facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Birželis, pirmasis vasaros mėnuo, greitai baigs savo kelionę. Ar jau spėjote tuo pasidžiaugti? Neatidėkime rytdienai. Nespėsime apsidairyti, o vasara įpusės. Todėl besibaigiant pirmajam vasaros mėnesiui sumąsčiau šnektelėti apie dovanas.

Apie dovanas dažniausiai kalbame prieš Kalėdas ir Naujuosius. O man atrodo, kad tinkamiausias metas dovanoms – vasara. „Vasara“ ir „dovana“ man labai panašūs žodžiai. Juo labiau kad šiomis dienomis sveikinsime Jonus, birželio 27 d. – Vladus, 29 d. – Petrus ir Povilus. O kur dar tokie vardadieniai kaip Zenono (birželio 23 d.), Gedimino (27 d.) ar populiarėjantys kaip Jauniaus (26 d.)...

Tiesa, jei apie vyrus, tai juos (bent dalį jų) tiktų pasveikinti ir birželio 27-ąją, nes tai Tarptautinė žvejo diena. Nors kai kas, ypač moterys, gali man padaryti pastabą, jog siūlau sveikinti tik vyrus. Ne. Vyrai sveikinami tik esant svarbiai priežasčiai, pavyzdžiui, vardadienio, gimtadienio proga, o moteris reikia sveikinti visada ir tiesiog be priežasties.

Teko girdėti, kad anksčiau ne vienas karalius savo gimtadienio proga apdovanodavo kitus. Visi tuomet žinodavo – šiandien karaliaus gimtadienis. Ilgainiui šis paprotys nyko, kaip mažėjo ir karalių, o dovanas pradėta teikti tiems, kurių gimtadienis. Jeigu prisimeni, kurią dieną tavo bičiulio gimtadienis, vadinasi, tu – tikras jo draugas.

Gimtadieniai, vardadieniai, vestuvės, įkurtuvės, bendro gyvenimo ir darbo metų sukaktys, sportiniai ir kūrybiniai laimėjimai, mokslo pradžios ir baigimo progos, šv. Valentino diena ir, be abejo, Kalėdos, Naujieji metai. Nors, tiesa, dar pamiršau lauktuves, kai iš kur nors grįžtame.

Be to, ar kas įvardys visas progas, kai gaunamos ar įteikiamos dovanos. Kaip parinkti dovaną, kad ji tiktų? Ar yra tobulos dovanos? Manau, kad dovanas galima suskirstyti į dvi kategorijas: tai dovanos – meilės, pagarbos ženklai ir dovanos – pareigos atlikimas bei materialinė parama. Čia reikėtų moralizuoti ir išgirti pirmąją formą. O geriau pagalvojus – abi šios formos yra geros ir reikalingos.

Ne visada žmogus, kurį turi pasveikinti, tau kažkuo ypatingas. Tuomet meilės ženklai persikelia į antrąjį planą ir lieka tiesiog dovanos. Čia gali padėti etiketo išmanymas. Nedera dovanoti labai brangių dovanų ne tik Seimo, Vyriausybės nariams ar kitiems aukštas pareigas einantiems žmonėms. Tai įpareigoja ir jokių ypatingų pareigų neinantį žmogų, verčia jį sukti galvą, kaip atsilyginti.

Dovanos – ne natūriniai mainai ir ne pasipuikavimas prieš aplinkinius: „O aš galiu...“ Jei dovanojamas daiktas – maloni smulkmena, vadinasi, dovanojama iš širdies, o jeigu dovana piniginiu matu labai brangi, tai kvepia noru įsiteikti.

Ar yra tokių daiktų, kurių negalima dovanoti? Manyčiau, ne. Nebent negalima dovanoti tiek ar tiek vienetų, pavyzdžiui, keturių. Štai kiniškai žodžiai „keturi“ ir „mirtis“ vienodai skamba. Bent aš nepritarčiau ir tokioms dovanoms, kaip kremas nuo celiulito ar šampūnas nuo pleiskanų.

