facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Rugpjūčio 24-ąją lietuviai nuo seno išlydi gandrus. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Nuo šio laiko dienos pradeda labiau trumpėti, tad įsiveržia liūdesys...

Po karštos vasaros ruduo pirmiausia užgriūva Lietuvos didmiesčius, kuriuose gamta jaučiasi kur kas prasčiau nei šalies provincijoje. Dėl ankstyvo miestų rudens labiausiai kaltas cementas, asfaltas, šiluma ir teršalai. Tad taip lauki, lauki ir viskas staiga praeina. Tada atrodo, kad laukime ir buvo paslėpta ta magiška nuotaika. Juk viskas praėjo: šventės, atostogos, vasara...

Ką per šias atostogas nuveikei, kuo gali pasigirti? Kad pasiekei miego rekordą, kad niekur iš miesto kojos nebuvai iškėlęs, kad net nė vienos knygos neperskaitei, jokios parodos, jokio koncerto nematei?! O jei ir buvai kur išvykęs, tai dabar keikiesi, jog ne tą kurortą pasirinkai, ne taip laiką suplanavai?!

Daugeliui atostogos susijusios su rūpesčiais ir įtampa. Nenusisekusių atostogų priežastys gali būti įvairios, tačiau jas dažniau gadina ne prastas oras, o vidinė įtampa, nepasitenkinimas, nuolatinis skubėjimas ar susikaupęs nuovargis.

Geroms atostogoms susikurti, sako, labiausiai reikia lakios fantazijos. Kodėl mes keliaujame? Kodėl mėgstame keliauti? Keliaujame, kad atitrūktume nuo įgrisusios aplinkos, nuo kasdienių darbų ir rūpesčių, nes, pasak seno lotyniško posakio, „juodas rūpestis už raitelio sėdi“. Bet pagrindinis kelionių variklis, sako, yra smalsumas. Mokslininkai tvirtina, jog smalsumas, tai yra, poreikis tirti aplinką, išlieka visą gyvenimą ir tai yra savitas žmogaus bruožas. Žmonės iš smalsumo keliauja į įvairiausias mažai ištirtas, grėsmingas vietas, žūva lipdami į kalnus arba olų nasruose.

O dabar žodis tiems, kurie šiais metais dar neatostogavo.

Jeigu atsirado nepalankumas kolegoms, jeigu greitai pavargstate ir susierzinate, jei kankina nemiga, krūpčiojate nuo telefono skambučio ar skambučio į duris, jeigu vengiate žmonių, vadinasi, jums reikia atostogų. Profesinis perdegimas – tai ne juokai!

Amerikoje atliktas tyrimas skelbia neįtikėtinus rezultatus – daugiau nei du trečdaliai amerikiečių 2017 m. neišnaudojo jiems skirtų metinių atostogų. Tai aiškinama baime prarasti darbo vietą, nes apklaustieji sakė jaučiantys darbdavių spaudimą būti pasiekiami visą parą.

Pasaulį apskriejusi ekonominė krizė irgi paveikė atostogų planus. O dabar bijoma naujos krizės. Žmonės baiminasi, kad jiems poilsiaujant darbdaviai juos pakeis kitais.

Panaši atostogų statistika ir kitose šalyse: 22 proc. prancūzų, 24 proc. vokiečių ir net 92 proc. japonų atsisako dalies metinių atostogų. Bet juk taisyklė turėtų būti tokia: „Jeigu norite jaustis reikalingi, tegul poilsis tampa jūsų tikslu.“

Žmogaus smegenys darant tą patį ir operuoja tais pačiais neuronais. Įsiminė girdėta mintis, jog dažnai problemos sprendimą randame vos nuėję į dušą ar tualetą, o dar dažniau prabudę ryte, nors prieš tai praleidome ne vieną valandą jos ieškodami.

Lietuvoje viskas panašiai. Skaičiau, kad net ketvirtadalis lietuvių atsisako bent dalies atostogų, nes mano, jog jiems reikia dirbti. Dažnai kelionių ar kitais laisvalaikio malonumais nemoka džiaugtis net ir jaunimas dėl jį užvaldžiusio pragmatiško požiūrio į gyvenimą. Net moksleiviai praleidžia atostogas daugiabučių namų kiemuose. Tai rodo, jog mes neturime atostogų džiaugsmo filosofijos.

