Romualdas BALIUTAVIČIUS

Šaltesnė nei įprasta šiųmetinė žiema jau pašiurpino daugiabučių gyventojus tiesiogine ir perkeltine prasmėmis. Šildymo kaštai dažną verčia ieškoti išeities. Nepanašu, kad artimiausiu metu čia bręstų kokie esminiai pokyčiai: pasaulyje kylant naftos kainoms, brangsta ir dujos – pagrindinis kuras, kuriuo apšildomi mūsų būstai.

Vis dažniau kaip išeitis siūloma renovuoti daugiabučius. Esą tokios investicijos ilgainiui atsiperka, o šildymo sąskaitose nurodytos pinigų sumos ženkliai sumažėja... Ar tikrai taip? Kalbame su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Šiaulių regiono padalinio specialiste Ginta Tautkute.

- Kiek šiuo metu Šiauliuose turime renovuotų daugiabučių? Kokia situacija apskritai?

- Pagal naująją modernizavimo programos redakciją (nuo 2009 m. rugsėjo 20 d.), panaudojant JESSICA iniciatyvą, Šiaulių mieste modernizuoti 22 daugiabučiai. 8 daugiabučiai yra modernizuojami (jie kol kas dar nepripažinti tinkamais naudoti).

Dar 3 daugiabučiai namai Šiauliuose jau apsisprendė dalyvauti JESSICA inicijuotoje programoje ir šiuo metu ruošia dokumentaciją.

- Priminkite, kas gi toji JESSICA?

- Tai nėra merginos vardas (šypteli), kaip galima būtų pagalvoti, bet santrumpa, reiškianti ES finansinę iniciatyvą, būdą, kaip finansuoti renovuojamus daugiabučius.

Agentūra veiklą pradėjo 2005 metais ir kuruoja daugiabučių atnaujinimą pagal mūsų vyriausybės programą. Beje, vyriausybės paramos dydis visą tą laiką svyravo: vienu metu valstybė kompensavo gyventojams iki 50 procentų kaštų, susijusių su daugiabučių renovavimu, paskui pradėti skaičiuoti kv. metrai, dabar kompensacija siekia 15 proc.

- Nieko gero, lyginant su tuo, kas buvo...

- Lėšos tiesiog persiskirsto. Dabar išlaidos už projektavimą gyventojams kompensuojamos 100 proc. Taip pat ir už techniną priežiūrą, ko anksčiau nebuvo. Techninis projektas, investicinis planas, sertifikatai... Tačiau didžiausia parama – lengvatinis kreditas: 3 procentai fiksuotų palūkanų. Ar visa tai atsveria anksčiau valstybės teiktus 50 procentų? Viską susumavus, taip. Atsveria. Juk ne kiekvienas gali susimokėti visą renovacijos kainą. Dauguma gyventojų imdavosi kreditus. O jei kreditas su kintamomis palūkanomis... Juk būdavo ir 8 procentai palūkanų, ir 10 procentų. Be to, anksčiau bendrijos leisdavo papildomus pinigus paskolos draudimui. Dabar apdraudžia valstybė.

- Minėjote, jog šiuo metu Šiauliuose tik 3 daugiabučiai namai pasiryžo imtis renovacijos. Iš kur toks neaktyvumas?

- Nauja tvarka, todėl žmonėms reikia laiko, kol viskas „susigulės”. Juk kiekviena naujovė pasitinkama ne išskėstomis rankomis. Važinėjame po rajonus, kalbame, nes žmonės nieko apie tai nežino, ypač gyvenantys mažuose miesteliuose. Šneka, tačiau konkrečių faktų nežino, pavyzdžiui, kiek renovavimas leidžia sutaupyti šilumos ar panašiai.

- Ir kiek gi sutaupoma?

- Įvertinkite patys, - sako G. Tautkutė, dėdama ant stalo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktus duomenis. - Esant vidutinei šilumos kainai 22 centams už kilovatvalandę, renovuotame 3 kambarių (60 kv. metrų) bute apšildyti 1 kv. metrą ploto atsieina 1,98 Lt. O viso buto apšildymas kainuotų 118,80 lito per mėnesį. Analogiškai nerenovuotame senos statybos name šilumos kaina išauga trigubai - iki 356 litų, o prastos būklės daugiabučiuose šilumos kaina gali siekti 528 litus. Tokių „kiaurų” šilumos požiūriu daugiabučių Lietuvoje – 22,4 proc., kai renuovuotų turime tik 4,6 proc. Didžioji dalis (55,7 proc.) - tai senos statybos namai, kuriuos būtina atnaujinti.

- Ką galite pasakyti apie lengvatas socialiai remtiniems žmonėms? Ar jos tebėra taikomos pasikeitus finansavimo sąlygoms?

- Tie, kas turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą, jiems bus 100 proc. kompensuojamas banko kreditas bei palūkanos (pažymas išduoda Socrūpybos skyrius). Aišku, pasakyti, kad socialiai remtini asmenys nepatirs išlaidų, būtų netiesa. Pavyzdžiui, kol kas nefinansuojami darbų konkursai. Tačiau išlaidos - minimalios.

- Kokius klausimus dažniausiai užduoda gyventojai?

- Bene labiausiai jie nori žinoti naudą, kurią turės renovavę pastatą. Neretai nesuvokiama, kiek laimima sutaupius šilumos. Kur kas dažniau akcentuojamos „milijoninės išlaidos” susijusios su namo renovavimu.

- Ką iš to laimi vyresnio amžiaus (70-80 metų) gyventojai? Ta prasme, jog kreditas būstui renovuoti gali būti paimtas 20 metų terminui, ir ne visi spės išsimokėti?

- Tokiu atveju mokėjimą perimtų paveldėtojas. Asmeniškai aš tai nebijočiau tokio kredito. Juk iš esmės čia yra valstybės kreditas, o ne komercinis, kaip anksčiau. Be programos JESSICA, jūs tokių palūkanų niekur negautumėte. O tai senutei... Bent paskutines dienas nugyvens gerai...

- Ar daug šiandien mieste namų, kuriems reikia renovacijos?

- Konkrečių duomenų reikėtų paieškoti, tačiau viskas matosi važiuojant per miestą... Yra kas pasidarė dalinę renovaciją. Gal ir gerai toks „palopymas“, tačiau didžiausias efektas pasiekiamas renovavus visą pastatą: stogas, sienos, langai, cokolis, šildymo sistema, vamzdynai, elektros instaliacija... O pagrindinis reikalavimas finansavimui gauti – renovacija turi užtikrinti bent 20 proc. šilumos ekonomiją.

- Pabaigai priminkite pirmuosius žingsnius, kuriuos turėtų žengti daugiabučiui renovuoti pasiryžusi bendruomenė...

- Pirmiausia gyventojų susirinkimas balsų dauguma (50+1) turi priimti sprendimą dalyvauti šitoje programoje bei norą parengti investicijų planą. Kitas žingsnis – internete teikiami pasiūlymai ir išsirenkamas projektuotojas, vėliau pasirašoma sutartis. Jeigu kainos netenkina, renkamasi mažiau priemonių, tačiau 20 proc. šilumos ekonomijos norma turi būti išlaikyta, kitaip negaus valstybės paramos. Tuos dalykus galima derinti, ieškant optimalaus varianto.