facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Tęsiame pokalbį su Janina Danieliene, ūkininke nuo Žemaitijos, apie daugelio nepelnytai pamirštus Lietuvoje sutinkamus prieskonius augalus. Dažna šeimininkė ir šiandien virtuvėje naudoja vis tuos pačius atvežtinius pipirus, lauro lapus arba gvazdikėlius, pamiršdama arba nežinodama, jog Lietuvoje auga arba yra auginama apie 100 rūšių augalų, puikiai tinkančių pagardinti mūsų valgomus patiekalus.

Paprastasis kmynas, paprastasis krapas, pankolis - tai augalai, kuriuos visi pažįstame ir surasime kiekvienos šeimininkės podėliuose. Džiovintus geriausia sumalti kavos malūnėliu  ir paskaninti įvairiausius patiekalus. Tinka sumaišyti ir su anksčiau minėtais prieskoniais. Žali naudojami salotoms, mišrainėms, sriuboms,  troškiniams. Tinka virškinimui gerinti, kraujospūdžiui mažinti.

Paprastasis krienas. Dažniausiai vartojamos šaknys - kaip prieskonis prie mėsos, tačiau džiovintos šaknies milteliai suteikia ypatingą skonį kiaušinių patiekalams, padažams, salotoms. Krienų šaknys turi daug vitamino C, mineralinių medžiagų, angliavandenių, teigiamai veikia mūsų sveikatą.

Paprastasis raudonėlis, paprastasis čiobrelis - prieskoniniai augalai, kurie auga gamtoje, tačiau galime pasisėti ir prieskonių darže. Džiovinti šių augalų lapeliai ir žiedai susmulkinami ir paskleidžia labai stiprų aromatą, patiekalams suteikdami išskirtinį skonį. Tinka dėti į mėsos ir daržovių patiekalus, paskanins pupelių, žirnių sriubas, įvairius padažus. Taip pat galima išsivirti skanią sveikatą stiprinančią arbatą.

Kvapioji stumbražolė – tai gana retas kvapnusis augalas, tačiau greitai dauginasi bei sudaro sąžalynus. Darže auginant reikia surasti šiam augalui atokesnį kampelį, nes jis greitai užvaldys visą daržą... Stumbražolė labiausiai tinka žuvies patiekalams pagardinti, nes slopina specifinį žuvies kvapą. Taip pat tinka paskaninti ir suteikti malonų kvapą saldumynams, gaiviesiems ir stipresniems gėrimams.

Šliaužiančioji tramažolė - tai anksti pavasarį violetiniais žiedeliais pražystanti šliaužianti laukinė gėlė. Jos savitas ir nepakartojamas kvapas pagyvina kitų prieskonių aromatą. Vartojami jauni bei džiovinti lapeliai. Tinka pagardinti mišraines, sriubas, mėsos troškinius. Jos šiek tiek kartokas skonis ir malonus kvapas valgiams suteikia pikantiškumo. Dera su kitais prieskoniais. Šis augalas tinka arbatoms, kurios gerina apetitą, skatina šlapimo skyrimąsi, gydo paauglių odos išbėrimus,  veikia raminančiai.

Žolininkė Janina Danielienė taip pat siūlo atkreipti dėmesį į rečiau vartojamas, tačiau nemažiau vertingas, kvapnias ir vitaminų turinčias gamtos dovanas.

Baltasis dobilas – naudingas ne vien bitėms, bet ir žinantiems jo skonį gurmanus. Jauni dobiliukų lapai ir pradedantys skleistis žiedynai valgomi švieži ir troškinti, nepagadins sriubos ir salotų skonio, o išdžiovinti ir smulkinti primena vanilės kvapą, tinka ryžių patiekalams, miltiniams kepiniams pagardinti.

Sibirinis barštis primena raudonųjų burokėlių sriubą. (Neturėtume jo painioti su pavojingu sveikatai Sosnovskio barščiu). Sudžiovintos Sibirinis barščio sėklos - puikus prieskonis mėsos ir daržovių troškiniams, bulvių patiekalams. Jaunos šaknys valgomos virtos ir troškintos, o džiovintos ir susmulkintos primins salierų kvapą ir praturtins maistą vitaminais, baltymais, gerins virškinimą, stabdys viduriavimą, pagelbės turintiesiems odos problemų.

Dirvinė čiužutė. Jos savybių nežinančiam, tai baisi piktžolė, įsikurianti ne tik daržuose, bet ir javų laukuose. Tačiau nuo senovės laikų kaimo žmonės šios žolės sėklų dėdavo į skilandžius, pagardindavo mėsos patiekalus ją vadindami švelniu vardu „šarkos česnakėlis“. Džiovintos ir sumaltos sėklos primena česnako skonį, gali būti vartojamos vietoje garstyčių. Salotoms ir mišrainėms pagardinti tinka jaunų augalų lapeliai, kuriuose esama apie 50 procentų baltymų.

Dėl kartoko šio augalo skonio persistengti jį dozuojant nederėtų...

Juodojo serbento lapai tinka ne tik grybams, agurkams ar kitoms daržovėms raugti. Sudžiovinti ir smulkinti kvapūs lapeliai dedama kaip prieskonis į daržovių, mėsos sriubas, sultinius, troškinius. Arbata iš džiovintų serbentų lapelių ne mažiau naudinga sveikatai, kaip uogos, nes stiprina organizmą po sunkių ligų, gydo žaizdeles, teigiamai veikia nervų sistemą, stiprina širdį ir kt.

Vaistinė medetka – nuo seno lietuvių darželiuose auginamas augalas. Medetkų kompresais gydomi sumušimai, nuovirais – virškinamojo trakto ir burnos ertmės ligos, skalaujama gerklė, veikia baktericidiškai, mažina arterinį kraujospūdį, tinka veido odos priežiūrai.

Kulinarijoje medetkų žiedai vartojami kaip salotų pagardas, suteikiantis neįprastą pikantišką skonį. Sumalti medetkų graižai barstomi ant sumuštinių - šitaip praturtina organizmą naudingomis medžiagomis.

Didžioji varnalėša – vertingas, dažniausiai vejamas iš mūsų kiemo, patvorių ir galulaukių augalas, turintis ne tik vaistinę, bet ir maistinę vertę. Iš jaunų šaknų galima pagaminti puikų troškinį. Iš varnalėšų daromos salotos ar  netgi verdamas kompotas, tinka įdėti į mėsiškas, pieniškas, daržovių sriubas, o iš džiovintų šaknų galima pasigaminti maistingų prieskonių, netgi kavos. Šaknų nuovirai padės turintiems  skrandžio, žarnyno, inkstų, kepenų negalavimų. Dėl visų šių naudingų savybių varnalėšą galima vadinti kiemo Karaliene.


Į viršų