Imbiero (zingiber) iš imbierinių šeimos augalų genties yra 150 rūšių. Savaime jis paplitęs Azijoje, tropikų ir subtropikų klimato juostoje. Didžiausią reikšmę turi ir dažniausiai auginamas tikrasis imbieras (Zingiber officinale), kurio šakniastiebiai naudojami kaip prieskoniai. Šio imbiero daugiausia auginama Indijoje, Brazilijoje, Jamaikoje.
Pastaruoju metu imbierų ir medaus mišinius gamina ir realizuoja ne tik farmacijos pramonė, bet ir atskiri bitininkai. Šie mišiniai tapo populiarūs ir dažnai vartojami. Todėl apie imbierų savybes ir jų vartojimą norisi plačiau papasakoti, kaip apie vaistą ir maistą.
Istorinės žinios
Tikrasis imbieras – tai daugiametis nendrinis augalas su žemės paviršiumi šliaužiančiu šakniastiebiu, besišakojančiu kaip elnio ragai ir besibaigiančiu svogūnėliais.
Manoma, kad imbiero tėvynė Bismarko salos Pietų Azijoje, tačiau jis niekada neaugo savarankiškai, kaip laukinis augalas.
Imbieras buvo kultivuojamas nuo Indijos iki Malaizijos, Pietų Amerikos ir Vakarų Afrikos srityse. Didelės imbiero plantacijos yra Kinijoje, Japonijoje, Indijoje, Malaizijoje, Brazilijoje, Nigerijoje, Siera Leonėje.
Imbierų auginimas ir naudojimas aprašytas seniausiuose Kinijos ir senovės Indijos raštuose, romėnų kulinarijos knygose. Taip pat minimas senuosiuose sanskrito kalba rašytuose veikaluose, rekomenduotas žymaus senovės Rytų gydytojo Avicenos, kitų medicinos mokslininkų bei praktikų. Todėl ir po šimtmečių neprarado populiarumo Indijoje, Kinijoje, daugelyje Rytų, Azijos šalių, net Australijoje.
Europoje žinomas apie 2000 metų, kai jį iš Indijos atvežė arabai. Imbieras XI amžiuje imtas plačiai vartoti Anglijoje, kur juo lyg šiol gardinama duona, konditerijos gaminiai, alus. Vėliau imbieras išpopuliarėjo daugelyje Europos šalių, kur buvo atvežtas pirklių, keliautojų, maldininkų.
Vežta neatsitiktinai ir ne veltui. Ir tie, kurie jį atveždavo, ir tie, kurie jį vartodavo, nenusivylė. Tai ir nulėmė imbiero populiarumą.
Pirmiausia, be abejo, valdovų, didikų vaistinėse, rūmų virtuvėse, o vėliau ir kitų mėgstančių kvapius, tolimųjų kraštų egzotika dvelkiančius augalus ir vaisius, žadinančius apetitą, gydančius gerklės, kitas kvėpavimo, virškinimo ligas, suteikiančius energijos, naikinančius bakterijas, malšinančius uždegimą, skatinančius greičiau atsigauti po sunkių ir infekcinių ligų, suteikiančius žvalumo.
Anglų šnekamojoje kalboje yra ir antroji imbiero reikšmė – entuziazmas, dvasios pakylėjimas, puiki nuotaika. Todėl nė kiek nestebina populiarus vardas ginger – imbieras).
Mums svarbiausia, kad jo galima rasti ir mūsų parduotuvėse, o iš neperdžiūvusių gumbų imbierą galima užsiauginti patiems. Sveikas ir tvirtas šaknis įkasus į žemę išdygsta ūgliai su žaliais lapais ir šaknys išleidžia naujus gumbus.
Kuo naudingas imbieras?
Imbieras mėgstamas visame pasaulyje kaip aštrus ir pikantiško skonio prieskonis. Tačiau jau nuo Antikos laikų šio augalo šakniastiebiai yra vertinami ir kaip prieskoniai, ir kaip gydomoji priemonė. Nuo senų laikų imbieras vartojamas virškinimui gerinti. Antikos laikų graikai imbierą dėdavo į duoną ir valydavo po pietų virškinimui pagerinti.
Nuo tų laikų duona su imbieru kai kuriose šalyse yra mėgstamas produktas. Anglijoje ir Šiaurės Amerikoje paplito imbierų alus, šiuolaikinio imbierų limonado pirmtakas, kuris efektyviai malšina pykinimą ir gerina skrandžio veiklą.
