Romualdas BALIUTAVIČIUS

Kaip sunkmečiu laikosi individualios statybos? Su kokiais iššūkiais čia susiduriama? Praėjusį rudenį  pasikeitė Statybos įstatymas, supaprastinęs statybas reglamentuojančią tvarką. Apie tai plačiau pasakoja Algis Pampikas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas.

- Pradžiai norėtųsi žinoti, kaip smarkiai sunkmetis veikia privačių statybų sektorių? Galbūt turite statistinių duomenų, kiek išduota leidimų statyboms, kiek namų buvo pripažinta tinkamų eksploatacijai?

- Įdomu palyginti nepriklausomybės metų statistiką. Taip galima įžvelgti kai kurias tendencijas. Pradėkime nuo to, kiek išduota leidimų individualių gyvenamųjų namų statyboms Šiauliuose. Štai 1990 metais išduoti 89 leidimai. 1991-aisiais - 63 (visgi didžiųjų permainų metai, - aut. past.) 1992 m. - 229, 1995 - 24. Panašus skaičius kasmet išduodamų leidimų statyboms išliko iki pat 2000-ųjų. Toliau pastebimas augimas: 2002-aisiais išduoti 67 leidimai, 2004 m. - 120, 2006 m. - 173, 2008 m. - 214. Tai prieškrizinis pikas. Po to norinčiųjų statyti individualius gyvenamuosius namus kiek sumažėjo: 2009 m. buvo išduoti 153, o 2010 m. - 122 statyti leidžiantys dokumentai. Gali būti, jog šis mažėjimas susijęs su daugelio noru gyventi ne mieste, bet rajone, kur pigesni sklypai ir pan.

Kalbant apie priduotus individualius gyvenamuosius namus, jų skaičius nuo 1997 metų kinta nedaug. Pavyzdžiui, tais metais priduoti 54 namai, 2000 m. – 34, 2002 m. - 27, 2004 m. - 59, 2007 m. - 59, 2008 m. - 87, 2009 m. - 65 ir 2010 m. - 27 individualūs gyvenamieji namai. Taigi  duomenys „banguoja” ir nelabai rišasi su išduotų leidimų skaičiumi.

- Statybos įstatymas darsyk keitėsi...

- Taip, ir tokio dalyko, kaip naujo namo priėmimas, nebeliko. Dabar statytojas turi statyti pagal projektą, o po to pildo deklaraciją. Tai dokumentas, patvirtinantis, jog pastatas pastatytas pagal galiojančius teisės aktus. Deklaraciją pasirašo statytojas, statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas. Patys prisiima atsakomybę, tik gal dabar žmonės to dar nesupranta ir techninį prižiūrėtoją - pagrindinį specialistą - ne visuomet samdo. Dažnai dar statoma ūkio būdu, nesudarant sutarties su rangovu, todėl pagal įstatymą perima ne tik rangovo teises, bet ir pareigas.

- Vadinasi, bet kuriuo atveju reikalinga samdyti techninį prižiūrėtoją?

- Statybas pradėję asmenys dažnai pamiršta kelis būtinus reikalavimus, vienas iš kurių - samdytis statybos vadovus ir techninius prižiūrėtojus, todėl rizikuoja mokėti dideles baudas.

Pagal galiojančią tvarką, leidimas statyboms išduodamas nereikalaujant nurodyti statybos techninio prižiūrėtojo ir statybos vadovo. Tačiau klaidinga būtų manyti, jog šie specialistai nereikalingi. Tokių pažeidimų labiau pasitaiko rajonuose bei mažesniuose miesteliuose. Gyventojai dažniausiai teisinasi nežinojimu. Noriu priminti, jog kai statyboms samdoma įmonė, statybos vadovą skiria jos direktorius, o jeigu statoma ūkio būdu, tada specialistų paieška turi pasirūpinti pats statytojas. Net ir paskyrus minėtus specialistus, darbų negalima pradėti anksčiau, nei pranešama valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Inspekciją būtina informuoti per 3 dienas, kitaip pradėjęs darbus asmuo gali būti nubaustas 1-3 tūkst. litų bauda.

- Minėjote, jog naujasis įstatymas supaprastino reikalavimus. Ko gi reikia norint oficialiai baigti statybas ir pradėti statinio eksploataciją?

- Reikia užpildyti prašymą, deklaraciją (2 egz.), pateikti kompiuterinę laikmeną su statinio projektu, kadastro matavimų bylos kopiją bei energetinių įrenginių pažymas iš energetikos inspekcijos.

- Su kokiomis dar problemomis susiduriate savo darbe?

- Norėčiau priminti, kad žmonės nestatytų savavališkai. Mieste šiuo požiūriu griežčiau, sodų bendrijose reikalavimai kiek supaprastinti. Čia kai kada net užtenka aprašo arba net kaimynų sutikimo. Tačiau savavališkų statybų vis dar pasitaiko. Nesenas pavyzdys: sužinojome apie sodų bendrijoje be projekto ir leidimo statomą gyvenamąjį namą. Žiemą... Neaišku, kodėl jaunas vyras taip pasielgė? Jam gresia 3-8 tūkst. litų bauda.

Teigiama naujojo Statybos įstatymo pusė - nelegalias statybas dabar vėl galima įteisinti. Žinoma, jei statinys apskritai gali stovėti toje vietoje, pavyzdžiui, nėra saugomoje teritorijoje ar pan.

Turime kelis anksčiau pastatytus namus. Vyksta bylinėjimasis. Pagal reikalavimus namus reikia nugriauti, o po to, susitvarkius dokumentus, vėl pastatyti tokius pat ir tokioje pat vietoje. Nelogiška.

- Ankstesnis įstatymas draudė įteisinti savavališkas statybas.

- Mano nuomone, jis buvo nelogiškas. Tarkime, užfiksavome faktą, ir vienintelė išeitis - statinį nugriauti. 2010 m. spalio 1 d. pasikeitęs Statybos įstatymas vėl numato galimybę įteisinti savavališkas statybas. Sodų bendrijose nesudėtingam statiniui (sodo nameliui) iki 80 kv. metrų ploto nereikalingas nei projektas, nei leidimas. Aišku, esama kitokių reikalavimų.

Be to, iki 2012 metų pabaigos savavališkų statybų savininkams yra taikoma „amnestija”. Prisipažinę jie įgyja galimybę įteisinti tokius nelegalius statinius be įteisinimo įmokos. Tam būtina kreiptis į savivaldybę, kur prašymas įteisinti statinį bus svarstomas. Nepanorusiems „legalizuotis” vėliau bus taikoma minėta įmoka ar net administracinės nuobaudos.

Priėmus naują įstatymą baudos už savavališkus statinius tapo labiau diferencijuotos.

- Kadangi techninis prižiūrėtojas turi aprėpti didelį labai skirtingų darbų spektrą, turbūt iškilo darbuotojų kvalifikacijos klausimas?

- Paprastai vadovaujamasi projektu, nors kiekvienai sričiai galima samdyti spec. darbų vadovą: elektrai, santechnikai, ir t. t.

Naudodamasis proga noriu priminti daugiabučių gyventojams, jog balkonams įstiklinti mieste bei nuo gatvės pusės esantiems langams bei durims užmūryti reikalingas paprastojo remonto aprašas, kuriam pritarė savivaldybės įgaliotas pareigūnas. Beje, visus leidimus derina bei išduoda savivaldybė.


Į viršų