Ričardas JAKUTIS

Gegužė – švenčių mėnuo. Jau pirmosios mėnesio dienos užgriuvo švenčių lavina. Pradėtas mėnuo Tarptautine darbininkų diena, Gegutės diena, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena, Gatvės Muzikos Diena (visa tai gegužės 1-ąją), gegužės 2-ąją, pirmąjį mėnesio sekmadienį - Motinos diena, 3-iąją - Pasaulinė spaudos laisvės diena ir Saulės diena, 4-ąją - Šv. Florijono, sergėtojo nuo gaisrų diena, 5-ąją - Vandentvarkos darbuotojų diena (tiesa, šią dieną, kai tokios vandens kainos, sveikinimų daug girdėtis negalėjo), 6-ąją - Tarptautinė diena be dietų.

 

Štai kiek reikėjo švęsti dar iki šios dienos. O nuo šiandien švenčių nemažėja. Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t. y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Tiesa, šiandien šią dieną telieka tik pasiguosti dėl knygų brangumo. 

 

Rytoj, gegužės 8-ąją Lietuvą žadėjo sudrebinti gėjų paradas. Keista, kad jis vyksta ne gegužės 17-ą, tai yra minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją. Nors girdėjau, kad gėjai nori okupuoti visą gegužės mėnesį, tai yra patį gražiausią metų mėnesį padaryti savuoju (suprask, mėnuo gražus kaip ir jie patys). Štai šią gegužę trys reikšmingos gėjams šventės – paradas Vilniuje, diena prieš homofobiją ir Eurovizijos konkursas Osle. Keista, kodėl gėjai nerengia baidarių žygio, dviračių žygio, o būtinai paradą, tuo paskatindami gegužės 1-ąją ir gegužės 9-ą dieną leidimus demonstracijoms gauti ir demonstruoti rusus karo veteranus su savo raudonais komunistiniais plakatais ir kelti neramumus, tiesa, mažesnius negu gėjai, bet vis tiek. 

 

Pirmasis gėjų paradas įvyko 1963 m. Niujorke. Ši data laikoma gėjų kovos už lygias teises pradžia. 1933 metais Stalinas į baudžiamąjį kodeksą įtraukė homoseksualumą ir numatė įkalinimą 5-eriems metams sunkiųjų darbų kalėjime. Visi homoseksualai buvo paskelbti tautos išdavikais ir prilyginti šnipams. Iki devinto dešimtmečio homoseksualai buvo gaudomi ir uždaromi psichiatrinėse ligoninėse, kur jiems buvo taikoma konversijos terapija ir psichotropiniai narkotikai. Lietuvoje už homoseksualius santykius nebaudžiama nuo 1993 metų. Visgi mūsų visuomenė šiandien įkrauta neapykanta. Neapykanta gėjams, korumpuotam politiniam elitui, žydams, sorosams, sektantams, Ryčio Cicino, Laimučio Purvinio, o dar labiau Zvonkės gerbėjams, rusams ir pan. O jeigu čia imti kalbėti apie draudimus, tai pirmiausiai reikėtų uždrausti „Teletabių“ laidos transliaciją, nes vienas iš herojų, Tinkis Vinkis, yra homoseksualus. Teisių gynėjai pastebėjo jį su moteriška rankine ir iš pradžių net nesuprato, kad tai berniukas. Kaip ten bebūtų, netinka švaistytis tokiais žodžiais, kaip „pederastai“. Nors yra ir dar baisesnių žodžių, pavyzdžiui, – šikna... (išcenzūruota, - red. past.)

 

Tarkime, štai tokia situacija. Kokioje televizijos laidoje studijon pakviestas žmogelis dėsto:

 

- Einu ir pamatau – parke pederastai.

 

- Nesakykime taip, - pertraukia kalbantįjį laidos vedėjas. – Vadinkime tuos žmones gėjais.

 

Svečias pasitaiso:

 

- Einu ir pamatau - parke gėjai. Prieinu arčiau, žiūriu – pederastai. 

 

Tad kaip vadinti kitokios lytinės orientacijos asmenis? Be abejo, tinkamiausias čia žodis „gėjus“, kuris reiškia vikrų, žvalų ir žavų vyruką. Ir dar vienas klausimas. Ar gėjai – tik lytinė problema, ar tai iš tiesų koks nors sąjūdis ir ideologija? Gaila, kad apie gėjus nežinome jokių statistinių duomenų. Kokios jie profesijos, koks jų išsilavinimas, tad ir atrodo, kad jie nieko daugiau apie save negali pasakyti, išskyrus deklaruoti savo seksualinę orientaciją. Gal kuris iš jų virėjas ir gamina nuostabius patiekalus? Gal kuris nors iš jų moka gerai pataisyti batus? Gal rašo romanus? Ar yra bankininkas? Kiek dar daug nežinančių, kas jie tokie.  

