Aukštesnio energinio naudingumo pastatų nauda apskaičiuojama finansiškai, nes tai lemia mažesnes šildymo sąnaudas. O kaip ekonomiškai pagrįsti akustinio komforto, aukštesnės garso izoliacijos klasės naudą?
Akustinio komforto, aukštos garso izoliacijos klasės matas yra komfortas, sveikata, kokybiškas poilsis, kurie lemia ir žmogaus produktyvumą. Todėl gyventojai linkę įsigyti aukštesnės garso klasės butus, nes tikisi šilumos, tylos ir ekonomijos. Bet prasta garso izoliacija greitai išsklaido iliuzijas. Kaip neapsigauti? UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska pataria, kad apie garso izoliavimą reikia galvoti kuo ankstesniame statybos etape.
Kas ta „garso klasė“?
Pirkėjams svarbu suprasti, kas ta „garso klasė“. Sukurta garso klasių sistema – tai subjektyvus garso izoliavimo rodiklių vertinimas, išreikštas procentais pagal tai, kiek tam tikro gyvenamojo namo gyventojų akustinio komforto sąlygas įvertina kaip geras, patenkinamas ar blogas. Pvz., A klasė – 70–75 % žmonių akustinio komforto sąlygas įvertina kaip geras, o 25–30 % kaip patenkinamas. B klasė – 60–70 % žmonių sąlygas vertina kaip geras, o 10 % kaip blogas. C garso klasė – 35–50 % žmonių akustines sąlygas vertina kaip geras, o 20–35 % kaip blogas.
„Supratimas ir žmonių suinteresuotumas paskatins vystytojus pereiti prie aukštesnių garso klasių be jokių nurodymų ar privalomų STR pokyčių, – pastebi ROCKWOOL atstovas. – Vien pakeitus kai kuriuos konstrukcinius sprendimus, atsisakius pačių pigiausių medžiagų bei kokybiškai atlikus darbus, galime tikėtis geresnės konstrukcijų garso izoliacijos.“
Kai kurios šiltinimo medžiagos iš dalies sprendžia ir garso problemas
Garso izoliacija išreiškiama rodikliu, kuris parodo tiriamos visos atitvaros ar konstrukcijos, susidedančios iš įvairių medžiagų, atskirų sluoksnių ir komponentų, gebėjimą silpninti sklindantį garsą. Geresnėmis garso sugerties ir garso izoliacinėmis savybėmis paprastai pasižymi atviros struktūros ir susisiekiančių porų medžiagos. Pvz., mūrines sienas apšiltinus vienodo storio, bet skirtingos rūšies šiltinimo medžiagomis, konstrukcijų garso izoliacinė geba pasikeičia iš esmės. Akustiniai skaičiavimai, atlikti pagal standartą LST EN ISO 12354–1:2007, rodo, kad 175 mm storio keraminių blokelių mūro sieną (esamas jos garso izoliacijos rodiklis RW=45 dB) papildomai apšiltinus 150 mm storio dvitankėmis fasadinėmis akmens vatos plokštėmis, garso izoliacijos rodiklis padidėja apie +5,5 dB; o tokios pat konstrukcijos sieną apšiltinus polimerinėmis uždarų porų putų plokštėmis, jos garso izoliacijos rodiklis pablogėja apie 6 dB.
„Skaičiai rodo, kad 5–6 dB garso lygio sumažinimą ar padidinimą žmogus suvokia kaip trečdaliu mažesnį ar didesnį garsumą. Fasado garso izoliaciją iš esmės lemia lango garso izoliacinės savybės. Yra atvejų, kai aplinka labai triukšminga, tada sumažėjusi sienos garso izoliacija gali lemti aukštesnės garso izoliacijos langų poreikį, o tuo pačiu ir didesnių išlaidų. Arba siena be langų gali būti atsukta į didelio garso lygio aplinką ir tada tik sienos izoliacija nulemia garso lygį patalpoje. Todėl ten, kur yra svarbu pasiekti maksimaliai galimą fasado sienos izoliaciją, rekomenduotina naudoti akmens vatą, o ne standžias polimerines izoliacines medžiagas“, – aiškina dr. A.Buska.
Užtikrinant akustinį komfortą, būtina rinktis tam skirtas medžiagas
Garso izoliacijos sluoksniui pastato viduje – tarp butų, gretimų patalpų – reikia naudoti medžiagas, kurioms deklaruojamos atitinkamos garso izoliacinės savybės, pvz., garso sugertis ar dinaminis standumas. Garso sugerties koeficientas svarbus, norint pagerinti konstrukcijos orinio garso izoliaciją (ore sklindantis garsas arba oro virpesiai), o dinaminis standumas svarbus smūgio garso izoliacijai (garsas, sklindantis pastatų konstrukcijomis ir sukeliamas mechaninio poveikio – vaikščiojimo, beldimo).
Garso sugerties koeficientas apibūdina, kiek gerai ar blogai medžiaga sugeria garso energiją. Tobulai garso bangas sugeriančios medžiagos garso sugerties koeficientas prilygintas 1, o tobulai jas išsklaidančios ir praleidžiančios medžiagos garso sugerties koeficientas yra 0.