Nebepamenu, kur buvau užtikęs apklausą apie didžiausius žmogaus malonumus. Respondentai pirmąją vietą skyrė aistringai meilei, antrąją – džiaugsmui dėl tirpstančių kilogramų, trečiąją – trokštamo daikto įsigijimui, ketvirtąją – atostogoms. Dėl pirmosios ir antrosios vietų gal ir nesiginčyčiau, bet štai trečiąją su ketvirtąja, mano galva, vertėtų sukeisti.

Bičiulis teigia, jog žiūrėdamas TV kelionių laidas apsilanko visame pasaulyje. Sutinku, jog mažajame ekrane gali išvysti labai įdomių laidų apie keliones, reportažų iš tolimiausių pasaulio kampelių, tačiau tų laidų uždavinys, mano galva, turi būti paraginimas keliauti. O ypač malonu, kai regime reportažus iš jau mūsų aplankytų šalių, tada galime besti pirštu ekrano pusėn ir oriai tarti: „Ir aš ta alėja vaikščiojau!“

Psichologai atkreipia dėmesį, kad labiausiai mums reikia įdomių atostogų tada, kai mūsų paprastas gyvenimo būdas sukelia mums daug streso. Aišku, išrankiesiems atostogų mėgėjams masinis turizmas jau seniai yra atgyvena. Viešbučiai panašūs, grupinis slankiojimas iš vienos vietos į kitą malonumo irgi nesuteikia. Tiesa, man paminklai patinka, nors girdėjau ne vieną svarstant, ar gali būti žavus žiopsojimas į paminklus.

Estetai teigia, jog masinis turizmas padaro daug žalos tų šalių gyventojams. Pirmiausia kenčia jų autentiška kultūra, nes dažniausiai ji adaptuojama – pritaikoma tipiniam (daugiaserijiniam) turistui. Bet tai jau kita tema.

Jei dar neatostogavote, pernelyg nenusiminkite. Dabar, netgi spalį, tinkamas laikas atostogoms. Praeityje sovietmečio metai, kai partija ir vyriausybė buvo įdiegusi normą, jog atostogoms ir kelionėms skirta vasara, o rudenį ar žiemą atostogauja vakarietiškomis bacilomis apsikrėtusieji arba tiesiog kvailiai.

Įsivaizduoti idealias atostogas – sudėtingas dalykas. Sudėtinga, nes atostogų pramonės pasiūla didžiulė.

Su kuo jums siejasi žodis „atostogos“? Tiesiog pasvajokite ir tas svajones užsirašykite. Psichologai aiškina, kad kai jau turite savo „svajonių atostogų“ vaizdą, juo remdamiesi atsakykite sau į klausimą, kodėl būtent tokios atostogos dabar jums atrodo pačios tikriausios.

Ar dėl to, ką nuveiktumėte? (Sutvarkysiu apleistą sodą, aplankysiu šalį, į kurią planavau nuvykti jau keletą metų, pailsėsiu voliodamasis paplūdimyje...). Ar dėl to, ką patirtumėte? (Savo rankomis sodinsiu medžius, vaikščiosiu po tūkstančio metų senumo šventyklas ir muziejus su nuostabiais meno kūriniais, nardysiu jūros gelmėse ir iš arti pamatysiu povandeninį pasaulį...). O gal dėl to, kad galėtumėte vienaip ar kitaip pasijusti? (Atsipalaiduosiu, pamiršiu rūpesčius, „pasikrausiu“ energijos, nusiteiksiu darbui...).

Aišku, tokie planai gerai, bet yra ir kitas dalykas – galimybės. Todėl puikus pasiūlymas atostogų planą sudaryti netinkamų variantų atmetimo būdu. Taip iškart galima atmesti savaitės poilsį „Royal Villa“ apartamentuose Grand Resort Lagonissi kurorte šalia Atėnų, kur nakvynė kainuoja 50 tūkst. dolerių. Tiesa, turint galvoje, kad į komforto paketą už šią sumą įskaičiuotas ir asmeninis pianistas, galima būtų pasvarstyti... Be to, gal ir ne visiems, bet daugumai tenka atmesti keliones į Kaprį, Maljorką, Monaką, Japoniją ar Pietų Afrikos Respubliką pažiūrėti garsiųjų Namibijos kopų arba į Fidžio salą...