 

Apie Europos dieną, gegužės 9-ąją, dera kalbėti rimtai. Tą dieną 1950 metais Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Tad šią dieną ir švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Lietuvoje Europos diena plačiau pradėta švęsti nuo 2002 metų. Tiesa, apie Europos Sąjungą lietuviams derėjo pakiliai kalbėti ir gegužės 1-ąją, nes tą dieną, prieš penkerius metus Lietuva tapo ES nare. O gegužės 9-ąją anksčiau buvo švenčiama Pergalės diena, kadangi dabar Europos diena, kartu su rusais gerti vis tiek galime. 

 

Gegužės 12-oji - Tarptautinė slaugytojų diena, švenčiama Tarptautinės raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil, gyvenusios XIX – XX amžių sandūroje, garbei. Gegužės 12-oji – jos gimtadienis. Krymo karo metu Florens Naitingeil Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje. Kaip šiandien pagerbiame šias taip reikalingos profesijos atstoves? Ogi – atlyginimų mažinimu. Slaugytojoms bandoma įrodyti, kad jos, būdamos geros širdies ir visad linkusios aukotis, pirmos turi aukotis ir krizės metais. 

Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą. Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną. Profesorė P. Dundulienė spėja, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje.

 

Antrąjį gegužės penktadienį, šiais metais tai gegužės 14-ą švenčiama Buhalterių diena. Didelę savo darbo laiko dalį buhalteris sprendžia uždavinį, kaip pasiekti, kad „ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika“: valstybei - mokesčiai, savininkams - pelnas. Kai visi kiti ruošiasi švęsti didžiąsias metų šventes, buhalteriai dažniausiai dirba. Tik prasidėjus gegužei jie gali šiek tiek atsikvėpti. Tikriausiai todėl ir profesinė buhalterių šventė švenčiama gegužės pradžioje. Buhalteriams tiktų daina: „Mūsų tarnyba pavojinga ir sunki. Ir iš pirmo žvilgsnio nelabai pastebima ji...“ Buhalteriai pasižymi tikslumu. Kaip anekdote, kai kolektyviniame sode nusileidžia pasiklydęs oro balionas. „Kur aš esu?“ - oreivis klausia iš vasarnamio išėjusio žmogelio. „Kolektyviniame sode“, - atsako šis. „Gal jūs buhalteris?“ – tuomet pasiteirauja oreivis.

 

Gegužės 16-oji – jūros kiaulės (delfino) diena. Ką mes žinome apie šiuos gyvius? Nors gyvena vandenyje, delfinai – ne žuvys, o žinduoliai. Jie kvėpuoja oru, vis iškildami į paviršių. Beje, jie labai įdomiai miega – užplaukę ant seklumų ar tiesiog plūduriuodami paviršiuje, visada atmerkę vieną akį, iš vandens iškišę bent vieną šnervę. Kartais miega net plaukdami, retkarčiais išlįsdami įkvėpti oro. Delfinai plaukia apytikriai 8 km/val. Iš viso gali pasiekti greitį iki 40 km/val., o kai labai skuba – šokinėja į orą. Nuo seno žinomas ypatingas delfino ryšys su žmogumi. Žinoma atvejų, kai delfinai jūrose išgelbėdavo žmones. Skirtingai, nei kiti gyvūnai, jie tai darydavo be jokio paskatinimo, tiesiog geranoriškai. Kai kurie gydytojai tvirtina, kad delfinai turi galios gydyti sutrikusios psichikos ir motorikos žmones. Įvairiose tautose delfinai buvo garbinami. Pvz., Australijos aborigenai tiki, kad mirusi dvasia įsikūnija į delfiną. Delfinus jie laiko pagalbininkais, netgi meldžiasi Delfinui Broliui. Broliais delfinus laiko ir Kalifornijos indėnai. Kinams delfinas – laimės ženklas. Pagal feng shui, dviejų delfinų statulėlę rekomenduojama pasistatyti miegamajame, vakariniame kampe, tuomet sutuoktiniai gerai sutars, mylės vienas kitą.

