Subtilių formų ir spalvos žiedai ryškių blizgančių lapų fone – akivaizdu, kodėl lietuviai šį nuostabų augalą pavadino kinų rože...  
Dariaus Gurliausko nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Šiaulietis Darius Gurliauskas mėgsta gražius augalus – visokius. Tačiau, ko gero, mėgstamiausia jo gėlė yra kinrožė: nuostabiais žaliais blizgančiais lapais ir nuolat išsiskleidžiančiais didžiuliais žiedais. Tad augina Darius kinrožes ir namuose, ir darbe: viena baigia žydėti, pražysta kita...  

Medelis arba krūmas

O ir kas gali kinrožės – ir žydinčios, ir nežydinčios – nemėgsta. Štai Havajuose ji yra nacionalinė gėlė, visose Pietryčių Azijos salose kinrožė - meilės gėlė.

Šiaip dedešvinių šeimos augalas kinrožė – tai nedidelis medelis arba krūmas, kilęs iš Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno salų, kur užauga iki trijų metrų aukščio. Daugiausia auginama kaip puošnus kambarinis augalas dėl labai gražių blizgančių lapų ir nuostabių žiedų, kurie skiriasi ir spalva, ir forma, ir dydžiu.
10-15 centimetrų skersmens žiedai – raudoni arba oranžiniai, arba balti, arba geltoni, kartais pilnaviduriai - žydi trumpai: tik vieną arba dvi dienas balandžio-rugsėjo mėnesiais.

Auga šviesoje, bet ne saulėkaitoje

Kinrožė geriausiai auga ir žydi šviesoje, bet saulėkaitos nemėgsta, o kai temperatūra pakyla iki 25 laipsnių šilumos – dažnai numeta lapus.
Vasarą kinrožę galima laikyti lauke, nuo lietaus ir vėjo apsaugotoje vietoje, tačiau prie lauko sąlygų pratinti ją reikia po truputį.
Nuo lapkričio iki vasario mėnesio kinrožė turi būti laikoma 12-14 laipsnių  temperatūroje gerai apšviestoje patalpoje.

Pavasarį ir vasarą šį augalą reikia laistyti reguliariai, kad neperdžiūtų žemė, tačiau saikingai - drėgmės perteklius kinrožei kenkia. Žiemą laistyti reikėtų rečiau, tik kai pradžiūsta viršutinis žemių sluoksnis.

Šildomose patalpose kinrožę patartina dažnai apipurkšti drungnu vandeniu arba pasirūpinti, kad oras būtų drėgnas. Tręšti rekomenduojama kas dvi savaites vasario-rugsėjo mėnesiais universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Kasmet kinrožes būtina genėti - formuoti medelį arba krūmą, ir pakeisti viršutinį žemės sluoksnį vazone.

Sodinti ir saugoti

Kinrožė persodinama kas dvejus-trejus metus į purią kompostinę žemę prieš tai ilgus ūglius gerokai sutrumpinus. O dauginti šį augalą rekomenduojama pusiau subrendusiais viršūnių auginiais gegužės mėnesį. Persodintas ir nepersodintas, padaugintas, senas ir jaunas kinrožes būtina saugoti nuo įvairių kenkėjų ir ligų. Jei kambariuose oras sausas, tai kinrožes apninka amarai, miltuotieji skydamariai ir voratinklinės erkės. Jei pakeitus vietą, kinrožei nepakanka  šviesos, drėgmės arba šilumos, ima kristi pumpurai ir žiedai.

Ir kvapui, ir vaistams

Rytuose buvo įprasta kinrožių žiedus naudoti kūnui ir patalpoms aromatizuoti bei arbatoms dėl malonaus rūgštoko skonio, taip pat dažams gaminti.
Kinrožės žiedai dažnai tebevartojami liaudies medicinoje – manoma, kad jie   turi gydomąjį ir antibakterinį poveikį, stiprina imunitetą.

Ir giminaičiai

Kinrožė yra populiariausia iš savo dedešvinių šeimos, nors turi beveik tris šimtus artimų giminių, kurių kiekviena verta ypatingo ne tik kambarinių augalų, bet ir sodininkų bei daržininkų dėmesio.

Štai artimiausias kinrožės, kaip ir visiems gerai žinomos piliarožės, giminaitis sirinis hibiskas gali augti ir žiemoti Lietuvos soduose, darželiuose, daržuose. Žinoma, žiemai jį reikia pridengti ir susitaikyti, kad jis teužaugs  tik nedidelis krūmas.

Patyrę gėlininkai vis dėlto rekomenduoja sirinį hibiską, kol jis sumedės, kokias penkias žiemas laikyti rūsyje arba itin gerai jį uždengti lauke, nes šiaip krūmelis teturi tik kokias tris galimybes iš šimto peržiemoti neuždengtas.  

O peržiemojęs sirinis hibiskas neskuba sprogti – nereikia skubėti jo iškasti ir išmesti. Tačiau kai vidurvasarį jis pradės žydėti džiugins visų akis iki spalio.
Žiedai, dažniausiai tuščiaviduriai, nors yra ir pilnavidurių, būna įvairių spalvų - balti, rausvi, purpuriniai arba mėlyni. Mėlyni žiedai yra patys egzotiškiausi. Deja, ryški mėlyna spalva nuo saulės ir lietaus blunka ir melsvi arba šviesiai violetiniai.

Dar kitas kinrožės giminaitis yra valgomas. Tai vienmetis valgomasis hibiskas (okra) – maistui naudojami jo vaisiai (3-6 dienų užuomazgos), išvaizda primenantys ankštpipirius. Šiaip jis visai panašus į savo išlepintą kambaryje augančią pusseserę – yra labai dekoratyvus ir nuostabiai žydi.  

Augina Darius kinrožes ir namuose, ir darbe: viena baigia žydėti, pražysta kita... 


Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas” visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. (Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai.), jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.


Vasario mėnesio nugalėtoja tapo ponia Teresė - „skulptūriškųjų“ kaktusų augintoja. Sveikiname nugalėtoją ir kviečiame atykti į redakciją atsiimti prizo.  


Kovo mėnesio nugalėtojui -  Paulo Coelho knyga „Valkirijos“.

Į viršų