facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Miesto viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir Bibliografijos-informacijos skyrių darbuotojų prižiūrimas lapenis pasipuošė kumščio dydžio raudonais žiedais,
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
 
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekoje, tarp Bibliografijos-informacijos ir Skaitytojų aptarnavimo skyrių esančioje laiptinėje, ant palangės įsikūręs didžiulis kaktusas stebina raudonais kumščio dydžio žiedais, augančiais... ant lapų.

Ne itin daug vietos augti turintis, nedaug šviesos ant vakarinio lango sulaukiantis kaktusas, pasirodo, vadinasi lapeniu, nes jau seniai gamtininkai jį pavadino graikišku vardu Epiphyllum. O tai reiškia „ant lapo“, nes būtent šis augalas žiedus krauna ant lapų.

Tiesą sakant, tie kaktuso lapai - jokie lapai, o tik suplokštėjęs kaktuso ūglys. Beje, skirtingai nuo savo akivaizdžiai dygliuotų giminaičių savo aštrius dygliukus slepiantis.

Žiedai - iki 35 centimetrų skersmens

Nors nesvarbu, kaip šį gražuolį vadinsime, vertinamas jis už žiedų grožį ir gan ilgą žydėjimą, ypač jei lyginsime su vienoą naktį žydinčiomis „Nakties karalienėmis“. Tinkamai prižiūrimas jis gali žydėti nuo balandžio iki birželio pabaigos.

O tų lapenio žiedų didumas - nuo 5 iki 35 centimetrų skersmens! O tų spalvų įvairumas: kreminiai, geltoni, oranžiniai, rausvi, raudoni, purpuriniai, violetiniai arba įvairiausių atspalvių, arba išvis margi! Ir pats augalas gali užauginti net ilgesnius nei metro ūglius (nors gali būti ir išvis miniatiūrinis).

Svyruokliui - pakabinamąjį vazoną 

Savo tėvynėje - nuo Pietų Meksikos iki Amerikos atogrąžų - augantys lapeniai, kaip ir kiti epifitai, yra svyrantys augalai, todėl, aišku, lenkia vešlumu sukultūrintus savo kambarinius giminaičius kabančiuose vazonuose. Bet iš dešimties tūkstančių sukultūrintų lapenio veislių yra galimybių pasirinkti labiausiai tinkančią.    

Štai rinčiuotojo lapenio tiesūs, stori, bespygliai stiebai išauga iki vieno metro, žiedai išsiskleidžia naktį. 

Didysis lapenis nelabai šakojasi, bet užauga iki dviejų-trijų metrų aukščio ir apie dvylikos centimetrų storio, o žiedai - iki septyniolikos centimetrų skersmens.

Ratilinio lapenio dideli, balti žiedai, kieti stiebai, o tikrojo lapenio stiebai ištįsta nuo pusmetrio iki metro ilgio, krūminio - net iki keturių metrų.

Septynios priežiūros taisyklės

Nesvarbu, kokį kaktusą lapenį nuspręsite auginti, nes visų jų priežiūra vienoda.

Pirma, jis geriausiai auga šviesioje, pusiau ūksmingoje, iki 25 laipsnių įšildytoje patalpoje, vasarą - ir lauke, o žiemą - 10-15 laipsnių temperatūroje. 

Antra, lapenis mėgsta drėgmę, todėl jį reikėtų laistyti minkštu kambario temperatūros vandeniu vasarą dažniau (kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, žiemą - daug rečiau. Ir reguliariai nupurkšti.

Trečia, tręšti nuo kovo iki rugsėjo kas dvi savaites kaktusams skirtomis trąšomis. 
Ketvirta, plonas ieties pavidalo atžalas reguliariai išpjauti.

Penkta, kas porą metų persodinti į bromelijų substratą, puveningą ar durpingą žemę. 
Šešta, dauginti ūgliais (pjūvį reikia apdžiovinti) balandį-gegužę. 

Septinta, neperlaistyti, nes pūva šaknys, ir žiedpumpurius būtina saugoti nuo amarų bei skydmarių.

Apie kaktusų kenkėjus

Kaktusinis miltuotasis skydamaris - labiausiai paplitęs kenkėjas - yra maždaug dviejų milimetrų ilgio, kurį sutraiškius išsiskiria raudonas skystis. Skydmaris kiaušinėlius deda į lyg iš vatos susuktus kamuoliukus, todėl nei kiaušinėliai, nei pats nebijo vandens. Tad tenka užkrėstas augalo vietas tepti spirite pavilgytu minkštu šepetėliu. 

O raudonoji erkutė yra pats pavojingiausias kaktusų kenkėjas, su kuriuo sėkmingiausiai kovoja... raudonasis vorelis.
 
Jei tokių kovotojų vorelių ant jūsų kaktusų nėra, tai teks patiems pasiėmus lupą patyrinėti, kodėl jūsų lepinamas augalėlis toks ligotas, nes tik ketvirčio milimetro dydžio raudonoji erkutė pamažu įsisiurbia į stiebo odą ir ją sužaloja palikdama nelygiais pilkšvai rusvas dėmes. 

O kadangi erkutės dauginasi labai greitai, tai per kelias savaites gali sunaikinti visus kaktusinius augalus. Todėl vasarą rekomenduojama kaktusus dažnai purkšti vandeniu, o su erkutėmis kovoti purškiant sulfonatinio esterio suspensiją arba tiofoso tirpalą. Kaktusų augintojai siūlo ir paprastesnius, ne tokius pavojingus tirpalus - pavyzdžiui, degutinio muilo tirpalą (10 gramų vienam litrui vandens), česnako antpilą (50 gramų susmulkinto česnako sudėti į butelį ir užpilti 350 gramų vandens, gerai uždaryti ir penkias dienas palaikyti tamsoje, tada ruošti tirpalą - 1 litrui vandens 30 gramų antpilo) ar citrusinį tirpalą (100 gramų džiovintų citrusinių žievelių užpilti 1 litru šilto vandens, laikyti šiltoje, tamsioje vietoje sandariai 3 dienas, o paskui ne tik purkšti, bet ir laistyti). 

Apskritai geriau tokiais tirpalais profilaktiškai porą-trejetą kartų per metus nupurkšti visus kaktusus, nei paskui stengtis išgelbėti sužalotus ir ligotus.  


KONKURSAS
 
Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas” visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. (Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai.), jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją. 

Gegužės mėnesio nugalėtojui -  Paulo Coelho knyga „Valkirijos“. 








Į viršų