 

Gegužės 17-oji - Tarptautinė diena prieš homofobiją. 1990 m. gegužės 17 d. Pasaulinė sveikatos organizacija pripažino, kad homoseksualumas nėra psichikos liga, todėl ši diena ir minima kaip tarptautinė diena prieš homofobiją. Įvairiose Europos šalyse šią dieną ar net visą savaitę organizuojami renginiai, skirti paskatinti žmones būti tolerantiškais homoseksualiems žmonėms, akcentuoti jų lygybei (žiūrėti į teksto pradžią apie gegužės 8-osios gėjų paradą). Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria homoseksualūs žmonės asmeniniame gyvenime ir darbe; siekiama plačiau apie tai informuoti heteroseksualius žmones, paskatinti juos geriau suprasti seksualines mažumas.

 

Tiesa, sako, jog Lietuvos gėjai, kurie tokie yra ne dėl palaido gyvenimo būdo ar dėl nūdienos madų (kai Sacha Son(g) pajuto, jog Ruslanas Kirilkinas už jį populiaresnis, irgi tuoj pat nulėkė pasireklamuoti į gėjų klubą), o todėl, kad tokie gimė, abejotina ar labai nori viešai demonstruoti savo lytinę orientaciją. Jie gyvena savo gyvenimą ir nesuka kitiems galvos. Tokie gėjai, būdami kompanijose su heteroseksualais, nesistengia užvesti diskusijų apie lytinę orientaciją ir visokias diskriminacijas. Jų didžiausias noras, kad visi tradicinės orientacijos žmonės gėjus vertintų ne pagal tai, su kuo, kada ir kur jie miega, o pagal tai, kokie jie yra kaip žmonės bei būtų priimtini kaip ir visos įdomios asmenybės ar nepriimtini kaip neįdomios. Toks sveikas požiūris į kitokius žmones ir panaikintų būtinybę paradiniams gėjams kažką ginti. Juk niekas iš tiesų nepuola. Ir kas gali paneigti, kad mūsų šalyje paradiniai gėjai su homofobais nėra pasirašę slaptą sandėrį: vieni jų gauna ES lėšas menamai diskriminacijai likviduoti, o kiti – terpę politiniam kapitalui krautis. Politikai kur tik gali atranda problemas ir puola iš to krautis politinį kapitalą. Pavyzdžiui, vieni už gėjus ir jų eitynes, kiti – prieš, kas kur mato rasti daugiau reklaminės naudos sau, o ant pačių gėjų jiems giliai nusispjauti – gėjai politikams visiškai nerūpi.

 

Skaitytojas gali paklausti, kodėl tiek daug dėmesio skiriu gėjams, kai Šiauliuose tokios problemos nėra. Šiaulių gėjai nesigarsina, niekam galvos savo buvimu nekvaršina, mieste nėra jokių gėjų klubų, atrodo, net jokių gėjų bendrijų ar bent mažesnių grupelių. Pavyzdžiui, jaunųjų literatų ar kinematografininkų būreliai žinomesni. Visi supranta, pabandytų mūsų mieste gėjai savo galvas kelti, nacionalistai tuoj paaiškintų, kam šikna reikalinga.

 

O rašyti apie gėjus gal ir tikrai man nevertėtų, nes sako, esą gėjai yra vieni aktyviausi mano tekstų skaitytojai. Prarasiu juos. Bet ką darysi – ką parašiau tai parašiau. Nes dar sako, gėjai ne tik vikrūs, žvalūs ir žavūs, bet ir atlaidūs, pykčio ilgai nelaikantys, o be to, kas svarbiausia, turintys humoro jausmą.

 

Bet palikime gėjus ramybėje, o pakalbėkime apie dar nuodėmingesnius dalykus, kurių propaguotojams bet kokios eitynės ar reklamos draudžiamos. Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija 1987 m. paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline diena be tabako. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti. O „ištempus“ be cigaretės vieną dieną, galima juk „tempti“ be jos antrą, trečią ir t. t. Uždraudus rūkymą baruose, kavinėse ir restoranuose rūkaliai šaiposi, jog nuoseklu būtų uždrausti ir alkoholį, kurio vartojimas ne ką mažiau žalingas. Suprantama, praktikoje tai būtų keistas reiškinys: tiesiog iškiltų paties baro ar restorano paskirties klausimas. O ir kas geriau: kepenų cirozė ar plaučių vėžys?

 

Tiesa, gerdamas alkoholį žmogus nuodijasi pats, o rūkydamas nuodija ir kitus. Tačiau prisigėręs gali paleisti į darbą kumščius ar net griebtis peilio, surūkęs nors ir pakelį „Marlboro“ šito nepadarys.

