Šiauliuose „Senukų“ prekybos centre dirbanti Neringa Venclovienė visada pasirengusi padėti pirkėjams susigaudyti didelėje lakų, glaistų, dažų ir kitų apdailai skirtų medžiagų įvairovėje.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Tiems, kas prieš 20 metų  ruošėsi remontuoti savo namus, buvo, ko gero, paprasčiau: medžiagų  pasirinkimas minimalus arba jokio. Ką radai, tas tavo. Ką  gavai iš po prekystalio - irgi tavo. Dargi galėjai didžiuotis: va, niekur nėra, o aš - „susiveikiau”. Visa, ką reikėjo žinoti apie grindinius dažus, buvo lengvai nusakoma: yra geri latviški, o visa kita...

Bet laikai pasikeitė. Prekių  asortimentas tiek išsiplėtė, jog apsilankius anų dienų  pirkėjui mūsų parduotuvėse širdis sustotų. Ir labai dažnai savo žinių neužtenka - reikia kvalifikuotos specialisto pagalbos.

Neringa Venclovienė dirba „Senukų“ prekybos centre vyr. pardavėja. Jos skyriuje - dažai, lakai, glaistai ir kitos apdailos medžiagos. Gerai susigaudanti visoje didžiulėje jų įvairovėje, Neringa pasirengusi padėti išsirinkti bei patarti kiekvienam užsukusiam...

- Žmogus savo bute nusprendė imtis remonto. Ką  jam pasiūlytumei?

- Galima pradėti nuo sienų  ir lubų lyginimo. Smulkiems įbrėžimams pakanka glaisto. Jeigu nelygumai dideli, reikėtų įsigyti gipsinio tinko, kuris dedamas storesniu sluoksniu. Kitas variantas – dėti gipso plokštes. Šitaip išlyginti paviršius gal ir lengviau, tačiau darbo padaugėja: plokštes reikia pjaustyti, derinti, suleisti. Laiko atima ir dedami profiliai, siūlių tvarkymas ar pan. Žinotina, jog siūlėms reikia naudoti specialius elastingus glaistus, kad netrūkinėtų, kadangi plokštės „vaikšto” - vadinamasis jų mikrojudėjimas. Be to, lubų plokštės „vaikšto“ labiau, negu kad sienų plokštės. Visai kaip ir gelžbetonio blokai senuose namuose.

Gipso plokštės būna atsparios ugniai (rausvos, rusvos), atsparios vandeniui (žalios), paprastos –  sausoms patalpoms (pilkos)...

- Sienos ir lubos išlygintos. O kas toliau?

- Toliau glaistome sandūras paprastais, paruoštais glaistais. Jie dažniausiai parduodami kibirėliuose: pradarei ir iškart gali naudoti. Kaina priklauso daug nuo ko, įskaitant firmos gamintojo pavadinimą. Štai 8 kilogramų kibirėlio pakaktų maždaug 20-24 kv. metrams. Kaina – 18 litų. Kuo daugiau paviršiaus nelygumų, tuo daugiau prireiks glaisto.

Lubų paruošimas iš  esmės nesiskiria nuo sienų paruošimo. Toliau sprendžiame, ar sienas dažysime, ar tapetuosime. Kadangi mano darbas labiau susijęs su dažais, apie juos ir pašnekėkime.

- Dažų  įvairovė – labai didelė. Kurie labiau tiktų mūsų aptariamam atvejui?

- Sveikiausi, kalbant apie sienų ir lubų dažymą, yra emulsiniai dažai. Dažniausiai visi emulsiniai dažai būna vienos – baltos spalvos. Įmaišant pigmentų, pardavimo vietose išgaunami įvairiausi atspalviai bei spalvos. Sau tinkamiausią klientai pasirenka iš katalogų. Štai Lietuvoje pagaminti dažai luboms. Litro kaina įvairuoja nuo 8 iki 15 litų. Vienam kambariui vidutiniškai reikia 5 litrų dažų. Lubos yra dažomos ne mažiau kaip du kartus (dviem sluoksniais). Emulsiniai dažai išdžiūva greitai – per valandą. Kai kurių firmų dažų džiūvimo laikas yra pailgintas, dėl to, kad dažant neprofesionalui, dažai gražiai susilietų ir nesimatytų atskirų potepių susijungimo vietų. Paprasčiau sakant, kad neliktų dažomame paviršiuje dryžių.

- Kiek maždaug tarnauja emulsiniai dažai, t. y. kada vėl reikės sienas perdažyti?

- Priklauso nuo daug ko, tarkime, kaip dažnai plausite. Ar dažnai aptaškysite sienas (juokiasi). Lubiniai dažai yra sausojo valymo, sieniniai dažai - atsparūs drėgmei. Jie ir šiek tiek brangesni.

