facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Ūkininkų teigimu, dabar faktiškai nebeliko aukštų, didelių vyšnių medžių... Tačiau augintojams reikia atminti, kad be žmonių vyšnias dar labai mėgsta strazdai ir varnėnai.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Tęsiame praeitame „Šiaulių naujienų” priede „Tavo erdvė” pradėtą  pokalbį su šiauliečiais ūkininkais, uogų augintojais Ineta ir Dainiumi Servomis. Šiandien pašnekėsime apie juodųjų  serbentų, šilauogių, gervuogių, vyšnių ir trešnių auginimą.

Šilauogės

„Tai iš Amerikos pas mus atkeliavusios uogos, - sako D. Serva. - Atskirti nuo mėlynių labai paprasta: pastarųjų vidus yra mėlynas, o šilauogių – balsvas. Šilauogių krūmas daug didesnis, kai kurios veislės auga net ant 1,5 m aukščio krūmų, ko nepasakysi apie mėlynes. Ir uogos stambesnės nei mėlynių”.

Kokia dabartinio šilauogių populiarumo priežastis?

Anot pašnekovų, požiūrį ir vartojimą nemažai įtakoja reklama. Pačios uogos turi naudingų žmogui medžiagų, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir kt. Tačiau ir kitos žmonių auginamos uogos šilauogėms vargu ar kuo nusileidžia.

Šilauogių kerai sodinami 60 cm skersmens ir 60 cm gylio duobutėse, į vidų pripilant rūgščių durpių. Tada sodinamas pats augalas. Ir vėliau reikia sekti, kad žemė būtų nuolat rūgštinama, nes šilauogė - rūgščių žemių augalas – būtina sukurti joms rūgščią terpę.

„Kaip tai padaryti praktiškai?” - domimės.

„Galima išpilti kad ir rūgpienio likučius, mulčiuoti pušų žieve ir spygliais... Pasodintos kitokioje dirvoje šilauogės skursta. Šie augalai turi gauti pakankamai (tačiau ne per daug) drėgmės. Ir saulės. Trūkstant drėgmės uogos būna smulkios.

Šilauogių krūmas gyvena ir dera 30 metų ir ilgiau. Žiemą šie augalai labai vilioja zuikius, kurie dažnai apgraužia šakeles – reikia saugoti. Be išvardytų miško uogų kai kas dar augina spanguoles, o štai mėlynių „prijaukinti” nepavyko niekam – neįmanoma sukurti reikalingų sąlygų - ir toliau jos lieka miško uogomis”, - teigia I. Servienė.

„...juk ir baravykų niekas namuose neaugina”, - antrina D. Serva.

Juodieji serbentai

„Tai pats nelepiausias augalas iš visų, apie kuriuos kalbėjome, - tęsia pašnekovai. - Juodųjų serbentų taipogi esama daug veislių, besiskiriančių savo dydžiu, skoniu ir t. t. Auginti pasilikome vieną veislę, kuri, skirtingai nei daugelis juodųjų serbentų, neturi būdingo „blakės” prieskonio. Uogos didelės. Tačiau priežiūra irgi reikalinga. Būtina laistyti per sausrą, retsykiais patręšti”.

Tuo priežiūra, anot D. Servos, nesibaigia. Seni krūmai su laiku darosi mažiau derlingi, todėl reikia sekti, kad krūmai neturėtų 4 metų ar dar senesnių šakų. Šakos genimos, o atsiradusios naujos po metų kitų duos didesnes uogas, todėl genėti apsimoka. Galima net sulig žeme nupjauti visą seną krūmą, kad vėliau turėtume geresnių uogų.

Krūmai užauga iki 1-2 metrų, uogos sunoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Juodieji serbentai atsparūs šalčiui. Gali augti net šešėlyje, tačiau kartais pasiduoda augalus puolančioms ligoms.

Juodieji serbentai – naudingos uogos. Įvairiu pavidalu jos vartojamos esant mažakraujystei, virškinamojo trakto ligoms gydyti bei kitais atvejais. Šiose uogose esančios medžiagos tonizuoja ir gerina apetitą. Kai kurie mitybos specialistai įsitikinę, jog tai bene pačios vertingiausios žmogui uogos.

Vyšnios ir trešnės

„Perkant vyšnių ar trešnių sodinukus (dažniausiai pasitaiko) reikia žiūrėti, kad nebūtų apdžiūvusios šaknys, - tęsia pokalbį I. Servienė. - Ant šakų neturi būti lapų. Juolab didelių lapų. Kartais matau: eina ir nešasi žmogus sodinuką su dideliais lapais. O juk tokiam dar reikia prigyti... Suvargs”.