 

Kadangi aš nerūkau, tai kodėl rūkoma nesuprantu, tačiau traukiančiojo dūmą norėčiau paklausti: „Kodėl, tamsta, rūkote?“ Ar kas atsakys? Keista, kad žmogus net nežino, kodėl tą daro. Kažkas atsakė: „Dėl bendravimo“. Kažkiek aiškiau. Suprantu, kad rūkant galima bendrauti ne tik su kitais rūkančiaisiais, bet ir su savimi. Vienas rūkalius, tiesa, aiškino, kad net rašyti nepatogu, nes, anot jo, nerūkantiems dažniau užkietėja viduriai, o tuomet žmogus būna nelaimingas. Kai kurie rūkantieji stengiasi kaip nors tą savo įprotį prieš nerūkančiuosius pateisinti. Girdėjau guodžiantis: „Aš sėdėjęs“. Iškart dar ir suprasti negali, apie ką kalbama. Dargi norisi pašmaikštauti: „O aš gulėjęs“. Laimėtų, mano galva, pasiteisinimas, kad rūkoma, nes nervinamasi dėl blogėjančios sveikatos.

 

Tabaką sudaro apie 300 įvairių cheminių medžiagų. Nustatyta, kad 50 iš jų – nuodingos. Statistika byloja, jog nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet per anksti miršta 1 milijonas 200 tūkstančių europiečių, iš kurių 7 tūkstančiai – lietuvių. Įdomu, jog Kolumbas, atvežęs iš Amerikos į Europą tabaką, pats rūkyti nepradėjo.

 

Atrodo, jog pasaulyje yra tik viena valstybė, kurioje rūkyti visiškai uždrausta. Tai - Butanas. Europos Sąjungoje su rūkymu ypač kovoti pradėta nuo 2003 metų. Sugalvota daug įspėjimų, kurių bent vienas turi būti ant cigarečių pakelio. Kas sako, kad automobilių išmetamos dujos kenksmingesnės už tabako dūmus, klysta. Įrodyta, kad tabako dūmai 4,25 karto nuodingesni. Latvijoje su rūkymu pradėta kovoti net kiek ankstėliau negu Lietuvoje. Latvijos parlamento priimti įstatymai draudžia rūkyti gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpose, gydymo ir mokslo įstaigose, visų rūšių visuomeninio transporto priemonėse, visuomeninio transporto stotelėse su stoginėmis ir t. t. Žinoma, ir baruose, kavinėse, restoranuose. Taip pat draudžiama rūkyti arčiau kaip 10 metrų nuo įėjimo į juos, taip pat į savivaldybę ar kitus valstybinius pastatus.

 

Negalima tokiame tekste nepasvarstyti, kiek pinigų išleidžiama rūkalams. Jei rūkome normalias cigaretes ir mums reikia vieno jų pakelio per dieną, tai mėnuo tam iš mūsų pareikalauja apie 200 litų, metai – 2,4 tūkstančio, dešimtmetis – 24 tūkstančių (jau ne pati blogiausia mašina) ir t. t. 

 

Užsikalbėjome apie gėjus ir rūkymą, o juk svarbiausia, kad gegužė – kultūros mėnuo. Be jau minėtos spaudos laisvės ir spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos, šį mėnesį švenčiame informacinės visuomenės (17 d.), muziejų ( 18 d.), kultūros puoselėjimo (21 d.) ir dar kitas dienas. Šiais metais šį mėnesį gausu ir religinių švenčių, kurių svarbiausios – Šeštinės (13 d.) ir Sekminės (23 d.). Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, Sekminės – Šventosios Dvasios atsiuntimo diena. 

 

Gegužė – moterų mėnuo. Kiek moterų vardadienių šį mėnesį! Gegužės 1 d. – Gražina, Vidmantė, 2 d. – Meilė, 4 d. – Monika, Vitalija, 5 d. – Irena (tiesa, per metus Irenos vardadienių labai daug), 6 d. – Judita, 7d. – Danutė (šis vardas minimas dar ir 25 d.), 8 d. – Stanislava (bandyta šio vardo šventę kelti į kitą mėnesį, bet visi švenčia tradiciškai), 9 d. – Austėja, Edita, 13 d., jau minėta, - Milda, 14 d. – Gintarė, 17 d. – Gailė, 22 d. ypač šventiška – Aldona, Elena, Rita, 24 d. – Joana (ji ir 30 d.), 28 d. – Rima, 31 d. – Angelė. Paminėti čia tik patys populiariausi vardai, o kiek dar kitų. Taigi gegužę nėra dienos, kad nereikėtų sveikinti kurios moters. Tad niekas nepaneigs - gegužė švenčių mėnuo.