Nuo 1800 metų Europoje vartojami imbiero šaknų milteliai ir imbiero arbata, esant dispepsijai – sutrikus virškinimui, ypač kai nevirškinamas maistas, vargina pilvo pūtimas, pykinimas, kai kūdikis viduriuoja.
Imbiero efektyvumas yra aiškinamas jo aktyviųjų sudėtinių dalių veikimu.
Imbieras turi stiprų priešuždegiminį poveikį. Jis ne tik tiesiogiai slopina bakterijų virusus ir parazitų dauginimąsi, bet ir veikia panašiai kaip aspirinas ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Dėl šios savybės jis mėgstamas ir tradicinės, ir netradicinės medicinos gydytojų.
Imbieras mažina artritų, bronchitų, opinių kolitų uždegimą. Panašiai, kaip ir aspirinas, imbieras mažina kraujo krešėjimą ir saugo nuo trombų susidarymo. Imbieras mažina cholesterolio rezorbaciją, gerina tulžies rūgšties apykaitą.
Imbiero sudėtyje yra daugiau kaip dešimt antioksidacinių savybių, turinčių medžiagų, kurios padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus.
Vos pajutus pirmuosius peršalinimo simptomus patartina pasidaryti imbiero arbatos. Skanus, kvapus ir gaivus gėrimas sušildys kūną, pravalys kvėpavimo takus. Galite patikėti, kitą dieną jausitės daug geriau.
Iš tikrųjų imbiero šaknis nėra šaknis, o didelis, storas šio augalo šakniastiebis. Šviežias jis yra panašus į elnio ragus, yra gaivus, panašaus į citriną kvapo ir aštraus skonio. Džiovintas imbieras paprastai parduodamas miltelių pavidalo, kurių spalva nuo labai baltos iki šviesiai rudos.
Ką gydo imbieras?
Artritą. Sumaišyti 6 arbatinius šaukštelius imbiero miltelių, 6 arbatinius šaukštelius kmynų sėklų ir 3 arbatinius šaukštelius juodųjų pipirų. Vartoti po puse arbatinio šaukštelio du kartus per dieną su vandeniu.
Kosulį, peršalimą. Sumaišyti pusę arbatinio šaukštelio imbiero miltelių ir pusę arbatinio šaukštelio kurkumos su 1 valgomuoju šaukštu medaus. Vartoti du kartus per dieną.
Puodelyje vandens išvirti 1 valgomąjį šaukštą supjaustyto imbiero, nukošti, įdėti cukraus arba medaus ir gerti šiltą.
Galvos skausmą. 2 šaukštelius malto imbiero užpilti 1,5 stiklinės verdančio vandens. Palikti 10 minučių, kad pritrauktų, gerti lėtai nedideliais gurkšneliais, vis įkvepiant kvapniųjų garų.
Skrandžio skausmą. Į puodelį vandens įberti 1 arbatinį šaukštelį smulkinto imbiero, užvirinti, įdėti žiupsnelį druskos ir gerti.
Imbiero arbata
Reikės 1 citrinos sulčių, gabalėlio šviežio imbiero, 2 šaukštelių medaus.
Imbierą sukapoti kuo smulkesniais kubeliais, galima ir sutarkuoti, sudėti į arbatinį, užpilti verdančiu vandeniu ir palikti 5–7 minutėms, kad arbata pastovėtų. Imbierą nukošti ir nuspausti. Supilti citrinos sultis, arbatą išpilstyti į puodelius, įdėti po šaukštelį medaus. Galima įmesti ir po gabalėlį citrinos.
Imbiero arbata atpalaiduoja įsitempusius raumenis, gerina kraujotaką, veikia kaip švelnus analgetikas. Gėrimą tinka vartoti ir peršalus.
Tačiau reikia atsiminti, kad imbiero arbatos negalima gerti kartu su aspirinu, nes abi medžiagos skystina kraują.
Imbiero tyrė
Šaldytuve visuomet galima turėti stiklainį paruošto imbiero, medaus ir citrinos tyrės. Šia tyre galima gardinti juodąją, žaliąją arba vaistažolių arbatą.
Imbieras yra pirmas vaistas nuo aštraus apsinuodijimo, teikiant pagalbą apalpus.
Imbieras yra labai kvapnaus aromato, deginančio kvapnaus skonio. Vartojamas gaminant gydomuosius ir karčiuosius likerius, dedamas į vaisių sultis, punšus, juo skaninami sausainiai, pudingai, įvairūs saldumynai, saldainiai.
Karštus avienos, jautienos, veršienos, kiaulienos, paukštienos patiekalus imbieras aromatizuoja ir pagerina jų skonį. Pas kiekvieną šeimininkę virtuvėje rasime imbiero.