LST EN ISO 11654 standartas klasifikuoja garsą sugeriančias medžiagas į klases nuo A iki E pagal jų gebą sugerti garsą. Taigi A klasės medžiagos sugeria garsą geriausiai, E – prasčiausiai. Akmens vatos plokštės dėl akytos struktūros bei didesnio tankio pasižymi gera garso izoliacija, nes ROCKWOOL plokščių garso sugerties koeficientas yra 0,75–1, jos priskiriamos aukščiausiai A garso sugerties klasei. Smūgio garso izoliavimo efektyvumui svarbus medžiagos dinaminio standumo rodiklis: kuo mažesnis, tuo geriau izoliuojamas smūgio garsas.
Klaidos arba nebrangi, bet svarbi sandarinimo juosta
Dažnai statybos ar apdailos metu iš karto nepasirūpinama teisingais garso izoliaciniais sprendimais, todėl vėliau tai padaryti sunku, nepatogu ir ženkliai brangiau, nes didžiulę įtaką akustinei izoliacijai turi konstrukcinių sprendinių detalės, medžiagų parinkimas ir kruopštus įrengimas.
Pvz., įrengiant pertvaras tarp kambarių ar butų, nepaklojama garsą slopinanti ir izoliuojanti tarpinė (sandarinimo juosta). Ji nebrangi, bet labai reikalinga ir turi būti klijuojama ant apvadinių horizontalių ir vertikalių karkasinių profilių, besiglaudžiančių prie gretimų atitvarų – sienų, lubų ir grindų. Norint užtikrinti gerą garso izoliaciją, reikia rinktis ir didesnio tankio (ploto vieneto svorio) medžiagas bei tas, kurioms gamintojas deklaruoja garso izoliacines savybes, ir montuoti pagal paskirtį. Teisingas ir kokybiškas montavimas užtikrina gerokai aukštesnį garso izoliacijos lygį. Todėl, pvz., pertvarose montuojant akmens vatą reikia pilnai užpildyti ertmes tarp metalinių ir medinių karkaso elementų. Naudojamų plokščių plotis turi būti 10–20 mm didesnis už profilių žingsnį tam, kad patikimai užpildytų visą erdvę ir neliktų tarpų. Pasirinkus didesnio tankio gaminį (palyginus su kitomis plokštėmis, naudojamomis tose pačiose konstrukcijose), jis pats išlaiko formą, todėl nesukrenta pertvaros konstrukcijos viduje, taip sukurdamas triukšmo tiltus.
Akustinis komfortas esamuose pastatuose: galimi 2 variantai
Orinio triukšmo slopinimui tarp gretimų butų ar kambarių labiausiai paplitęs sprendimas – įrengti papildomą karkasinę pertvarą su gipso kartono dengiamuoju sluoksniu. O akustinės savybės labai priklauso nuo medžiagos ploto vieneto masės. Šioje konstrukcijoje masė yra gipso kartono plokštės, o viduje esantis oro tarpas atlieka spyruoklės vaidmenį, taip pertvaros viduje susidaro horizontalios stovinčios bangos. Todėl patariama ertmę užpildyti lengva, gerai garsą sugeriančia akmens vatos plokšte (pvz., SUPERROCK PREMIUM, kurios garso sugerties koeficientas aw = 0.90–1, priklausomai nuo pasirinkto gaminio storio). Tinkama plokštė ne tik sugertų triukšmą, bet ir neleistų atsirasti horizontalioms stovinčioms bangoms.
Norint pagerinti izoliaciją, galimi variantai: pirmasis – didinti ploto vieneto masę, t.y. gipso kartono masę. Antrasis, gerokai pigesnis, – storinti užpildą. Rekomenduojama atriboti tą pertvarą nuo gretutinės sienos, kad maksimaliai sumažėtų garso sklidimas per gretutines konstrukcijas – tam naudojamos garsą slopinančios ir izoliuojančios elastingos tarpinės bei vengiama standaus mechaninio tvirtinimo tiesiai prie gretutinių konstrukcijų. Jeigu smūgio garsas persiduoda į žemiau esančias patalpas per tarpaukštines perdangas, sprendimas kur kas sudėtingesnis ir praktiškai be plūdriųjų grindų sistemos sunkiai įgyvendinamas, nes šioje konstrukcijoje būtent 20–30 mm storio specialios akmens vatos plokštės (ypač pasižyminčios mažu dinaminiu standumu, pvz., STEPROCK PLUS) ir sukuria tamprų garso izoliacijos sluoksnį, kuris veiksmingai pagerina masyvių perdangų smūgio garso izoliaciją. Taip pat svarbu visu perimetru atskirti išlyginamąjį sluoksnį nuo sąlyčio su gretimomis sienomis, mažinant šoninį garso perdavimą per gretutines konstrukcijas.
Aukštesnė garso klasė reikalauja didesnių investicijų, tačiau ir jos negarantuoja ramybės, jeigu nekokybiškai atliktas darbas ar pasirinktos netinkamos medžiagos. Todėl svarbu ne tik suvokti, kas yra garsas, ne tik žinoti, kaip jį sumažinti, bet ir įvertinti daugelį proceso dedamųjų.
Pranešimą paskelbė: Lida Lapkienė, MB „Redakcija plius"
