Ekstremaliąją situaciją daug žmonių sieja su kraštutiniais atvejais – karu, branduoline avarija. Tačiau tiems, kas susiduria tiesiogiai, ekstremaliais tampa ir įvairūs kiti įvykiai, nuo gamtinių stichijų, tokių kaip potvynis, audra, snygis, ekstremalus šaltis ar karštis, iki žmonių sukeltų nelaimių – gaisro, pastato griuvimo, sprogimo ir kitų.

Vien ugniagesiai gelbėtojai kasmet Lietuvoje išvysta vidutiniškai į 20 tūkstančių įvykių. „Pastaruosius penkerius metus tendencijos gerėja, gaisrų skaičius mažėja, dažniau suteikiami įvairūs gelbėjimo darbai. Tačiau svarbu suprasti, kad bet kuris įvykis, net pats mažiausias, tinkamai nereaguojant gali išaugti į ekstremaliąją situaciją", – pabrėžia Donatas Gurevičius, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas.

Ir nors kiekvienas atvejis yra skirtingas bei individualus, scenarijai dažniausiai yra panašūs. Apibendrinant, juos galima skirstyti į tris veiksmus: slėptis nuo nelaimės poveikio, išlaukti tam tikrą laiką arba evakuotis. Tie patys ir esminiai pasiruošimo elementai.

Kur slėptis priklauso nuo situacijos

Norint būti pasiruošus tinkamai reaguoti nutikus ekstremaliajam įvykiui ar kitai nelaimei, iš anksto reikia atlikti kelis žingsnius. Pirmiausia, pasirūpinti, kad apie nelaimę būtumėte įspėti laiku – įsitikinti, jog telefone aktyvuoti perspėjimo pranešimai, pasidomėti, kur yra perspėjimo sirenos. Taip pat svarbu žinoti, kur galėsite pasislėpti.

„Kai kurių nelaimių atvejais gali tekti slėptis, todėl skatiname iš anksto susirasti artimiausią kolektyvinės apsaugos statinį, kuriame, esant ekstremaliajai situacijai, būtų centralizuotai teikiamos tokios paslaugos, kaip maitinimas, medicininė ar psichologinė pagalba. Oro pavojaus, karo atveju svarbu žinoti ir artimiausią priedangos statinį, kuriame būtų saugu pasislėpti nuo kulkų, skeveldrų ar šukių. O gal priedangai tinkamas ir jūsų būstas – tai gali būti rūsys, garažas ar požeminė automobilių stovėjimo aikštelė tvirtomis betoninėmis perdangomis", – pataria D. Gurevičius.

Sprogimo, apšaudymo atveju priedangos reikia ieškoti artimiausioje aplinkoje. Namuose ar bute tai gali būti patalpa su antra siena nuo išorės, pavyzdžiui, vonia ar tualetas be išorinių langų, kur mažesnė tikimybė būti sužeistam nuo duženų, skeveldrų. Svarbiausia atsitraukti nuo langų, kurie išdužę galėtų jus sužeisti, ir durų, kurios nuo sprogimo bangos galėtų ant jūsų užvirsti. Lauke išgirdus sprogimus, šūvius, derėtų nedelsiant griūti ant žemės ir užsidengti galvą, kaip priedanga taip pat galima pasinaudoti dauba, grioviu ar šaligatvio borteliu – bet kuo, kur atsigulę būsite žemiau grindinio.

Plano nauda – keleriopa

D. Gurevičius pabrėžia, kad ekstremaliųjų situacijų metu laimi tie, kurie veikia kaip komanda ir turi aiškų veiksmų planą – būtent apie tai ir yra naujoji Lt72.lt kampanija. Todėl naudinga iš anksto susitarti, kas sudarys jūsų komandą ekstremaliosios situacijos atveju – tai gali būti šeimos nariai, artimieji, o gal net kaimynai. Su šiuo „reagavimo būriu" vertėtų susitarti, kaip elgsitės skirtingais atvejais (t.y. jei reikės slėptis, laukti arba evakuotis), kur susitiksite, jei būsite skirtingose vietose, kur evakuositės, kaip ten atvyksite, kas paims išvykimo krepšį, jei neturite – apsikeisti kontaktine informacija. Nuspręsti reikėtų ir tai, kas jums galėtų padėti evakuacijos atveju – tai turėtų būti patikimas asmuo, gyvenantis ne jūsų apylinkėse, kuris galėtų suteikti prieglobstį ištikus nelaimei.

„Visus šiuos dalykus su savo komanda reikia susitarti iš anksto, kadangi įvykus ekstremaliajai situacijai tam gali nebūti laiko ir galimybių, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio linijos gali būti perkrautos ar laikinai neveikti. Tokie išankstiniai susitarimai naudingi ir kitų nelaimių atveju. Pavyzdžiui, kyla gaisras, o jūs negalite susisiekti su namuose gyvenančiu pensinio amžiaus asmeniu, bet esate sutarę susitikti kieme prie sūpynių. Atvažiavę ten jį ir randate – paaiškėja, kad skubėdamas žmogus nespėjo pasiimti telefono", – pavyzdį pateikia civilinės saugos ekspertas.

Išvykimo krepšį verta paskirstyti

Paskutinis, bet labai svarbus pasiruošimo žingsnis – susikrauti išvykimo krepšį. Jame turėtų būti ne tik svarbiausi dokumentai, vaistai, drabužiai, bet ir vandens bei maisto mažiausiai 72 valandoms, t.y. trims paroms. Tai leis jums ir jūsų artimiesiems išgyventi bei patirti mažesnę žalą tiek evakuacijos atveju, tiek jei tektų slėptis namuose.