O šiaip... Turinčiam humoro jausmą galima dovanoti ir kaktusą. Galima – ir svarstykles, bet tik tam, kurio humoro jausmas itin išlavintas. Sako, netinka dovanoti veidrodžius, žvakides ar žvakes, aštrius daiktus, o pranašautojai dar tvirtina, kad negalima dovanoti nuotraukų, nes jų turėjimas verčia pamiršti jas dovanojusius, o kai neturi nuotraukų, dažniau nori matyti patį žmogų; pinigines, nes jas turi pirktis pats, tai yra niekas tau pinigų neatneš, o pats turi užsidirbti; šlepetes, nes jos simbolizuoja laikinumą, o aš dėl jų tai nieko nesuprantu – man atrodo, jog šlepetės pririša prie namų. Loterijos bilietas negali būti dovana, nes jis dažniausiai būna tuščias, nebent jį galima pridėti prie dovanos.
Iš netikėčiausių dovanų, kurias teko savo gyvenime matyti, tai buvo paukščio iškamša. Net apsidžiaugiau, kad ji buvo įteikta ne man.   

Labai svarbu mokėti parinkti dovaną, o ypač puiku, jeigu pavyksta ja nustebinti. Kažkodėl pamiršta dovana – knyga, nustebinančios dovanos – kelionės, originalus poilsis, abonementai į teatro, koncertų ar sporto sales. Juk taip ne vieną neryžtingą galima išjudinti, kad pradėtų lankytis, tarkim, sporto klube, įdomiau leistų laisvalaikį – pasivažinėtų, paskraidytų oro balionu, išbandytų šuolį parašiutu ar galiausiai susiruoštų į grožio saloną. Didelis malonumas, kai gavęs dovaną pasako: „Ačiū, nesitikėjau, maniau, kad mane pamiršote.“

Vienoje šeimoje girdėjau berniuką, prašantį tėvų kelių eurų, nes ketinąs pirkti dovaną kaimynų mergaitei. Tėvams paklausus, ką pirks, šis atsakė: „Vėduoklę.“ O kokias dovanas vaikai nori gauti iš suaugusiųjų atspėti nesunku – planšetinį kompiuterį, iphone arba bent jau kuponą pramogoms.

Gal ir nenustebau sužinojęs, kad vakariečiai (ypač vokiečiai ir skandinavai) mėgsta praktiškas dovanas. Tik rusams pati dovana visai nesvarbu, jiems svarbiausias pats dovanojimo procesas ir vaišės po to. Sunkiausia dovanas rinkti moterims, nes jos pačios ne visada žino, ko nori.

Bičiulis sako, sugalvojęs bendradarbei padovanoti ką nors iš prabangaus apatinio trikotažo, bet nežinąs jos dydžių, tad kadangi ji ir ūgiu ir talija taškas į tašką kaip jo žmona, tad galvoja šios ir paklausti. „Geriau šito nedaryk“, – patariau jam. „Bet mūsų santykiai su bendradarbe draugiški ir net žmona tai žino“, – bando jis paaiškinti. „Vis tiek geriau to nedaryk“, – lieku prie savo nuomonės.   

Skaičiau plastinės chirurgijos specialisto Patricko Hudsono pasakojimą, kad prieš kelerius metus vienas vyras jo paprašė išrašyti dovanų kuponą, nes jis norėjo padovanoti žmonai krūtų didinimo operaciją. Tačiau moteris, gavusi šią dovaną Kalėdų rytą, nebuvo labai patenkinta.

„Jo žmona neapsidžiaugė, – sakė P. Hudsonas. – Aš nežinau, ar ši dovana tapo jų skyrybų priežastimi, bet, be jokios abejonės, prie to prisidėjo. Dabar pasakoju šią istoriją, norėdamas pamokyti savo klientus. Kai žmonės papasakoja savo mylimiesiems apie kūno defektus, dažniausiai viskas, ko jie nori, yra bučinys ir apkabinimas, o ne operacija.“

Įsivaizduoju, jog vyras nuperka savo žmonai riebalų šalinimo operaciją kaip dovaną. Galima užuominą apie antrosios pusės viršsvorį padaryti ir kitaip, kiek švelnesniu būdu, pavyzdžiui, dovanojant per siaurą suknelę. Aišku, galima dovanoti ir knygą apie svorio metimą. Bet irgi geriau šito nedaryti.

Įsivaizduoju ir vyrą, kad ir save, iš savo žmonos gavusį dovanų nosies plaukų skustuvą. Mano nosis ir ausys yra plaukuoti, tai tiesa. Taip pat antakiai pastaruoju metu tapo labai stori. Tačiau nežinau, ar apsidžiaugčiau per Kalėdas gavęs nosies plaukų skustuvą, nors tai praktiška dovana ir tikrai ne pati blogiausia, kokių per visą gyvenimą žmogus gauni.

