Romualdas BALIUTAVIČIUS
Žmonėse gajus posakis, jog svarbu, kad vyras būtų nors kiek gražesnis už velnią, o kita – ne taip svarbu. Tuo tarytum pasakoma, kad vyrų grožio kartelė yra gerokai žemiau, negu dailiosios lyties. Ar tikrai taip? Kalbiname Šiaulių universiteto docentę, daktarę Ireną Baliulę, dėstančią lietuvių moterų prozą bei kartas nuo karto rengiančią diskusijas su studentėmis apie žmogaus grožį. Taigi šiandienos mūsų pokalbis apie tai, kas telpa sąvokoje „gražus vyras” - gražus kasdieniame gyvenime, gražus literatūros paveiksle ir t. t.?
- Koks vyras yra gražus mūsų laikmečio moteriai?
 
- Kalbant apie vyrų grožį, pirmiausia galvon ateina stereotipai, formuojami tradicijos, socialinės aplinkos ir kitų faktorių. Ilgą laiką vyro lietuvio stereotipas buvo tautiškas: šviesiaplaukis, mėlynakis ir nebūtinai aukštas, greičiau kresnas, gebantis dirbti ūkio darbus. Su laiku stereotipai keičiasi. Šiandien juos formuoja televizija. Visuose kanaluose diskutuoja vis tie patys vyrai, o tai žiūrovams, ypač jaunoms mergaitėms, formuoja vyro grožio stereotipą. Tačiau grožio suvokimas - labai subjektyvus dalykas, vadinasi, aš išsakau tik savo subjektyvią nuomonę.
 
- Ar tikrai užtenka būti tik „truputį gražesniam už velnią”?
 
- Turėčiau jums pritarti. Tik dabar atsirado žurnalai vyrams, o moterims jų buvo visados ir daug. Tik dabar imta kalbėti, koks gi yra vyro grožio stereotipas? Kodėl tiek mažai kalbama, kaip turi atrodyti vyras? O jei ir šnekame, pirmiausia turime galvoje išvaizdą, kas vėlgi yra stereotipas. Daugelis moterų su manimi sutiktų, jog grožis – platesnė sąvoka. Gražus vyras - nebūtinai stereotipinis žurnalo gražuolis. Gražus vyras pirmiausia protingas. Antra – tvarkingas ir trečia – turintis humoro jausmą. Tada visi kiti dalykai susidėlioja į savo vietas.
 
- Teko girdėti, kad moterys nemėgsta šykštuolių?
 
- Žiūrint, apie ką kalbėtume: šeimos vyrą, moters gerbėją, vyrą verslininką... Kita vertus, ir šykšti moteris yra labai nepatraukli. O šykštus vyras gal tik taip atrodo iš šalies? Gal jis protingas ir protingai leidžiantis pinigus? Viskas priklauso nuo aplinkybių.
 
- Ar daug matote Šiauliuose gražių vyrų?
 
- Gal pradėsiu nuo sostinės... Vilnius turi Gedimino prospektą, kuriame per pietų pertrauką galima pamatyti labai daug gražių žmonių. Jie tvarkingai apsirengę, maloniai kvepiantys, mandagūs... Tai labai glosto moters akį. Šiauliuose tokie vyrai gal daugiau važinėja mašinomis ir jų nematome pėsčiųjų bulvare. Apie šiauliečius vyrus formuojamas stereotipas kaip apie vyrus su treningais, kurių daugiausia matyti bulvare. Bet čia kalbame daugiau apie išvaizdą...
 
Man gražūs tokie vyrai, kaip G. Padegimas (kažkada dažnai jį matydavau einantį bulvaru, iškėlusį galvą virš visų). Gražu matyti ir universiteto profesorių K. Župerką, gražų savo darbais vyrą. Taigi grožio suvokimas dar susijęs ir su žmogaus socialinėmis funkcijomis. Arba Humanitarinio fakulteto dekanas, nešiojantis auskarą, ir tai iš karto rodo jį esant nenuobodų administratorių. Grožio suvokimas kinta žmogų pažįstant, bendraujant su juo.
 
