Žolininkė J. Danielienė ruošia savo „firminius” prieskoninių bei vaistingųjų augalų mišinius.
Iš J. DANIELIENĖS albumo
 
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Lietuvoje auga apie 50 rūšių laukinių prieskoninių augalų, panašiai dar tiek auginama prie namų, soduose ir gėlynuose. Turėdami tokius lobius panaudojame tik mažą jų dalį,o pagrindinė priežastis – nežinojimas. 
 
Janina Danielienė, ūkininkė iš Žemaitijos, Plungės rajono, žemės ūkio kooperatyvo steigimo iniciatorė, daugelio projektų autorė sako auginanti apie 30 rūšių prieskoninių augalų. Kartu su talkininkais dirba laukuose, renka augalus, organizuoju mokymo stovyklėles, skaito paskaitas apie augalų panaudojimą sveikatai ir maistui bei sielovados temomis, dalijasi savo gyvenimo patirtimi pakylant po sunkios ligos.
 
„Esu eilinė paprasta kaimo moteris. Tiesiog dėkoju Dievui, kad pasveikusi po sunkių ligų galiu dirbti, pasitarnauti kitiems, liudyti apie gamtos turtų naudą”, - kalba ji apie save. Žolininkės paprašėmė papasakoti apie prieskoninius augalus: kaip jie atkeliavo į Lietuvą, kuo ypatingi ir kokiems valgiams tinka pagardinti?
 
„Su įvairiausiais augalais, kaip ir artimiausiais bičiuliais, „susitinkame“ kasdien savo aplinkoje ir nuo mūsų pažinimo, požiūrio, pasirenkame su jais „draugystę“. Vieni pasitarnaus kaip kasdieninis maistas, kiti - kaip vaistus, o dar kitais bandysime sugundyti savo uoslę ir skonio receptorius... Pastarieji, skleidžiantys maloniausius kvapus ir suteikiantys maistui skonį, priklauso prieskoninių augalų grupei. Kaip nurodoma įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, yra pradėti vartoti maždaug 5000 m. pr. Kristų. Manoma, kad į Lietuvą pirmieji prieskoniniai augalai buvo atvežti iš Azijos XVI-XVII a. Tai buvę valgomieji krienai, balinis ajeras, kartieji kiečiai. Jie pradėti auginti vienuolynų soduose. Vėliau, apie 1542-1547 m. Radvilų rūmuose pradėti auginti isopai (juozažolės), rozmarinai, levandos, paprastieji diemedžiai.
 
Apie vaistinius ir prieskoninius augalus Lietuvoje nemažai rašė  J. A. Pabrėža. Šis žymus augalų tyrinėtojas aprašė paprastus, kasdien naudojamus prieskoninius augalus, tokius kaip česnakas, svogūnas, krapas, kmynas, petražolė, bet kartu ir tuos, kurie buvo rečiau naudojami turtingiems stalams pakvėpinti ir paskaninti. Tai karališkieji saliavai, šimtagrūdės balandos, kvapiosios našlaitės, vaistinės ožragės ir kt.
 
Džiovinti česnakai, svogūnai, porai - tai česnako genties augalai, kurių vartojamos visos dalys, kaip daržovės ir kaip prieskoniai. Džiovinti jie išlaiko savo spalvą ir kvapą, o susmulkinti skleidžia ypač stiprų aromatą. Šie prieskoniai skatina virškinimo sistemos veiklą ir padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Tinka ir laukinis česnakas, kurį geriau vartoti žalią patiekalams papuošti ir skoniui sustiprinti.
 
Vaistinė gelsvė – naudojamos visos jos dalys: lapai, jauni stiebai, šaknys, žiedynai ir sunokusios sėklos. Žali ir džiovinti tinka salotoms, sriuboms, troškiniams ir mėsos patiekalams. Ypač stiprų kvapą skleidžia šaknys. Gelsve pagardinti patiekalai sužadins apetitą, skatins skrandžio veiklą, slopins vidurių pūtimą. Tai stiprus vaistinis augalas, galintis palengvinti atsikosėjimą, atpalaiduoti spazmus, varyti skysčius.
 
Vaistinis isopas (juozažolė) - daugiametis augalas, kuris savaime neauga. Dažniausiai jis auginamas prieskonių darže arba gėlyne. Prieskoniams vartojami švieži arba džiovinti lapeliai, žiedynai, viršūnėlės. Aštrus, primenantis šalavijus, kvapas. Tinka pagardinti sriuboms, mišrainėms, troškiniams, mėsai. Skani ir naudinga sveikatai juozažolių arbata. Ji praplės kraujagysles, padės nuo kosulio, palengvins virškinimą. Atsargiau šį augalą reikėtų vartoti besilaukiančioms mamytėms.
 
Paprastasis kadagys (kankorėžiukai, paprastai vadinama uogomis). Šio nuostabaus augalo spyglių kvapas stiprina mūsų sveikatą, o kankorėžiukai, kurie subrendę būna tamsiai violetiniai arba beveik juodi, tinka naudoti arbatoms ir prieskoniams. Sudžiovintus ir susmulkintus galime dėti į mėsos, ypač žvėrienos patiekalus, daržovių troškinius. Kadagio „uogos” patiekalams suteikia švelnų sakų skonį, o kadagio šakelėmis smilkoma rūkyta mėsa bus ypač skani ir kvapni. Piktnaudžiauti šiuo prieskoniu pavojinga - gali pakenkti inkstams, netiks ir nėščiosioms. Tačiau nedidelis kiekis prieskonių mišiniuose nepakenks niekam.
 
Blakinė kalendra auginama darže. Šviežios augalo dalys, ypač lapai ir jauni vaisiai, skleidžia aštrų, specifinį kvapą, tačiau išdžiovinta kalendra tampa švelnesnio skonio ir kvapo. Tai labai vertingas prieskonis, nes svarbus virškinimo sistemai, tinka nuo viduriavimo, vidurių pūtimo. Ypač tinka žuvies patiekalams paskaninti. Dedama ir į sriubas, mišraines, troškinius, netgi į pyragus arba  sausainius. Galima pagaminti trauktinę arba likerį.
 
Kartusis ir paprastasis kiečiai - auga laukuose, kartais auginami daržuose. Prieskoniams vartojami jauni lapai ir ūgliai. Kartųjį kietį reikia vartoti labai mažais kiekiais dėl jo kartumo, tačiau šis kartumas mėsos patiekalams bei troškiniams suteiks pikantiško skonio. Paprastasis kietis skleidžia malonų kvapą, turi šiek tiek kartumo ir labai pagerins maisto įsisavinimą bei virškinimą. Alergiškiems žmonėms šiuos augalus reikėtų vartoti atsargiai.
Pasakojimo apie prieskoninius augalus pabaiga kitame „Šiaulių naujienų” priede „Tavo erdvė”.



Į viršų