Romualdas BALIUTAVIČIUS

„Lietuvos talentų” konkursas pasiekė kulminaciją: netrukus prasidės finalinės kovos. Konkurse labai sėkmingai pasirodė mūsų miesto atstovai – šešerių breiko šokėjų kolektyvas „Real Time Modify”. Vaikinams beliko įveikti paskutinįjį konkurso etapą. Tačiau surinkti visus pokalbiui, pasirodė, uždavinys ne iš lengvųjų: kiekvienam savi reikalai. O dalis „Real Time Modify” vaikinų šiuo metu studijuoja Vilniuje. Tad pakalbinome vieną iš jų – Darių Marcinkų.

 

- Kada ir kokiomis aplinkybėmis susibūrė jūsiškė breiko šokėjų grupė? Kas jos vadovas?

 

- Vadovo nėra.  Nėra lyderio. Taip buvo ir tebėra nuo pat susikūrimo. Aš – galbūt seniausias grupės narys. Šiuo metu joje šoka šešetas vaikinų, įskaitant mane patį. Anksčiau buvo daugiau žmonių, bet gyvenimas įneša savo: vieni vedė, kiti išvažiavo ir dirba užsienyje...

 

Grupė susibūrė prieš 10 metų – šią vasarą atšventėme gimtadienį. Pirmeivių, įkūrusių grupę, nebeliko nė vieno. (Aš jon atėjau tik po metų). 

 

- Kaip kilo mintis dalyvauti „Lietuvos talentuose”?

 

- Švęsdami 10 metų grupės gimtadienį tarėme sau: „Reikia kažką padaryti!” O čia paskambino Samas (S. Urbonavičius, - aut. past.) ir pasiūlė. Girdi, esame su jumis dirbę, gal norit dalyvauti?” Pagalvojome, kad gal tai paskutinė mūsų galimybė? Gal daugiau visi nebesusibėgsime į krūvą? Pasiūlymą priėmėme, juolab kad visą gyvenimą šokame ir šokame ne dėl laurų ar garbės, bet tiesiog tai patinka. Atranka vyko Kaune. Pirmą dieną norinčiųjų susirinko per tūkstantis. Breiko šokėjų tarp jų buvo nedaug, o atranką, be mūsų, praėjo dar dvi grupės: vilniškė „Invisible Soul” ir alytiškė „Banzai”. Pirmoji iš jų neįveikė pusfinalio barjero, o kaip pasisekė antrai - dar nežinome.

 

- Breikas geriausiai žinomas jaunimui... Ką apie jį galėtumei papasakoti?

 

- Čia reikia ne vien fizinio pasirengimo. Žmonės įsivaizduoja, kad breikas - tik saltai, sukimasis ant galvos ir pan. Tačiau breikas daug subtilesnis šokis, negu kitas tai mato. Yra stilių, kur vyrauja plastika, yra su gimnastikos elementais. Tačiau breikas nėra gimnastika, kaip klaidingai kartais manoma. Tai visų pirma šokis. Šokis, kur save gali išreikšti, kaip tik nori, sakyčiau, kūryba ir improvizacija.

 

- Kokios jūsų galimybės nugalėti finale?

 

- Čia kaip pasiseks. Turi atsiskleisti, kad esi gabus ir net gabesnis už aplinkinius. Jei nesugebėsi parodyti kažko įspūdingo arba kad esi vertesnis, tarkime, už Marytę, kuri dainuoja, liksi už borto. Nėra konkrečių kriterijų. Kad žmonės balsuotų už tave, reikalingas ir tinkamas įvaizdis. Galimybių nugalėti, žinoma, turime. Nesame juk naujokai... Bet dar svarbu, kaip pasirodys kiti dalyviai. Sunku lyginti šokį ir dainavimą. Neaišku, kaip į tavo talentą pažiūrės teisėjai ir žiūrovai. Mes tikime, kad paruošime profesionalią programą, bet yra, kas apsunkina pasirengimą. Iki finalo lieka 3 savaitės, kai ankstesniuose etapuose laiko turėjome po pusantro mėnesio... Juolab kad trejetas iš mūsų grupės mokosi Vilniuje. Tai kelia problemų, nes lieka du savaitgaliai – 4 dienos, per kurias reikia paruošti programą, o tai, be abejo, atsilieps galutiniam rezultatui. 4 dienos - labai mažas laiko tarpas.

 

- Pats laikas būtų sužinoti jūsų kolektyvo šokėjų vardus ir pavardes... Be to, kodėl pasirinkote būtent šitokį grupės pavadinimą?

 

- Šokėjai: Darius Marcinkus, Deividas Makasejevas, Edgaras Norys, Adomas Zdanavičius, Karolis Ščerbauskas ir Vykintas Markauskas.  Breikas – laisvo stiliaus šokis, kai kuri ekspromtu. Čia nėra iš anksto apgalvota kiekviena šokio figūra: girdi muziką ir improvizuoji, save išreikšdamas judesyje. Modifikuoji greitį ir jį keiti, nes skambant skirtingai muzikai tuos pačius judesius atlieki vis kitaip. Prieš 10 metų „Real Time Modify” atrodė tinkamas pavadinimas, dabar galbūt sugalvotume kitokį. Kita vertus,  jis prigijo, susigyvenome ir keisti nebenorėtume.