- Einant gatve kiekvieno sutiktojo proto neįžiūrėsi kaip, beje, daugeliu atveju, ir socialinės padėties. Kas visgi labiausiai krinta į akis?
 
- Tvarkingumas. Labai liūdna, kad Šiauliuose daugiausia „treninginių” vyrų. Bulvare retai pamatysi vyrą, traukiantį žvilgsnį savo tvarkingumu. Apklausinėjome universiteto studentes, į ką jos pirmiausia atkreipia dėmesį sutikusios vyrą arba vaikiną? Pasirodo, pirmiausia dėmesys kreipiamas į vyro batus. Esmė ne juos pagaminusioje firmoje, dargi ne tame, ar jie yra nuvalyti. Pasak studenčių, jeigu vyro batų galai užsirietę it turkiškų šlepečių, į tokį galima apskritai nežiūrėti...
 
- Rašytojas R. L. Stivensonas savo romane teigė, jog „gražiausi vyro papuošalai – žaizdos ir kelio dulkės”...
 
- Vyro grožis nėra kažkoks stereotipas: gražūs, gelsvi plaukai, mėlynos akys... Randas, esantis net ir vyro veide, moterims kelia (bent jau anksčiau keldavo) asociacijas apie jo didvyriškus žygius. Šiandien toks randas gal labiau rodytų audringą gyvenimą?
 
- O randuotųjų vyrų priešingybės – „muilo operų” herojai: jausmingi, „susidailinę”, be galo dėmesingi mačo. Gal jie įdomesni moters požiūriu?
 
- Moteris labai vertina vyro jausmingumą, kurį ką tik minėjote. Kodėl moterys žiūri meksikietiškus serialus? Kartą ta tema atlikome nedidelę apklausą. Paaiškėjo, kad realybėje jos negirdi iš vyrų tiek daug meilių žodžių. O joms norėtųsi girdėti. Paplitęs kitas stereotipas, esą vyrams jausmingumas netinka. Vis tik jo slėpti nereikėtų - moterys šį vyrų bruožą labai vertina. Aišku, tam yra vieta ir laikas.
 
- Kas, jūsų nuomone,  yra vyriškumas?
 
- Gražus vyras yra vyriškas vyras. Negalime ignoruoti to momento, jog vyriškumas išryškėja bendraujant su priešinga lytimi. Ir erotinė energija spinduliuojama vyro, kurią gerai jaučia moteris, irgi yra vyriškumo pagrindas. Vyriškumo sąvoka yra formuojama laikmečio ir tradicijos. Visais laikais moterims patikdavo uniformuoti vyrai: kariškiai, ugniagesiai ir t. t., kas vyrui suteikdavo vyriškumo. Šiandien esama ir kitų vyriškumo kriterijų. Gražu dabar žiūrėti į jaunus trisdešimtmečius vyrus, kuriuos, kaip toje reklamoje, „tėvystė veža”. Mieste nemažai matyti vyrų su mažais vaikais, stumiančių vežimėlius, ir man tai labai gražu.
 
- Daug šnekama apie lyčių lygybę... Ar tai nepadaro meškos paslaugos lyčių santykiuose?
 
- Mes kartais hiperbolizuojame šį klausimą. Labai patiko mūsų dėstytojos B. Saladkienės mintis, kad lietuvėms moterims nuo seno nereikėjo kovoti už savo teises, nes jas nuolat turėjo. Archeologų atkastose kapavietėse moterų palaikai randami su kardais ir t. t. kas rodo jų padėtį tuometinėje visuomenėje. Lietuvės savo genuose turi laisvę. Todėl mums nereikia kovoti. Tai gal daugiau visuomenės gyvenimo politika, bet, jeigu kalbame apie vyro ir moters santykius, daug kas čia nesikeičia ištisus šimtmečius ir šitų skirtumų nepakeis judėjimas už lyčių lygybę.
 
