Visuomenę raginant ginti ir saugoti vaikus nuo smurto, o parlamentarams nepavykus uždrausti bet kokio fizinio ir psichologinio smurto prieš nepilnamečius, kasdien su mažųjų bėdomis susiduriantys specialistai įspėja, kad fizinės jėgos naudojimas išlieka viena opiausių šiandienos problemų.

Šį faktą iliustruoja pernai rudenį pradėjusi veikti ir jau aštuntąjį gyvavimo mėnesį skaičiuojanti "Pagalbos vaikams linija". Nemokama, bendra visoje Europoje "Pagalbos vaikams linija" skirta labiausiai socialiai pažeidžiamoms vaikų grupėms, tačiau pagalbos gali kreiptis ir suaugusieji, nežinantys, kaip elgtis su jo vaiką kankinančia problema ar pastebėjus, jog kaimynystėje gyvenanti šeima turi bėdų.

"Pagalbos vaikams linijos" koordinatorė Evelina Firaitė teigia, kad nuo rugsėjo profesionaliai parengti savanoriai konsultantai atsakė per 28 tūkst. skambučių, o kasdien šis skaičius svyruoja nuo 300 iki 400. Prie linijos, pramintos pirmuoju vaiko advokatu, populiarumo prisidėjo informacija apie ją įvairiuose jaunimo interneto tinklapiuose, mokyklose. 

Anot E. Firaitės, vaikai kreipiasi norėdami sulaukti patarimo dėl juos kamuojančių psichologinių problemų, tiesiog norėdami išgirsti juos nuraminantį balsą ar išdykaudami. Vaikų, besikreipiančių pagalbos, amžius yra nuo 7 iki 15 metų. 

Aptardama, dėl kokių problemų dažniausiai į "Pagalbos vaikams liniją" skambina mergaitės, E. Firaitė sako, kad jos kreipiasi iškilus problemoms šeimoje, dėl patyčių, vienišumo, išgyvendamos dėl išvaizdos ar su brendimu susijusiais klausimais. 

Berniukų problemos panašios į mergaičių - jie skambina dėl patirtų patyčių, fizinės prievartos, sudėtingų santykių su šeimos nariais, bendraamžiais ir mokymosi problemų. 

Beje, dažniau pagalbos kreipiasi ne vadinamųjų socialinės rizikos, bet normaliose šeimose gyvenantys vaikai. Neretai skambinančio vaiko problema konsultantų perduodama savivaldybės vaiko teisių apsaugos, krizių, pedagoginėms psichologinėms tarnyboms, vaikų dienos, socialinių paslaugų, pirminės sveikatos priežiūros centrams. Socialinių partnerių duomenų bazė sudaro galimybę greitai rasti konkrečią įstaigą ar organizaciją toje vietoje, kur gyvena skambinantysis, jeigu jis atskleidžia savo tapatybę ar pasako gyvenamąją vietą. Jeigu skambinantysis sutinka, kad būtų imtasi priemonių problemai spręsti, telefonu ar raštu susisiekiama su mokyklomis, vaiko teisių apsaugos skyriaus, socialiniais darbuotojais, dienos centrais ir prašoma jų pagalbos. 

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorės pavaduotojos Simonos Bronušienės, didelis susidomėjimas psichologinės pagalbos linija rodo, jog vaikai neturi su kuo pasikalbėti ir vis labiau jaučiasi vieniši. 

"Vaikams trūksta dėmesio, jie jaučiasi vieniši ir bet kuriuo atveju - ar tėvai daug dirba ir neturi vaikams laiko, ar tėvai nedirba - išgyvena stresą, nepriteklių, tarpusavio nesutarimus, neturi su kuo pabendrauti artimiausioje aplinkoje - namuose. Vaikai negali ateiti ir pasakyti "iš manęs pasijuokė draugas, gavau blogą pažymį, kodėl man prasideda kažkokie kūno pokyčiai", - sakė S. Bronušienė. 

