europai, o ne mums, ir ten neišvažiuoja Liveta ir Petras Kazlauskai ar Šiškauskas. Todėl apie kai kuriuos kandidatus norisi kalbėti prancūzų mąstytojo Francois de La Rochefoucauld (Larošfuko) žodžiais: „Kai kurie žmonės panašūs į daineles: jie greitai išeina iš mados.“

Aš mėgstu sapnuoti keliones, pabūti nematytuose kraštuose. Štai neseniai sapnavau, jog draugai mane išlydi tokion kelionėn. „Ką jums parvežti?“ – klausiu. „Kainų nuotraukas“, – paprašo jie. Dar sapnavau, jog dieną be pirkinių kažką perku. Išsigandau – dar kas pamatys. Toks išgąstis būna, ir kai sapne perku teleloto bilietą.

Prieš užmiegant dažnai kažką skaitau. Šiuo metu ant stalelio prie lovos guli Andrejaus Kurkovo romanas „Šengeno istorija“. Draugas iš Ukrainos pasiūlė perskaityti šį žymaus ukrainiečių rašytojo kūrinį. A. Kurkovo knygos verčiamos į daugelį kalbų, jos yra net patekusios į Europos bestselerių dešimtuką. „Šengeno istorija“ jau išversta į rusų kalbą, pasirodė ir lietuviškai.

Tai romanas apie Lietuvą. Veiksmas vyksta Anykščiuose, Kaune, nusikeliama į Rytų Prūsiją, kalbama apie Steponą Darių bei Stasį Girėną, sovietmetį, kai nebaigtoje statyti bažnyčioje veikė radijo gamykla.

„Kol visi laukė Šengeno nakties, toli nuo Pienagalio prie Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančios užkardos priėjo senukas medine koja. Jis Europą žinojo kaip savo penkis pirštus. Sulaukęs, kol pasienietis pakels juostuotą užkardą, jis tapo pirmuoju lietuviu, perėjusiu sieną neparodęs paso“, – rašytojas pirmaisiais romano sakiniais bando patraukti skaitytoją.

700 puslapių knyga storumu man priminė Vidmantės Jasukaitytės romanus. Nenuvertinant ukrainiečių rašytojų pastangų, žinant, kad šiandien Lietuva Ukrainos gyventojams įdomi, beskaitydamas nusprendžiau, jog geriausiai apie šalį gali parašyti joje gyvenantys. Nors kaip ten bebūtų, galime tik pasidžiaugti, kad kažkas apie Lietuvą rašo tuo populiarindamas mūsų šalį. O kartais ir malonus toks naivus požiūris iš šono į svetimą šalį ir jos gyventojus.

Patinka „Literatūroje ir mene“ spausdinami bičiulio, pasirašinėjančio slapyvardžiu Rolandas Popalme, linksmi pamąstymai. Kad ir šis, bylojantis, kad gyvenime sunku ką pakeisti.

Anuo metu aukštieji kunigai su rašto aiškintojais važiavo į atlaidus, ir jiems nuleido padangą. Pro šalį ėjo Kindziulis su seniausios profesijos atstovėmis ir padangą pakeitė. „Kaip gaila, kad jie eis į pragarą“, – pagalvojo aukštieji kunigai ir rašto aiškintojai.

O kiekvienam vyriškiui mieliausia sapnuose regėti moteris. Štai vyrukas moteriai pasakojo, jog naktį ją sapnavęs. Draugas įsikišo paaiškindamas, jog šnekėtojas meluoja, nes ir jis tą moterį sapnavo, o matematiškai neįmanoma, kad ta pati moteris vienu metu būtų dviejuose sapnuose.

Ir pabaigai priminsiu, kad esu girdėjęs, jog labiausiai pildosi sapnai, susapnuoti naktį iš penktadienio į šeštadienį. Žodžiu, prisiminkite, ką šią naktį sapnavote. Ypač pildosi sapnai, sapnuoti apie 5 val. ryto.

Į viršų