- Sakoma, jog „vyrams ašaros netinka”?
 
- Silpnumas nėra nei minusas, nei didelis pliusas. Dažnai manoma, kad verkdamas vyras parodo savo silpnumą. Aš manau, kad tai yra labai žmogiškas bruožas, parodantis, kad žmogus yra jautrus.
 
- Kas gi labiausia erzina moteris jų sutuoktiniuose?
 
- Šiandienos ekonominėje situacijoje bėda ne ta, kad vyras neteko darbo – moteris supras ir parems tą, su kuriuo ji gyvena. Bet vyras, kuris nieko nedaro, per dienas žiūrintis televizorių, nesistengiantis įnešti permainų. Šitoks ilgainiui pabosta. Tada sakoma: „Vyrai šiais laikais silpni. Man jo nereikia – viską galiu pati”. Tai partnerystės klausimas, labai svarbus gyvenant kartu.
 
- Dėstote literatūrą. Gal esate čia nužiūrėjusi tikrojo vyro „etaloną”?
 
- Dėstau įdomią discipliną – lietuvių moterų prozą. Diskutuojame su studentėmis apie vyro paveikslą literatūroje. Šiuolaikinių autorių kūriniuose esama daug vyrų, šalia kurių būdama moteris išryškėja kaip tokia. Bet savo idealo negalėčiau įvardyti. Labai gražus idealas – Mikė Pūkuotukas (juokiasi), kuris yra ir protingas, ir tvarkingas ir turįs humoro jausmą. O kadangi Mikė ir jo draugai yra žmonių metaforos, galiu pasakyti, kad į šį personažą galima visuomet atsigręžti ir pasižiūrėti.
 
Bet tai humoras. Reikėtų pagalvoti, ar iš viso šiuolaikinė literatūra kuria idealus? Populiarioji literatūra atspindi mūsų visuomenės būseną. Ir gyvenime tokių idealų nesurasime, kas yra blogai pedagoginiu požiūriu. Vaikai ir suaugę turi turėti, į ką lygiuotis. Dabar idealai dažniausiai pas mus ateina iš pasakos, iš matyto filmo... Gal juos pakeičia svajonės? Kiekvienos moters svajonė - sutikti gražų vyrą, o daugelis moterų gali apsidžiaugti, kad tokį jau sutiko ir kad jos gyvenimo draugas – pats gražiausias.
 
- O koks čia tėvo vaidmuo, formuojant šeimoje „vyro idealą”?
 
- Šiandien turime labai nedaug šeimų, kuriose augdami vaikai turi sektinus pavyzdžius. Dažnai idealo mergaitės ieško už šeimos, jų supratimą apie vyro „etaloną” formuoja žurnalai, filmai, renginiai, knygos. Kartais tėvai net nežino, ką skaito jų dukros...
 
- Ar yra žodis (arba frazė), kurią moteris norėtų girdėti kasdien?
 
- Tarp jaunų žmonių esama nemažai tokių, kurie savo moteriai nevengia sakyti švelnius žodžius ar pabučiuoti ją be jokios progos. Šito moterims labai reikia. Tačiau yra ir kitų dalykų. Vyras turėtų kalbėtis su moterimi. 
 
Dar vienas dalykas: vyras gali būti labai gražus, tvarkingai apsirengęs – akių negali atplėšti, bet kai išsižioja ir ima kalbėti, pasidaro nebegražus. Vadinasi, gebėjimas bendrauti (nesvarbu, kokius žodžius sakai) yra labai svarbus. Mūsų visuomenei, gyvenančiai kompiuterių ir interneto laikais, reikia to mokytis. Mokytis bendrauti.


Autoriaus nuotr.
Į viršų