Jeigu tik taip mąstysite, atostogauti niekad neprisiruošite. Jei mums netinka, kas čia minėta, o normaliam žmogui ir turėtų netikti, reikia atrasti vidurį tarp prabangaus poilsio ir įdomaus poilsio. Juk iš tikrųjų geram poilsiui reikia ne itin daug – pakeisti žiūrėjimo kampą, kad vietos, kuriomis keliauji metų metus, taptų iš naujo gražios. Bet, aišku, puikiausia ten, kur dar nesi buvęs. Neatrasta visus vilioja.

Lietuviui, atrodo, nedaug reikia. Kad galėtų kažką nematyto pamatyti ir kad būtų vanduo, saulė, smėlis, medžių ir pievų kvapas. Atostogos būtinos ir kūnui, ir sielai. Taip, taip – ir sielai, kuri mane tiek metų saugo, priklauso atostogos. Esu tikras, kad Dievas taip pat turi atostogas, kurių jis nešvaisto vėjais. Be to, kas mums svarbiausia, sako, jog per jas jis labiausiai globoja atostogaujančius.

Rytą nubudus naujame nepažįstamame mieste, nuostabus jausmas atitraukti viešbučio kambario užuolaidas. Gal pastebėjote, kad visai neblogai išsimiegate viešbutyje. Sakysite – todėl, kad jeigu jau miegate viešbutyje, tai reiškia, jog esate kelionėje ir esate pavargęs. Manau, kad taip yra dar ir todėl, kad viešbučio kambaryje nėra nereikalingų daiktų. O svarbiausia – pabėgote nuo sąskaitų už komunalines paslaugas ir kitų kasdienių rūpesčių. Toks pabėgimas – irgi poilsis. Aišku, nuo kartono skonio pomidorų nepabėgsi, durnų žmonių aplink tave nesumažės, bet nauji įspūdžiai – visad nauji įspūdžiai.

Kokia minimali atostogų trukmė? Ar prisimenate ilguosius savaitgalius? Dažnai jų metu ne visai spėjame pabėgti nuo darbo. O viena savaitė praktiškai tokio pat ilgio. Juk atostogų tikslas atsipalaiduoti, pagyventi be problemų ir į viską pažvelgti „žvaliomis“ akimis. O tam reikia bent dviejų savaičių.

Dvi savaitės poilsio jau gali kažkiek pakeisti gyvenimą. Psichologai vardija, jog užmirštate daugumą nereikalingų dalykų, pradingsta stresas, atsiranda naujas požiūris, pradedate matyti, ką galima patobulinti, užbėgate galimoms problemoms už akių.

Rašydamas apie atostogas pamąsčiau apie šiandien retai girdimą mielą žodį - RA-MY-BĖ. Toks ramus žodis. Žodis atostogoms. Pakartokim dar kartą. RA-MY-BĖ. Ką jaučiate? „Ramybė“ yra tik žodis. O tai, ką jauti, yra nenusakoma.

Ramybė yra emocinė psichikos būsena, kai įvykius, situacijas įmanoma apmąstyti, suvokti, pasverti, rasti dvi, tris, daugiau išeičių. Deja, vietoje žodžio „ramybė“ šiandien dažniau tariame „stresas“, „greitas gyvenimo tempas“, „greitas maistas“, „neturiu laiko“. Nors ramybės linkėjimai dabar gali atrodyti, švelniai tariant, savotiškai.

Vasarą visad mėgstu atsiversti knygą, nes tokiu metu knyga yra atostogos atostogose. Kai kas sako, kad vasara – labiausiai netinkamas metas knygoms. Nesutinku. „Vasarą knygos keliauja, jos išvedamos pasivaikščioti. Į jų puslapius pripusto paplūdimio smėlio, pribyra žiedų, lapelių ir pienių pūkų. Jos markstosi, ištraukiamos iš kuprinės už tūkstančio kilometrų nuo gimtosios lentynos ar knygyno. Dažnai jos ir paliekamos joms nežinomos šalies parke ant suoliuko laukti naujų šeimininkų. Jų vietą užima kitos, pirktos keisčiausiose vietose, rastos traukiniuose, dovanotos, o dabar ramiai gulinčios visai kitose platumose tarp smalsių senbuvių...“ – portale Bernardinai.lt rašo poetas, eseistas ir knygų apžvalgininkas Marius Burokas. Net nežinau, ar kas nors kada nors gražiau yra pasakęs apie vasarą ir knygas.