Dovanas galima rinkti pagalvojant, ar aš tokios dovanos norėčiau. Kad ir virtualios realybės akinius. Šie akiniai naudojami prijungus juos prie išmaniojo telefono, kuris transliuoja vaizdą. Šis vaizdas dėl akinių konstrukcijos bei lęšių transformuojamas į kitokią formą, kuri suteikia virtualiosios realybės pojūtį. Akinių kainą nė vieno juos perkančio neišgąsdins, nes jie pigesni nei minėtas tauriojo gėrimo butelis, o neišeidamas iš savo kambario galėsite pasižvalgyti Paryžiuje, Niujorke ar tiesiog pasėdėti naujojo „Ferrari“ automobilio salone. Nors ypač įdomu pasivažinėti amerikietiškais kalneliais. Tik jais „važinėdami“ būkite atsargūs ir atsisėskite, nes antraip galite neišlaikyti pusiausvyros. Tiesa, galiu ir pamokyti kaip visu tuo naudotis. O tam tereikia įvesti paiešką „Google Cardboard“. Aš dažniausiai renkuosi „Google Street View“ versiją ir išsiruošiu kelionėn.  

Turiu grupelę draugų, kurie vienas kitam dovanoja kaklaraiščius. Tiksliau ne dovanoja, o patys dovaną išsirenka. Štai būname pas kurį svečiuose, išsiskirstant draugas turi atidaryti savo spintą ir visi iš jos pasirenka po kaklaraištį. Kitą vakarą, būnant pas kitą draugą, vėl viskas kartojasi.

Darbuotojai klausia boso, ką jam padovanoti gimtadienio proga. Bosas aiškina, jog jam nieko nereikia, jog darbuotojų šypsenos yra jam geriausia dovana, bet taktiškai užsimena, kad neseniai dovanų gavo stalelį, ant kurio statomas televizorius didžiuliu ekranu. Darbuotojai padovanojo jam vazą.

Praūžus švenčių šurmuliui, galima ramiai atsisėsti ir apžiūrėti dovanas. Pasimatuoti, pasikvėpinti, surasti namie joms deramą vietą. Galima ir paanalizuoti, ką tos dovanos reiškia.

Ką daryti su nereikalingomis dovanomis? Galima perdovanoti. Aišku, tai negražu. Bet ką darysi... Norint išvengti klaidų, bandoma dovanoti pinigus, bet dažnai jie ištirpsta kitiems reikalams. Nei pinigų, nei dovanos. Kartais bandoma tiesiai šviesiai išklausti, kokios dovanos norima, bet taip dovana praranda netikėtumo malonumą. Dabar madingi prekybininkų siūlomi dovanų čekiai, kviečiantys apsilankyti vienoje ar kitoje parduotuvėje ir už dovanotojo jau sumokėtą sumą išsirinkti kosmetikos, papuošalų ar buities prekių. Taip išvengiame nereikalingos dovanos, bet vėl – ar pajuntame tikrą dovanos džiaugsmą?

Pažįstama moteris skundėsi per savo jubiliejų gavusi tris blenderius. „Ką daryti?“ – klausė ji. Patariau pradėti blenderius kolekcionuoti, juo labiau kad pradžia jau padaryta. Puikus vaizdas – virtuvės lentynose blenderių ekspozicija. Nepradėjo. Šiaip taip atsikratė tų blenderių, kitiems perdovanojo ar pardavė už pusę kainos. Ką darysi, ne visiems pavyksta parinkti dovanas, kurios jas gavusiems tampa tarsi talismanai ir paguodžia sudėtingoje gyvenimo situacijoje.

Dažniausia dovana, manau, yra gėlės. Jei jūs jas dažnai teikiate savo mamai, žmonai, draugei, bendradarbei, jūs esate padorus vyriškis, priklausantis tokių pat padorių vyriškių klubui. Gėles Dievas sukūrė anksčiau nei žmogų. Adomas ir Ieva gyveno tarp gėlių, Adomui tik tereikėjo gėlių nuskinti ir dovanoti Ievai. Už tai jis gavo obuolį.

Istorija apie vieną gatvę.

