Dėkingos skaitytojos dovanotas tukvis stebina tobulais dygliais ir lapų vainikėliu. 
 Vadimo SIMUTKINO nuotr.
 
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno centrui dėl remonto darbų tekus persikelti į kitas patalpas, bibliotekos fojė sužaliavo it džiunglės – čia laikinai prisiglaudė daugybė šio centro augalų.

Meno centre – ir dovanoti, ir besisvečiuojantys augalai

Bibliotekos Meno skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Jolita Rimeikienė sako esanti šių gėlių prižiūrėtoja iš pašaukimo. Namuose auginanti dešimtis įvairiausių augalų, tik ne visiems ten patinkanti pietų saulė. Tad mėgstančias nuosaikesnį klimatą Jolita Rimeikienė ir atnešanti į biblioteką. Ne tik ji viena, bet ir kitos darbuotojos – juk reikia stengtis, kad skyriuje būtų jauku skaitytojams ir joms pačioms.

Kiek žydinčių ir nežydinčių augalų yra meno centre – niekas dar neskaičiavo, o ir tie nuolat migruoja tai atgal į darbuotojų namus, tai į kitą vietą bibliotekoje. 

Ir ne tik pačių bibliotekininkių išauginti augalėliai suteikia jaukumo – patenkinti skaitytojai dovanoja už bendradarbiavimą ir pagalbą, o bibliotekos draugai – per Povilo Višinskio bibliotekos jubiliejus.

Štai prieš dešimt metų Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka penkiasdešimtmečio proga buvo apdovanota juka. O toji atiteko Meno centro darbuotojų globon ir per dešimt metų išlepinta juka dabar stebina skaitytojus įmantria savo stiebo forma – dviem it kalnų ožio ragais susisukusiais stiebais viršūnėje.

Dygliuotas keistuolis – iš Madagaskaro

O keistą kaktusą ne kaktusą su dailučių lapelių vainikėliu viršūnėje  Meno centrui, sako Jolita Rimeikienė, padovanojo viena iš nuolatinių skaitytojų dar visai mažiuką. Dabar augalas gerokai pratįsęs traukia ne vieno akį: kaktusas , o su tikrais lapais...

Ir tai tikrai ne kaktusas, o tukvis - stepukinių (Apocynaceae) šeimos augalų genties, kurią sudaro net 25 rūšys, atstovas. Dvidešimt tukvių rūšių – nuo pusmetrio iki šešių metrų aukščio - auga Madagaskare.

Vietiniai gyventojai tukvius dėl tvirto, storo stiebo ir lapų skrotelės viršūnėje juos vadina palmėmis. Nors ir su palmėmis šis augalas neturi nieko bendra – tai medėjantis augalas, kuris savo storame kamiene kaupia vandenį ir turi itin aštrius dyglius. Vienų rūšių tukvių dygliai tankesni, kitų – retesni, o treti ir išvis jų neturi, bet visos rūšys puošiasi pavasarį nuostabaus žalumo lapelių vainiku, kurį dažniausiai rudenį numeta it kokie mūsų beržai. 

Daug saulės ir truputį vandens!

Tukvių rūšių yra įvairiausių - stambialapių, tankiašakių, žemųjų, sultingųjų, aukštųjų ir dar kitokių. Bet Lietuvoje atrodo, populiariausi yra stambialapiai – tokie, kaip Šiaulių P. Višinskio viešosios bibliotekos Meno centre auginamas egzempliorius.

Kodėl toks populiarus? Ne tik dėl grožio, bet ir ištvermingumo.

Kitaip nei seniai visų pamėgti kaktusai, tukviai nebijo sauso patalpų oro, labai mėgsta šviesą ir šilumą, net saulės atokaitą.

Štai vasarą 25-27 laipsnių šilumėlė tukviams – kaip tik, o žiemą jei kambaryje daugiau nei 14-15 laipsnių šilumos, tai jie net savo žaliųjų lapų vainikėlio nemeta.

Taigi tik tukvius ant pietinių palangių ir auginti, o vasarą jie papuoš ir balkoną ir gėlyną kieme, tik nereikia pamiršti, kad orams vėstant reikia skubiai šiuos augalus skubiai parnešti į kambarį.

Nuo gegužės iki rugsėjo tukvius patartina laistyti saikingai – žemė turi būti tik truputį drėgna; nes jei per sausa – meta lapus taupydami vandenį, jei per drėgna – augalai minkštėja, vysta, ruduoja, meta lapus. 

Kai prieš ramybės periodą numeta lapus (pagal rūšį apatinius ar visus), išvis nebereikia tukvių laistyti. Tik kai pradeda viršuje augti lapai, reikia laistyti ir kas mėnesį tręšti kaktusams skirtomis trąšomis. 

Kvapūs žiedai ir nuodingi dygliai

Jauni greitai augantys tukviai persodinami kasmet, didesni – kas dvejus-trejus metus, dideli dar rečiau. Ir kas svarbu – tukviai mėgsta gana ankštus vazonus, bet žemė juose turi būti atitinkama – purus, silpnai rūgštus lapinės, durpių, komposto, smėlio ir smulkintų raudonų plytų mišinys. 

Taigi, tinkamai prižiūrimas tukvis veši kaip pašėlęs ir dešimtaisiais augimo metais pražysta. Stambialapio tukvio žiedas - baltas, kiek gelsvo atspalvio, kvapus... Deja, kambariuose auginami stambialapiai nežydi. Žydi kai kurios mažesniosios tukvių rūšys, jei ir jos, aišku, ramybės laikotarpiu ne per šiltai laikomos. 

Kaip egzotiškais augalais besidžiaugtumėte – neužmirškite, kad tukviai labai nuodingi, o jų dygliai labai aštrūs! 


 
Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas” visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. (Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai.), jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją. 
Gegužės mėnesio nugalėtojui -  Paulo Coelho knyga „Valkirijos“.

Į viršų