Vis dėlto, anot "Pagalbos vaikams linijos" atstovių, linija išryškina socialinės apsaugos ir švietimo sistemos trūkumus, parodo, kur turėtų būti kreipiami didžiausi ištekliai, kad mažieji jaustųsi geriau ir saugiau. Atviros žaizdos, su kuriomis šiandien susiduria vaikai ar paaugliai, kaip rodo konsultacinių skambučių statistika, yra patyčios, fizinis smurtas, alkoholis ir narkotikai, ypač marihuanos vartojimas, rūkymas, seksualinis smurtas, nėštumas bei problemos namuose ir šeimose. Vaikai skundžiasi, kad iš jų tyčiojamasi dėl aprangos, akinių nešiojimo, kitų fizinių trūkumų, klausia, ką daryti, kai draugas kalba apie savižudybę, paaugliai ar jų tėvai kreipiasi ankstyvo nėštumo atvejais. Pasitaiko ir seksualinio priekabiavimo atvejų šeimose, kai mergaitės patiria tėvo ar patėvio prievartą. 

Kasdien vaikų nusiskundimus išklausančios specialistės vis dėlto didžiausią dėmesį atkreipia į smurtą. Pagalbos linijos konsultantės vos ne kasdien išgirsta, kad vaikai mušami tėvų ar kenčia nuo bendraamžių. 

"Mūsų vaikų auklėjimo kultūra turėtų būti keičiama. Sakoma, kad mušti gyvūnus yra žiauru - negalima mesti šuniuko nuo tilto, pririšti prie medžio ir palikti. Suaugusiojo mušimas traktuojamas kaip prievarta, o mušti vaiką yra normalu - tai yra jo paties labui, reikia jį auklėti. To paties veiksmo atskirtumas nesuvokiamas", - sako VVTAĮT direktorės pavaduotoja. 

Kita vertus, S. Bronušienė įsitikinusi, kad, jeigu Seime ir būtų priimtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, numatančios uždrausti fizinį ir psichologinį smurtą prieš nepilnamečius, problemos išspręsti nepavyks. Šioms pataisoms parlamentas kovo gale nepritarė. 

"Atrodo, kad už ausies timptelti yra nieko blogo, bet jeigu vieną kartą timptelsi už ausies, kitą kartą gal trinktelsi į galvą. Pats sau juk nenusistatai limitų, kur yra riba, kad vaiko auklėti tomis priemonėmis nebegalima. (...) Tačiau jeigu ir įstatymu pasakysi, kad tai nenormalu, tai nereiškia, kad prie visų šeimų pastatysi po policininką, kuris žiūrės, kaip auklėji savo vaiką. Kitų šalių patirtis rodo, kad ir įstatymais uždraudus fizinį, psichologinį smurtą šeimoje, atvejų, kai tai galima ištirti, nėra daug. Nei patys šeimos nariai pasiskųs, nei pamatysi, jei tai bus be realių pasekmių vaikui", - teigė ji.

Apibendrindama vaikų problemas, S. Bronušienė siūlo atsiriboti nuo teiginių esą dabartiniai vaikai skiriasi nuo ankstesnių kartų bei žerti kritiką valstybei, kuri esą ne viską iki galo šioje srityje padaro. Jos teigimu, pirmiausia reiktų pradėti nuo švietimo ir jaunų žmonių auklėjimo.

"Jeigu kiekvienas savo namuose pažiūrėtume, kaip elgiamės, kuo gyvename ir kokius mus mato mūsų vaikai, tai ir tiems vaikams gal pasidarytų truputį lengviau. Viskas susiję su mumis, su tais, kurie esame šalia, arčiausiai vaiko - tėvais, seneliais, kaimynais, mokytojais. Esame pavyzdžiai vaikams, o tam net ir pinigų daug nereikia - ateiti su šypsena, rasti penkias minutes vaiko paklausti, kaip tu jautiesi. Tam nereikės nei ledų porcijos, nei naujų batų", - optimizmo įkvėpė VVTAĮT atstovė. 

Pagalbos linija yra nemokama skambinantiems iš visų tinklų bei taksofonų. Paskambinus numeriu 11 61 11 į skambučius profesionalūs darbuotojai atsilieps darbo dienomis nuo 11 iki 19 val.

ELTA