Romualdas BALIUTAVIČIUS

„Prie namų, individualioje valdoje arba sode galima užsiauginti uogų. Savo poreikiams patenkinti. Tam visai nebūtina turėti daug hektarų žemės, technikos ar pan. Labiau noro, darbštumo bei kantrybės. Taip, braškes, vyšnias ar serbentus augina daug kas, tačiau kodėl nepabandžius užsiauginti, tarkime, šilauogių, gervuogių arba aviečių? Šiaip ar taip, patyrusių ūkininkų patarimai visada pravers. Apie šių ir kitų uogų auginimą pasakoja tuo besiverčiantys šiauliečiai ūkininkai Ineta ir Dainius Servos.

„Pradėkime nuo populiariausiųjų sklypuose uogų – braškių, - sako D. Serva. - Jų lietuviai suvalgo daugiausiai. Be to, braškės – pirmosios uogos, gal todėl skaniausios. Kokios reikia žemės auginimui? Kiekvienas norėtų geresnės, bet, kaip dažniausiai būna, ką turi, tą turi, ir reikia verstis, bandyti kažką taikyti. Kai perkantys daigus klausia patarimo, atsakau, jog pirmiausia reikia žinoti, ko toje žemėje yra? Tačiau mažame 6-10 arų sklypelyje dažniausiai niekas tyrimų nedaro”.

Anot ūkininko, braškė yra lengvesnės žemės augalas. Molyje tikrai būtų  sunku auginti. Priesmėlyje auga gerai, tačiau būtina pakankamai drėkinti.

Kuo tręšti? Pats D. Serva tam naudoja krautuvines specialiai braškėms skirtas mineralines trąšas. Tręšiama du kartus: uogas nuskynus ir pavasarį. „Jeigu kas turi mėšlo ar komposto, galima irgi naudoti, tik gerokai prieš sodinimą, kad spėtų suirti. Ir nepadauginti. Jeigu šie augalai gaus per daug azoto, uogų nelabai turėsime, vien lapus”, - pasakoja D. Serva.

„Teko girdėti, kad derlingumui atsiliepia ir braškių ūsai. Kaip dažnai juos reikia karpyti?” - klausiame.

„Jeigu nereikalingi dauginimui, visi ūsai nupjaustomi. Tada augalas bus stipresnis, daugiau ir didesnių bus uogų. Kur sodinti? Jeigu nėra kaip laistyti, geriausia braškes sodint ne lysvėse, bet lygioje dirvoje, - tęsia pašnekovas. - Aukščiau pakeltose lysvėse blogiau užsilieka vanduo, džiovina vėjas ir saulė”.

Kiek metų  iš eilės toje pačioje vietoje auginamos braškės?

D. Serva: „Kadangi auginame verslui - ne daugiau trejų metų. Po to uogos darosi smulkesnės. Tačiau savo sodelyje prižiūrint, ravint, tręšiant, galima auginti ir penkerius, ir šešerius metus paeiliui. Tai yra, auginti tol, kol jums tai apsimoka”.

„Kalbant apie sėjomainą, nedera braškes sodinti ten, kur neseniai augo bulvės arba (jeigu sklypas naujas) kur buvo pieva. Pastaruoju atveju braškių šaknis neretai nugraužia grambuolio lervos”, - priduria D. Servienė.

Sutuoktiniai savo žemėje, be visų kitų uogų, augina ir remontantines avietes, duodančias per metus du derlius. Ir čia esama tam tikros gudrybės: D. Serva teigia rudenį avietes nušienaująs iki pat žemės tam, kad vasarai atėjus nebūtų pirmojo derliaus. Sustiprėję augalai viską atiduoda vėliau ir su kaupu - nuo rugpjūčio iki spalio vidurio skinamos uogos.

„Miško aviečių neaugina niekas. Visos jų veislės sukultūrintos, išvestos selekcininkų, kad būtų atsparios kenkėjams, ligoms ir klimato kaitai, kad geriau derėtų...” - pasakoja sutuoktiniai.

Kur visų  geriausia auginti avietes?

„Nors ir patvory, - sako ūkininkas. - Bet jeigu norite didelių, gražių uogų, avietes reikia prižiūrėti labiau. Pavyzdžiui, būtina sodinti ten, kur žemė nepermirksta kiaurai. Lygiai taip pat avietės neaugs perdžiūvusioje žemėje”.

„Avietė – mėgstantis priežiūrą augalas, - įsiterpia ūkininko žmona. - Nors pats stiebas išauga iki pusantro metro į aukštį, ravėti būtina, bent kol avietės dar jaunos, kad žolės jų nenustelbtų. Vėliau žolės jau nebegali peraugti aviečių”.

Priklausomai nuo veislės, avietės užauga ir labai aukštos (kai kurios veislės išstypsta net iki 3 metrų) arba atvirkščiai – būna nedidelės. Taigi vienoms reikės atramų ar kitokios apsaugos nuo stiprių vėjų, pavyzdžiui, lenkti ir rišti, o kitoms – ne.

„Kiek aviečių galima per sezoną priskinti iš vieno aro žemės?” - domimės.

„Man lengviau būtų operuoti hektarais, - juokiasi ūkininkas. - Iš hektaro gaunama apie penkias tonas uogų, vadinasi, iš vieno aro - apie 50 kilogramų rudeninių aviečių. Tai normalus derlius. Vasarinių aviečių tame pačiame plote užauga kiek mažiau - 30-50 kilogramų”.

O kuo reikia tręšti avietes?

„Joms reikėtų pirkti kitokias trąšas, nes avietėms, skirtingai nei braškėms, reikia daugiau azoto. Ypač tai pasakytina apie remontantines avietes. Kaip minėjau, jos rudenį nupjaunamos iki žemės, o kitą vasarą turi spėti užaugti iki 1,5 metro bei užauginti uogas. Avietės, kaip ir visos uoginės kultūros, mėgsta saulę, ir tik saulę. Pavėsyje uogos prisirpsta vėliau, būna mažesnės ir labiau rūgščios negu užaugusios saulės apšviestuose plotuose. Su visomis uogomis tas pats: jeigu trūksta saulės (pavyzdžiui, nusistovi blogi orai), jos būna ne tokios saldžios”, - pasakoja ūkininkas.

„Svarbus rudeninių aviečių veislių privalumas, jog uogos nebūna sukirmijusios, - pastebi I. Servienė. - Tai pats didžiausias pliusas: vabalai neprisitaikę darbuotis šiuo metų laiku – rudeninės uogos būna sveikos, didelės ir gardžios”.