facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Kuo didesnis kaktusas užauga - tuo daugiau žiedų sukrauna, dalijasi savo pastebėjimais šiaulietis Vidas, atsiuntęs šią nuostabią nuotrauką.
Asmeninio albumo nuotr.
 
 
Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Skelbdami konkursą  „Mano gražiausias augalas“ manėme, kad jame dalyvaus šiauliečiai sodininkai, išauginę kokias penkiapirštes morkas, įmantriai susiraičiusius aguročius ar, žiedais apsipylusią pinaviją. Tačiau pasirodė, kad mieste yra daug kaktusų augintojų, kuriems daugiausia džiaugsmo suteikia labai trumpai žydintys augalai. Ir tai nuostabu, nes kaip kitaip būtume sužinoję, kiek „Nakties karalienių“ daug ir kokias nuostabiais žiedais pražysta šie, rodos, nuobodžiai žali augalai.

Štai į redakciją neįtikėtiną nuotrauką atsiuntė šiaulietis Vidas. Nuotraukoje kaktusas tiesiog pilte apsipylęs nuostabiais žiedais: kaip nori skaičiuok, vis tiek nesuskaičiuosi... bent jau nuotraukoje.

O ponas Vidas sako, kad ypač daug dėmesio šiam rekordininkui neskiriantis - augantis kaktusas ant palangės kokius penkiolika metų ir beveik kasmet džiuginantis žiedų puokšte. Kartą žiedų  buvę net dvidešimt keturi, bet pražydę ne visi išsyk, o per du kartus: kai pusė žiedų nužydėjo, pražydo kita pusė.

Nei kas tuo kaktusu ypatingai rūpinasi, nei ką - nebent jei rūpesčiu laikysime laistymą vandeniu ir lepinimą kaktusų trąšomis... Ir vis dėlto kaip už tai gražiai ir gausiai žiedais pradžiugina.

Ko gero, tai ir yra priežastys, kodėl šiauliečiai taip mėgsta kaktusus ir jais džiaugiasi: kaktusas - nereiklus ir kartu žavus augalas.

Neveltui Meksikoje (kaktusų gimtine tikriausiai reikėtų laikyti Amerikos žemyną) kaktusai yra taip vertinami ir net garbinami. Sakoma, kad senovėje actekai net buvo savo sostinę jo vardu buvo  pavadinę: Tenočtitlanas actekiškai reiškia „dieviškojo kaktuso vieta“, o kelias tonas sveriantį kaktusą jie vadinę „šventąja keptuve“ ir naudoję kaip aukurą. 

Kaktusą  lofoforą actekai naudojo ir kaip vaistą, ir kaip dieviškąjį gėrimą. Lofoforos svaigios sultys porai dienų sukeldavo malonių spalvinių ir garsinių haliucinacijų, todėl jų išgėrę kariai jausdavosi nenugalimi, nejausdavo nei alkio, nei troškulio, o žmonės suvalgę jo gabalėlį patekdavo į transo būseną ir galėjo ne tik su dievais bendrauti, bet ir įgaudavo aiškiaregystės dovaną. Nors vis dėlto geriausia, kad lofoforos sultys išoriškai naudojamos numalšindavo sąnarių skausmus.

O ir kitos kaktusų rūšys turi panašių savybių, bet tos rūšys tik savo gimtinėje tokių savybių įgauna - dienos ten labai karštos, o naktys - šaltos. 

Todėl ten, kur auga kaktusai, beveik niekas kitas augti negali ir kaktusai iki šiol naudojami ir troškuliui numalšinti, ir kaip daržovės, ir pašaras gyvuliams, ir kaip natūrali dažomoji medžiaga, ir kaip vaistai.

Kai kurios kaktusų rūšys per laiką sumedėja, todėl vietiniai gyventojai iš jų ir namus stato, ir krosnis kūrena, o iš labiausiai spygliuotų gyvatvores tveria.

Gana greit iš Amerikos atvykę ir kituose žemynuose paplitę kaktusai maistui kol kas dar nenaudojami, bet vertinami už kitas savo savybes - dygų grožį ir nereiklumą. O gal ir už tai, kad jų rūšių - devynios galybės, kad tik trims šimtams iš jų mokslininkai tėra spėję pavadinimus sugalvoti - ir, beje, gana poetiškus. O tie žmonės, kurie lotyniškai nemoka, bet savo spygliuočius labai myli, vadina juos dar gražiau - „Nakties karalienėmis“, „Vyskupo kepurėmis“...

Tarp kitko, sergant širdies ligomis, sako, labai padeda  preparatas, padarytas iš „Nakties karalienės“ žiedų. Nors greičiausiai tai tik legenda: juk kiek dešimčių ar šimtų hektarų „Nakties karalienių“ reikėtų auginti ir per vieną ar dvi naktis jų žiedus nuskinti, kad tokių vaistų būtų pagaminta.

Tų legendų  dar nuo actekų laikų ir taip yra daugybė: vieni kaktusai saugo nuo nelaimių, kiti - atneša laimę, treti - dar kažką daro...

O ir kompiuteriams atsiradus naujos legendos gimsta - girdi, kaktusai visa, kas bloga, į save sutraukia, todėl visokios bjaurasties kompiurininkams mažiau lieka... Žinoma, kad sutraukia - juk gyvas organizmas, bet ir kompiuterių mėgėjams dar visko užtektinai palieka. Todėl vargu ar dėl šios savybės kaktusiukus prie kompiuterių žmonės pasistato - greičiau dėl šių augalėlių savito grožio. 


Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas”  visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją. Liepos mėnesio konkurso nugalėtojui - Aušros Žvirblienės sudaryta knyga „Liaudies medicinos patirtis”.
Į viršų