Sieniniai dažai gali būti blizgūs, matiniai arba pusiau matiniai. Nuo to priklauso, ar sudėtinga bus priežiūra. Pusiau matiniais dažais nudažytą paviršių  lengviau nuplauti. Matiniai geriau maskuoja nelygumus. Blizgūs sienų paviršiai šiuo metų nebemadingi. Vis dėlto blizgūs arba pusiau matiniai dažai naudotini virtuvėse, nes paryškina tapetų struktūrą.

- Kokius kitus dažus dar galima naudoti sienoms dažyti?

- Kaip ir anksčiau, tai užduočiai dar tinka emaliniai dažai. Jais po šiai dienai dar vis dažomos vaikų darželių, mokyklų virtuvių sienos, skalbyklos ir pan.

- O kaip atnaujinti grindis?

- Parketo lako danga ilgainiui pažeidžiama – būtina perlakuoti. Kitais atvejais galima naudoti grindų plyteles. Laminato arba vadinamojo „plaukiančio parketo” atsparumas mechaniniam poveikiui dar priklauso nuo jo klasės. Deja, labai nutrinto laminato paviršiaus atnaujinti nepavyks – belieka tiktai pakeisti. Tačiau pakeitimas nėra brangus, nes kai kurių pigiausių laminato dangų kvadratinis metras tekainuoja vos apie 10 litų. Žinoma, geresni ir tvirtesni kainuoja daugiau.

Jeigu grindys dažomos, geri tebėra latviški grindiniai dažai. Išdžiūsta per 12 valandų. Yra varitetas greičiau džiūstančių ir labiau trinčiai atsparių  dažų. Jie labiau pritaikyti betoninėms grindims. Džiūvimo laikas kinta priklausomai nuo oro drėgmės bei temperatūros. Be to, pirkėjas gali pasirinkti grindinių dažų blizgumą.

- Rūsių  patalpose, voniose ir tualetuose neretai laikosi didesnė  drėgmė. Ar esama dažų, atsparių jos poveikiui?

- Tokiose vietose dažnas svečias – pelėsis. Esama dažų su antipelėsiniu skysčiu. Štai 5 litrų talpa su antipelėsiniais dažais sienoms bei luboms kainuoja 120 litų. Talpos pakanka išdažyti dviem sluoksniais 25 kv. metrus plotą. O grindis teks dažyti paprastais grindiniais dažais, nes specialiai drėgnoms patalpoms skirtų dažų nėra. Pigesni būna lenkiški dažai, gal todėl, kad jų tarnavimo laikas yra trumpesnis. Tačiau kokybės skirtumas nežymus.

Vis dėlto pirmiau reikėtų  pašalinti priežastį, dėl kurios įsimeta pelėsis. Vien dažais kažin ar išspręsime  problemą. Antipelėsiniai dažai neleidžia pelėsiui skverbtis gilyn, dėl to pelėsį lengviau nuvalyti, nes jis užsideda tik ant dažų paviršiaus. Pasikartosiu: tai tik laikina priemonė, nes, jeigu įsimetė pelėsis, anksčiau ar vėliau reikės naudoti antipelėsinius skysčius ir viską perdaryti bei perdažyti.

Antipelėsinių skysčių  įvairovę taip nemaža, gali būti, pavyzdžiui, net aerozolio pavidale.

Yra antipelėsinių skysčių, kurie pelėsį naikina pačioje medienoje, ją tiesiog išbalindami. Antipelėsiniai skysčiai dažniausiai vartojami ne apdailinei medienai, bet tai, kurios „nematome” - gegnėms, kitoms medinėms konstrukcijoms. 10 litrų antipelėsinio skysčio kainuoja apie 40 litų.

Kai kuriose patalpose: virtuvėse, saunose ar pan, tikslinga apdailinę medieną apdoroti antipirenais – medžiagomis, didinančiomis atsparumą aukštai temperatūrai. Antiseptikai didina atsparumą nuo grybo, medienos kenkėjų ir t. t. Vis dėlto impregnantai daugiau yra skirti lauko darbams.

- Dažno tautiečio didžiausia svajonė – lentelėmis išsikalti virtuvę  ir prieškambarį. Kokius dažus rekomenduotumei šiuo atveju?

Labai tam tinka vandeninis lakas. Greitai džiūva, neturi nemalonaus kvapo lakuojant, nekeičia medienos spalvos, ilgai tarnauja. Kaina 14-30 litų už litrą. Taigi nebrangesnis už įprastinį laką. Šitoks ekologiškas lakas tinka netgi vaikiškoms lovytėms dažyti. 
 


Į viršų