Beržų iš beržinių šeimos medžių ir krūmų genties yra 15 rūšių. Auga jie Šiaurės pusrutulio ir vidutinio bei šalto klimato srityse, subtropikų kalnuose.

Šviesiamėgis augalas
Beržas – šviesiamėgis augalas, atsparus sausrai ir šalčiui, nereiklus dirvožemiui. Žydi lapams skleidžiantis. Vaisius – vienasėklis, sparnuotas riešutėlis, subręsta vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.

Pavasarį iš beržo leidžiama sula. Beržo mediena tvirta, iš jos gaminami baldai, fanera. Iš tošies gaunamos rauginės medžiagos, degutas. Vaistinei žaliavai renkami beržo pumpurai.

Lietuvoje savaime auga keturios beržo rūšys: karpuotasis, plaukuotasis, liekninis ir keražis.

Botanikai paprastai skiria dvi beržo rūšis: karpuotojo – svyruoklio ir plaukuotojo beržo, nors atskirti juos gana sunku.
Karpuotasis beržas – medis iki 30 metrų aukščio rate svyruokline laja. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais.
Plaukuotasis beržas – 20 metrų aukščio, nenusvirusiomis šakomis Plaukuotasis beržas nuo karpuotojo skiriasi nesvyrančia laja ir lygia balta liemens tošimi. Žydi gegužės mėnesį.

Beržas auga drėgnuose miškuose, žemose pelkėse, mėgsta šviesą.

Lietuvoje dažniausiai aptinkamas karpuotasis beržas. Beržas sulaukia 10–150 metų.

Beržas, kaip gegužės medelis, yra atgimstančios gamtos gyvenimo ir pasaulio medis. Jo šakos dovanojamos mylimajai arba mylimajam kaip prisirišimo ženklas, taip išreiškiamas ketinimas tuoktis ir susilaukti palikuonių.

Liaudies kūryboje beržas minimas gana dažnai. Dainose, pasakose, padavimuose – beržas – pavasario ir gimtinės simbolis. Jį vadina lieknu, garbanotu, baltuoju, kvapniuoju, linksmuoju, svyruonėliu. Beržas lyginamas su jauna mergele, apsigaubusia žalia skarele, garsėjančią geromis savybėmis, liaudies papročių saugotoja, užburta gražuole, protingo valstiečio dukra, nugalinčią visas piktąsias jėgas.

Senovėje slavų ir germanų tautos šiuos medžius laikė stebuklingais.

Beržas gydo
Beržų pumpuruose yra eterinio aliejaus, dervų, vitamino C, cukraus, saponinų, organinių rūgščių, lapuose  – vitamino C, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, saponinų. Žievėje yra deguto, glikozidų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, alkaloidų, vitamino PP, mineralinių medžiagų, flavonoidų.

Beržo energetinis spinduliavimas sužadina žmogaus energetinį lauką, veikia gaivinamai, išvaro blogą nuotaiką, susierzinimą, depresiją ir nerimą. Beržo gydomoji galia atveria sielą kūrybai, ištirpdo ir kūno sukietėjimą, tvarko medžiagų apykaitą, švelnina ir gydo odos ligas, masažuojant – beržo energija gydo artritą, podagrą ir reumatą. Jis reguliuoja skysčių apykaitą, skatina šlapimo pūslės, inkstų ir odos veiklą, teigiamai veikia esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui. Hildargardas von Bingenas vadino beržą laime. Taip aprašomas beržas Manfredo Himelio knygoje „Medžiai gydo“.
Beržas – universalus vaistas, turintis daug gydomųjų savybių. Medicinos praktikoje vartojami beržo pumpurai, lapai, žievė ir sula.

Beržų pumpurų antpilas ir nuoviras bei jų spiritinis antpilas skatina šlapimo, tulžies, prakaito išsiskyrimą, valo kraują, malšina skausmą, slopina uždegiminius procesus, skatina greitesnį žaizdų gijimą, naikina žarnyno kirmėles.
Beržų pumpurų antpilu galima gydyti cukrinį diabetą, vartojamas lėtinėms inkstų ligoms gydyti, ypač tinka sergantiems inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, tinka nestipriai persišaldžius.

Beržyne daugiau šviesos ir daugiau fitancidų nei, pavyzdžiui, mišriame miške.

Beržų lapai rekomenduojami vartoti sergantiems inkstų ligomis, lapų antpilas – puiki priemonė nuo avitaminozės ištisus metus, taip pat tinka nervams raminti, kai vargina galvos skausmas, migrena, sutrinka miegas.

Sula – ypatinga
Žmogus nuo senų laikų beržo sulą vartoja kaip maisto produktą, taip pat parfumerijoje ir konditerijos pramonėje. Iš beržo sulos gaminama gira, sirupai, cukrus, kiti produktai.

Tačiau didžiausią gydomąją galią turi natūrali beržo sula. Suloje yra daug nepakeičiamų apykaitos procesams  medžiagų: cukraus, fermentų, vitaminų, mikroelementų, organinių rūgščių, augalinių hormonų. Dažnai sakoma, kad beržų sula stiprina kūną ir sielą.

Sula naudinga smarkiai karščiuojantiems ligoniams. Beržų sula geriama po stiklinę 3–4 kartus per dieną, ją reikia gerti 2–3 savaites.

Sveiki žmonės vieną–du mėnesius gali gerti beržų sulą be jokių apribojimų.

Dažniausiai vartojama beržų sulos gira, koncentruota beržų sula, beržų vanduo, beržų balzamas, beržų žiedadulkės.
Beržų žiedadulkės nepaprastai veiksminga gydomoji priemonė. Jų galima pasirinkti balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, saulėtą, giedrą dieną. Tikriausiai mažai kas žinoma, koks veiksmingas ir naudingas gydymas žiedadulkėmis.
Beržų žiedadulkės – puikus natūralus antibiotikas, puikus maisto produktas. Vartojantys beržų žiedadulkes jaučia euforiją, laimę, pilnatvę, pasitenkinimą, gali išgyti mažakraujystę.

Beržų degutas efektyviai naikina mikrobus, įvairius parazitus, pasižymi antiseptiniu poveikiu. Degutas yra tepalų sudėtyje.

Į viršų