„Kokios bebūtų uogos, jeigu norime, kad užaugtų didelės ir skanios, reikia pradėti nuo gero daigo. Jeigu perki nežinodamas, ką perki, sunku tikėtis gero rezultato. Daug kas vaikydamiesi pigumo sodinukus ir daigus perka iš nepatikimų, atsitiktinių asmenų, o paskui skundžiasi: „Dvejus metus ravėjome, o nė vienos uogos nenuskynėme!” Kaip kitaip? Pernelyg taupus perka dukart: pirmą sykį pigiai, antrą – brangiai”, - juokiasi ūkininkas.

Kokią  vietą sode geriausia parinkti vyšnioms arba trešnėms?

D. Serva: „Kadangi tai uoginė kultūra, jokiu būdu negalima sodinti pavėsyje. Žemė  gi turi būti nepermirkstanti, augalai turi gauti pakankamai saulės. Nedera pamiršti ir šalnų. Kuo vieta žemesnė, tuo šalnų pavojus didesnis. Dėl tos priežasties, esant galimybei, medelius geriau sodinti įkalnėje ar pan. Ten dažniau pučia vėjas ir šalnų poveikis mažesnis”.

Ar norint ankstyvų  uogų būtina sodinti vadinamąsias greitvyšnes?

„Jeigu geri sodinukai, vyšnių galima ragauti jau antraisiais metais, o atskirais atvejais - ir anksčiau. Paimkime trešnes: jeigu jos skiepytos, derliaus galima laukti ketvirtais metais. Aišku, daug ką įtakoja trešnių veislė. Jeigu trešnės skiepytos į žemaūgius poskiepius, tada deri jau  kitais metais. Būna, net kad ir pirmaisiais. Tačiau tokiu atveju reikia nuskabyti žiedus, kad augalas nesuvargtų, nors ir labai suprantamas noras kuo greičiau paragauti uogų, - sako ūkininkas. - Grįžtant prie klausimo: nenorėčiau peikti žagarvyšnių, tačiau yra ir daug geresnių veislių, kurių sirpinamos uogos ir didesnės, ir skanesnės. Kaip ir nebeliko vyšnių skirstymo į ankstyvąsias ir tas, kurios prisirpsta rudenį, ant aukštų, didelių medžių. Tokių vyšnių medelių dabar niekas nebepardavinėja... Dabartinių vyšnių medžių aukštis retai viršija 3 metrus. Nereikia pamiršti, kad prisirpusias vyšnias labai mėgsta varnėnai, strazdai, dėl to būtina pagalvoti, kaip apsaugoti uogas nuo paukščių”.

Gervuogės

Nors ir panašios į avietes, gervuogės – visai kiti augalai. Tiesa, jų priežiūra labai panaši. Derlių davusioms vasarinėms avietėms reikia nukarpyti atiderėjusius stiebus. Kartais turguje pirkėjui tvirtinama, esą remontantinės avietės neleidžia ūglių. Deja, taip nėra: ūglių neleidžia tik juodosios avietės, beje, labai naudingos ir turinčios antivėžinių savybių. Geltonosios ir raudonosios avietės ūglius leidžia, ką besakytų turgaus prekeiviai.

Tas pats ir su gervuogėmis, kurioms senus stiebus būtina šalinti, kaip ir avietėms. Geriausia dirva (kaip ir daugeliui uogų) ta, kurios rūgštingumas 5.5-6,5 pH, o šilauogėms tinkamiausias rūgštingumas 3,5-4,0 pH.

Kuo gervuogės pranoksta avietes?

Anot pašnekovų,  šios uogos ne tokios reiklios dirvai ir auginimo sąlygoms, augdamos mažiau išleidžia šaknų ūglių, o kadangi turi geriau išsivysčiusias šaknis, yra labiau atsparios sausroms. Gervuogės gerokai derlingesnės, uogas galima skinti antroje rugpjūčio pusėje.

Gervuogių  kerai sodinami eilėmis, maždaug kas 70-100 centimetrų vienas nuo kito. Kaip ir avietėms, gervuogių krūmams irgi reikia šalinti atiderėjusius stiebus.

„Maistiniu požiūriu, šios uogos turi daugiau vitamino C nei avietės. O kad uogas skinti būtų maloniau, jau esama ir bespyglių gervuogių veislių”, - šypsosi uogų augintojas ūkininkas D. Serva. 


Į viršų