Išvykimo krepšių gali būti ir ne vienas, daiktus naudinga padalinti tarp visų šeimos narių ir net vaikui duodant nedidelę kuprinę su keliais žaislais, knygelėmis, kurios slėpimosi atveju gali padėti jį nuraminti. Beje, išvykimui reikalingus daiktus namuose galima laikyti ir kitur – pavyzdžiui, vandens ir maisto atsargas galite sudėti į dėžę. Svarbiausia, kad visa tai būtų patogu greitai paimti ir neštis.

Išvykimo krepšio (ar krepšių) turinys gali praversti ne tik evakuacijos, bet ir įvairiais kitais atvejais. Pavyzdžiui, kilus audrai, užpusčius ar dingus elektrai galėsite būti ramūs, nes turėsite maisto ir vandens atsargų, kurios padės pralaukti nepalankų laikotarpį, sulaukti pagalbos, nesvarbu, gyvenate name užmiestyje ar atokiame vienkiemyje.

„Pirma, žinojimas ir pasiruošimas suteikia saugumo jausmą. Antra, ekstremaliųjų situacijų metu svarbiausias vaidmuo tenka laikui. Tie, kas neturi pasiruošę maisto, vandens atsargų, užsipylę kuro, yra priversti eikvoti laiką vietoje to, kad judėtų ten, kur saugu. Taigi labai svarbu ne tik apie viską pagalvoti, bet ir pasiruošti. Juo labiau, kad vidutiniškai apie 70 proc. išvykimo krepšio turinio, kuris skelbiamas Lt72.lt, daugelis mūsų gali rasti savo namuose. Tereikia susidėti svarbiausius daiktus vienoje vietoje", – ragina D. Gurevičius.

Mieste ir kaime iššūkiai skiriasi

Pateikiamos pasiruošimo rekomendacijos yra universalios, tačiau Lietuvoje yra per 1,2 mln. namų ūkių ir kiekvieno jų situacija individuali. Tas pats šeimos planas vienais atvejais gali apimti tik artimuosius, kitais – ir kaimynus ar kitus pažįstamus, socialiai pažeidžiamus asmenis.

Iššūkiai skiriasi ir priklausomai nuo gyvenamosios vietovės. Miestuose gali būti lengviau rasti slėptuvę ar priedangą, užtat evakuotis gali būti sudėtingiau, todėl svarbu pagalvoti bent apie kelis išvykimo kelius ar net numatyti kitą evakuacijos alternatyvą – pavyzdžiui, vietoje automobilio naudoti dviratę transporto priemonę, kuri padės aplenkti spūstis ir pirmuosius kilometrus įveikti kur kas greičiau.

Iš kaimiškų vietovių paprasčiau evakuotis, spūsčių tikimybė minimali, tačiau gali būti sudėtingiau rasti slėptuvę. Kolektyvinei apsaugai gali būti pritaikomi tokie statiniai, kaip bažnyčios, kultūros centrai, seniūnijos, mokyklos, parduotuvės. Be to, nemažai nuosavų namų turi rūsius, kurie gali būti pritaikyti kaip slėptuvės ir leisti patogiai jaustis ne tik jums, bet ir kaimynams, kurie rūsio neturi.

„Kaimiškose vietovėse bendruomeniškumo įprastai yra daugiau, žmonės bendrauja su kaimynais, vieni kitus pažįsta. Didmiesčiuose to mažiau, todėl raginame žmones pagalvoti ne tik apie save, bet ir kitus – galbūt gretimame bute gyvena senyvo amžiaus ar negalią turintis asmuo. Kodėl neužėjus ir nepasiteiravus – galbūt negirdėjo, nežino apie pavojų? O gal reikės pagalbos?" – nebūti abejingais skatina D. Gurevičius.

Esant ekstremaliajai situacijai naujausia informacija ir rekomendacijos būtų skelbiamos LRT kanalais – per televiziją, radiją, interneto svetainėje. Visą informaciją apie tai, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu, galite rasti svetainėje Lt72.lt.

Ragina ugdyti naujus įpročius

Turite komandą, planą, pasiruošėte išvykimo krepšį – puiku. Bet savo atsparumą grėsmėms visada galite padidinti. Civilinės saugos ekspertas D. Gurevičius ragina ugdyti naujus įpročius: automobilyje visada turi būti mažiausiai pusė kuro bako, o išvykimo krepšį vertėtų peržiūrėti bent kas pusmetį, pakeičiant besibaigiančio galiojimo maisto produktus, vaistus, žiemos sezonui pridedant šiltesnių rūbų ir pan.

Dar geriau, jei savo pasiruošimą ir turimus daiktus išbandytumėte realybėje. „Neretai žmonės neturi daug išgyvenimo patirties ir kliaujasi apgaulinga iliuzija, kad nelaimės juos aplenks, o jei kažkas ir nutiks, sugebės susidoroti. Todėl dabar, ramybės metu, pasirengimo fazėje, galima išsibandyti daiktus žygyje ar iškyloje, imituojant tą situaciją. Galbūt paaiškės, kad dujinę viryklę turite, bet nepasiėmėte degtukų, arba užmiršote juos įdėti į sandarų maišelį ir jie sudrėko? O gal vandens užteko tik vienam vakarui? Tokia išvyka padės pasiruošti geriau, o kartu gali būti smagi patirtis visai šeimai", – sako D. Gurevičius.