Tai niekuo nesiskirianti gatvė netoli centrinės traukinių stoties Briuselyje. Joje gyvena toks senukas iš Maroko. Jis labai myli savo gatvę. Visiems kaimynams iš savo verslo gatvėje šalių namų jis pristatė gėlių vazonėlių. Nemokamai, dovanų. Tie gėlių vazonėliai nepigūs, bet jo svajonė paversti šią gatvę žaliausią ir kvapniausią Briuselyje. Sąlyga tik viena – kaimynų prašoma kartkartėmis gėles palaistyti. Tai gerumo pilna gatvė ir joje gyvenantys žmonės tampa geresni – baigia šią istoriją papasakojęs Sergejus Kanovičius, rašytojo Georgijaus Kanovičiaus sūnus, pavadinęs tą senuką sodininku ir filosofu.  

Kartais man norisi iš visų moteriškių, gatvėje pardavinėjančių gėles, prisipirkti pakalnučių ir jomis papuošti visą butą. Tiesa, tai ne mano mintis. Iš kažko esu girdėjęs. Nors su gėlėmis prisimenu ir kuriozinį atvejį.

Vienas sovietmečio ministras labai mėgo gėles ir visi tai žinodami per jo gimtadienį sveikindami nešdavo jam didžiausias puokštes. Su draugais jau vakarop užsukome į jo kabinetą pasveikinti. Įeiname, kabinetas pilnas gėlių, o gimtadienininko nesimato. Pagaliau jis išlenda (gal tikslesnis žodis būtų – pakyla) iš gėlių, nest buvo pasilenkęs ir kažko ieškojo rašomojo stalo stalčiuje.

Jei apie gėles dovanas, tai moterims geriausiai tinka dovanoti rožes, orchidėjas, tulpes, frezijas, lelijas, vyrams – irgi rožes (tik sodrių spalvų), amarilius, anturius, irisus, kardelius, gvazdikus. Šių metų spalva – koralinė. Nors gėlės visad populiariausios dviejų spalvų – raudonos ir baltos. O svarbiausia ne spalva, bet gėlių skaičius. Be abejo, niekas nenugalės 999 rožių puokštės, nes tai byloja apie pačią didingiausią meilę.

Gėlių dovanojimas simbolizuoja klasikų tartus žodžius, kad grožis išgelbės pasaulį. Grožis – tai neatrasta šalis, kurios vis ieškai. Yra laukinis, apnuoginantis grožis, nusėtas pievomis, kalnais, jūra, upėmis, gėlių kilimais ir bangų mūša.

Yra ir kitas grožis – kuriamas žmonių. Muzikoje grožiesi garsais, dailėje – atspalviais, meninėje fotografijoje – įamžintais kadrais. Visi pripažins, kad grožio tema – sena kaip pasaulis. Grožis gimsta, gyvena ir miršta. Bet didysis grožis – amžinas. Parodyti negrožį nėra sunku, tačiau parodyti grožį yra daug sunkiau. Koks yra grožio idealas? Pastangas, kurias dedame siekdami „idealo“ yra, žinoma, santykinės, nes grožio standartai taip pat yra kintantys. Grožis ramina. Graži moteris patogiai jaučiasi savo moteriškame grožyje. Su ja gera. Jūs atsipalaiduojate ir dar kartą patikite, kad viskas bus gerai.  

Jei apie moterų grožį, tai manyčiau, jog moterys daro klaidą besipuikuodamos savo grožiu. Graži moteris ir yra graži moteris. Be to, moterys gali išsiskirti ir kitomis mielomis savybėmis. Kad ir kuklumu. Tokia moteris savaime tampa graži. Jei ne itin graži moteris pasakoja, kokia ji graži, neginčykime ir mandagiai pritarkime, o jei graži puikuojasi savo grožiu, tai jos grožį net sumenkina.

Nors kaip ten bebūtų, grožį pasaulin neša moterys. Pastaruoju metu jos veik visuose srityse net ėmė dominuoti. Tiesa, senos tradicijos dar gajos. Paklauskime, kada pirmasis kosmonautas pakilo į kosmosą. Esu įsitikinęs, jog daugelis atsakys – balandžio 12 d. O kada į kosmosą pakilo pirmoji moteris?

Štai kaip būna – pradėjau tekstą apie dovanas, o baigiu apie moteris. Tad prie žodžių „vasara“ ir „dovana“ norėčiau pridėti dar viena – „moteris“. O pačiai teksto pabaigai patarimas turtingiesiems, kurie gaili pinigų dovanoms. Žinokite, kad mirti turtingam yra negarbinga.

Į viršų