Egzotiška ilgakojų kaimynystė – amerikietė juka ir afrikietė žirafa (nors ir suvenyrinė).
Asmeninio albumo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Buvo laikas, kai vos ne kiekvienuose namuose vešėjo palmės – didelės, puošnios, žalialapės. Dabar kitos mados: daug kas augina jukas, panašias į palmes tik kietų žalių lapų kuokštu viršūnėje.

Vieni gėlių augintojai žavisi ilgu elegantišku belapiu tokių jukų stiebu ir jokiu būdu jie palminių jukų nekeistų į kitas bestiebes, panašias į kuplius ananasus...

Kitiems išstypusios jukos atrodo nepakankamai išvaizdžios ir toli gražu ne dekoratyvios, tad jie renkasi auginti... kitų rūšių jukas, nes tokių yra daugybė.

Šiaulietis Darius priklauso pirmiesiems – elegantiškoji palminė juka jam labai patinka. Ji neužima daug vietos, yra nereikli ir labai graži. O dabar Darius kantriai laukia, kada  jo gražuolė pražys. Nors laukti dar reikės ne vienerius metus – juka pražysta tik dešimtąją savo gyvenimo vasarą...

Juka ne palmė

Juka – tai daugiametis agavinių šeimos medėjantis augalas, paplitęs visoje  Amerikoje. Nors dėl savo kuodo ji dažnai vadinama palmine lelija, bet juka nėra palmė.

Šių augalų yra labai įvairų: nedidelių, panašių į agavas ar ananasus, didžiulių  su storu stiebu ir lapų kuokštu viršuje – tikrai panašių į palmes. Jukos gentyje yra 40 rūšių, bet namuose, oranžerijose dažniausiai auginamos tik trys, nors dėl  nereiklumo ir gražių žiedų vertinamos ir kitos.

Štai dramblinė juka užauga iki 4-8 metrų aukščio šakotu medžiu: stori stiebai, daug lapų - 60-100 centimetrų ilgio ir 5-8 centimetrų pločio. O alavijinė juka - 4-6 metrų aukščio, bet lapai tik 30-45 cm ilgio ir 2,3-3 cm pločio. Pluoštinės jukos lapai yra 2-2,5 cm pločio ir 30-50 cm ilgio, o taip ji vadinama todėl, kad iš kai kurių jukos rūšių lapų gaminamas pluoštas.

Tačiau dažniausiai Europoje daugelis šio augalo rūšių auginamos kaip dekoratyvinės, nes jų smailūs, standūs, labai dekoratyvūs lapai, o žiedai atrodo kaip didžiulės pakalnutės.

Vienų jukų žiedynas būna iki metro, kitų – pusmetrio ilgio, trečių – tarp metro ir keliolikos centimetrų. Ir visi žiedai neįtikėtinai gražūs, tačiau pirmieji išsiskleidžia tik dešimtąją augimo vasarą. O kad jukos pražystų, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.

Saulė ir vanduo!

Jukos gerai auga labai šviesioje ir saulėtoje vietoje: vasarą mėgsta šilumą, saulėkaitą, todėl jas galima išnešti į lauką, atvirą vietą, o žiemą įnešti į vėsią patalpą (8-12 laipsniai šilumos).

Vasarą jukas reikia laistyti gausiai ir nuolat purkšti, žiemą – saikingai, nes kuo vėsiau žiemojama, tuo mažiau joms reikia drėgmės. Tręšti patariama kas 2-3 savaites nuo kovo iki rugpjūčio.

Siūloma jaunus augalus persodinti kasmet, senesnius – kas 2-3 metus ir tik kasmet būtina pakeisti viršutinį žemių sluoksnį. Tam tinka vidutinio sunkumo puveninė žemė.

Netinkamai prižiūrimą juką gali apnikti amarai!

Jei juka užaugo per aukšta, galima nupjauti viršūnę arba iš 2/3 kamieno apskritimo išpjaukite 0,5 cm žievės juostelę, pažeistą vietą apvynioti drėgnais kiminais ir polietileno plėvele, kai ten išaugs šaknys, viršūnę nupjaukite ir pasodinkite į kitą vazonėlį. Beje, kai kurių rūšių jukas net patariama auginti kubiluose, o laikyti vasarą ir balkone, ir sode, ir darželyje.

Galima ir... klonuoti

Jei jukos ilgas nuogas stiebas jums nekelia susižavėjimo arba jei norite užsiauginti kelis tokius augalus, juos galite padauginti.

Palminės jukos išstypusį nuogą stiebą reikia tada aštriu peiliu supjaustyti 20 cm ilgio gabalais ir kiekvieną įsodinus į durpių ir smėlio mišinį vazonėlyje gerai supurtyti. Svarbiausia taip dauginant nepasodinti stiebo gabalų žemyn galva, o ant „kojų“ pjūvio uždėti truputį šaknų formavimo hormono. Tokį auginuką tereikia palaistyti ir ant jo uždėti folijos maišelį, kad mažoji juka jaustųsi lyg mini šiltnamyje.

Paskui kokias dvi savaites augaliuką reikia laistyti ir periodiškai pravėdinti nuimant folijos maišelį. Kai susiformuos šaknys, juką būtina persodinti į kitą vazoną ir po kelių mėnesių turėsite senosios jukos kloną – tik be nuogo stiebo...

O jei auginate dramblinę juką, tai dar paprasčiau – kamieną padalijate, pjūvius pabarstote medžio anglimi ir pasodinate. Dramblinės jukos gabaliukai kaip mat išleis šaknis ir užaugins lapus.

Šiaip jukos labai gerai dauginamos atžalomis su dalimi nupjautų šaknų, kurių pjūvio vieta apibarstoma anglimi ir apdžiovinama. Ir atminkite - visų jukų lapai aštriais galais, todėl būkite budrūs – sodindami, daugindami, laistydami ar kitaip besirūpindami gražiuoju augalu nesusižeiskite!


Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas” visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.

Kovo mėnesio nugalėtojui -  Paulo Coelho knyga „Valkirijos“.

 

Į viršų