- Susidaro įspūdis, kad merginų, šokančių breiką – vienetai?

 

- Kodėl gi? Yra merginų, kurios treniruojasi kartu – mokosi šokti breiką. O imant pasaulio mastu, esama labai aukšto lygio šokėjų. Ir ilgi plaukai netrukdo... Juokauju. Yra netgi 60 metų močiutė, šokanti breiką. Beje, pasaulio breiko čempionate šokėjai vaikinai vadinami „b-boys”, o merginos - „b-girls”. Dvi atskiros kategorijos. Taigi breiką šokančios merginos – jokia retenybė.

 

- Grįžkime prie konkurso. Kokios nuotaikos ir kokia atmosfera vyrauja ten, kur nepasiekia žiūrovų žvilgsniai?

- Sudėtinga, jog „Lietuvos talentų” filmavimas vyksta nuo 11 valandos ryto iki pat vakaro. Iš pradžių būna trys repeticijos, ir tik vakare filmavimas. Pavargstame psichologiškai ir fiziškai. Visą dieną negali niekur išeiti. Nėra kavinės, tad maistą esi priverstas nešiotis arba nevalgyti visą dieną.

 

Susirinkus dalyviams iš pradžių nepažinojome vieni kitų. Bet praėjo vos dvi valandos, ir pradėjome bendrauti, dalytis, rodyti vieni kitiems, ką sugebame... Nesipykstame ir toliau. Einant į sceną varžovams palinkime sėkmės. Bus kaip bus.

- Žiūrint iš šalies, kartais atrodo, kad šokant breiką iki traumos lieka visai nedaug...

- Viename uostamiesčio klube, darydami salto, išlaužėme sieną. Nestipri buvo, iš gipso plokštės... Tačiau iš karto per apdailą nesimatė, atrodė, normali siena... Yra visko buvę ir daugiau. Per gimnastikos klubo gimtadienį trise atsispyrėme nuo sienos ir palikome tris skyles. Žinoma, labai niekas nepyko... O šokant susižeisti galimybė išlieka. Be to, pasirodant prieš televizijos kameras didžiulei žiūrovų miniai dar prisideda ir psichologinė įtampa.

  

- Ką gali pasakyti apie dalyvių pasirodymus vertinančią komisiją?

 

- Nemanau, kad komisijos nariai galėtų profesionaliai vertinti breiko šokėjų pasirodymus. Tam reikia bent jau choreografinio išsilavinimo. Be to, atskiri šokiai labai skiriasi... Vadinasi, reikalinga siauresnė specializacija. Čia surinkti žmonės, kurie matė ir šokių, ir girdėjo dainuojant – dalyvius vertina „iš bendro išsilavinimo”. Kita vertus Rūta Ščiogolevaitė – vertinimo komisijos narė – pati dainuoja, vadinasi, gali dainininkus vertinti profesionaliai. Marijonas Mikutavičius sukasi šou pasaulyje, daug matęs, daug dirbęs su žmonėmis - gali spręsti, Adolfas Večerskis vertina iš aktoriaus pozicijų – numerio režisūrą, atlikimą ir pan. O jų visuma daro juos stiprius vertintojus.

 

Iš pradžių komisijos komentaruose buvo galima jausti lengvą pašaipą, tačiau, žengiant toliau, į dalyvius žiūrima vis rimčiau: „Šaunuoliai! Gerai atlikote!” - girdime. Ir sėkmės prieš pusfinalį visiems linkėjo: „Žiūrėkite, nepasišiukšlinkite”.

 

- Ar dažnai gerbėjai jus atpažįsta ir užkalbina gatvėje?

 

- Man keista tai, jog šokome 10 metų ir lyg buvome nematomi. Dabar gi susidomėjo visi: draugai, žurnalistai ir t. t. Įspūdis, lyg būtume tyrinėjami per didinamąjį stiklą (juokiasi). Netgi stotelėje vaikai kuždasi žvilgčiodami į mus. Ar neslegia visa tai? Kol kas ne. Pagaliau nesame princesės, kad apie mus nuolat ir visi kalbėtų...

Transliacijas rengusi žurnalistė Gintarė kartą klausė: „Ar tikitės laimėti konkurse?” Sakome, jog taip, antraip kam būtų reikėję čia važiuoti? - „O kodėl jūs taip įsitikinę?” - toliau klausinėjo. - „10 metų tuo užsiimame ir šokame profesionaliai”, - paaiškinome. - „Kas per profesionali grupė, kad aš apie jus nieko nesu girdėjusi?” - stebėjosi Gintarė. Ji mat nieko negirdėjo! Nors ne kartą dalyvaudami renginiuose esame susidūrę ir su dabartiniais teisėjais ir kitais šou pasaulio autoritetais, palaikome dalykinius ryšius. Todėl juokas ėmė klausantis Gintarės, kuri, matyt, gyvenime yra labai toli nuo visų šitų dalykų... O „Šiaulių naujienų” skaitytojų noriu grupės vardu paprašyti finalo dieną ne tik sirgti, bet ir balsuoti už „Real Time Modify” savo mobiliaisiais telefonais.

Autoriaus nuotr.