Lietuviai visada gerbė knygą. Priimta, kad į žmogų su ja žvelgiame pagarbiai, skaitančiajam stengiamės netrukdyti. Knygyne, nusipirkus knygą, pardavėja dažnai paklausia: „Gal reikia maišelio?“ Atsakau, jog ne, nes, mano galva, kam jau kam, bet knygai pigus prekybcentrių maišelis netinka. Na, nebent tai firminis kurios nors leidyklos ar knygyno maišelis, o šiaip jau knygą geriausiai neštis rankose. Net paplūdimyje pajauti pagarbą žmogui, besinešančiam knygą. Ką apie nuogą žmogų, tai yra, tik su trumpikėmis, pasakysi? O rankose laikoma knyga viską apie jį pasako.
„Pagal tai, ką atostogaudami skaito skirtingų šalių žmonės, galima spręsti apie tai, ką galvoja ištisos valstybės“, – teigia britų dienraštis „The Times“.

Vieni poilsiaudami nori pabėgti nuo tikrovės, kiti – pasiimti ją su savimi. Dar girdėjau teigiant, jog knygos, kurias skaito poilsiautojai, turint galvoje milijoną galimų pasirinkimų konkrečiu laikotarpiu, yra patikimiausias kultūros termometras.

Anot „The Times“, galima išskirti du motyvus, skatinančius žmones rinktis. Pirmasis – tvirtas ryžtas staiga atsiradusį laisvą laiką, kurio visada taip trūksta, paskirti „iš tikrųjų svarbiam“ dalykui. Antrasis – visiška priešingybė – tai siekis kuo toliau nuo jo pabėgti.

Visais knygos gyvavimo laikais (daugiau nei 30 amžių) juose žmonės ieškojo sukauptos tekstuose išminties. O gilinimasis į išmintingą tekstą dažnai turi biblioterapijos aspektų. Įrodyta, kad skaitymas 68 proc. greičiau mažina stresą nei muzikos klausymas, 100 proc. efektyviau nei arbatos gėrimas, 300 proc. geriau nei pasivaikščiojimas ir 200 proc. daugiau nei videožaidimai (iš Dr. David Lewis „Galaxy Stress Research“ Sussex University, 2009).

Bet jei nuo skaitymo pavargstu, mėgstu spręsti įvairiausių viktorinų klausimus. Kartais pats jų prigalvoju. Mozė su žydais per 40 metų nuėjo dykuma 15 000 kilometrų. Kiek kilometrų vidutiniškai žydai nueidavo per mėnesį? Marija Magdalietė yra apspista 102 žydų su akmenimis. Iš 1 500 miestelio gyventojų 3 proc. yra be nuodėmės. Vidutinis žydų taiklumas yra 50 proc. Kiek akmenų gali kliudyti Mariją Magdalietę?

Kartais pavartau ir žurnalus. Neseniai juose buvo pateikta žinia, jog juodasis šokoladas – šios vasaros topas. Ištirta, jog vos 7 gramai šokolado per dieną jau mažina padidintą kraujo spaudimą, be to, tai cholesterolio reguliuotojas – sumažina „blogąjį“ cholesterolį ir padidina „gerąjį“. Gal.

Jeigu mes, lietuviai, kažko gėdijamės, tarsi laikome save mažesniais Europoje, tai tikrai nėra tiesa. Turi savotiškumo ir kvailybių kiekviena šalis ir jos gyventojai. Atrodo, kad pagrindinis dalykas, dėl ko reikėjo aplankyti vieną ar kitą miestą – visur zujantys fotoaparatais ir filmavimo kameromis apsikarstę mažiukai japonų turistai. Pajuokavau. Jei tik tiek, tai daugiau į nematytus miestus nebetrauktų. O traukia. Bet svarbiausia nepamiršti amžinos tiesos, kad pinigai, išleisti įspūdžiams ir poilsiui, suteikia daugiau laimės nei materialūs dalykai.

Į viršų