facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Jei jau anturis pražydo, tai ilgam...
Asmeninio albumo nuotr.
 
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Tiek dailininkė Vita Žabarauskaitė, tiek jos mama labai mėgsta kambarines gėles – ypač žydinčias ir egzotines. Tokias, kaip anturis, kuris  mėnesių mėnesiams apsipila blizgiais raudonais žiedais, nors tie žiedai ir ne žiedai visai...

Žiedai – ne žiedai

Anturį vadina ir Flamingo, ir Berniuko gėle dėl ypatingos jo burbuolės – dažniausiai oranžinės. Tačiau augina jį ne dėl žiedų-burbuolių, o dėl spalvingų, blizgių papėdlapių. Taip, tikrasis anturio žiedas — tai ne spalvotasis papėdlapis, o iš jo kyšanti pailga burbuolė. 

Šis alerinių šeimos augalas yra kilęs iš daugiausia drėgnų atogrąžinių kalnų miškų Centrinėje ir Pietų Amerikoje, nors kai kurios jo rūšys auga ir pusiau sausringose vietovėse. 

Daugiausiai įvairiausių anturių natūraliai auga Panamoje, Kolumbijoje, Brazilijoje ir Ekvadore, nors jie vienaip ar kitaip patekę į Azijos atogrąžų miškus ir ten puikiai prigijo. Beje, kai kurie mokslininkai spėja, kad kaip tik Azija esanti anturių gimtinė. 

Žydi visus metus

Populiarus anturis visame pasaulyje kaip kambarinė ir šiltnamių gėlė, nes žydi visus metus, o nuskintas ir įkomponuotas į puokštes kambarį gali puošti ne vieną savaitę.

Anturių burbuolės būna įvairių formų ir spalvų (balta, žalia, violetinė, raudona, rožinė arba jų derinys), kiekvienos rūšies pasižymi savu kvapu, o odos tekstūros papėdlapiai – dar įvairesnių spalvų. Kadangi tai gėlė hermafroditas, tai įmanoma sulaukti ir uogų su keliomis sėkliukėmis jose. Uogos, beje, irgi spalvingos – nuo ryškiai raudonos iki juodos.
Jei skaičiuosime natūraliai augančias ir botanikų selekcininkų išvestines anturių rūšis, jų bus tūkstančiai. Šiaip gėlių augintojai vertina penkis šimtus rūšių, kurias skirsto pagal puošnius žiedus ir puošnius lapus. 

Lietuvoje paplitusios dvi rūšys: kolumbinis anturis, kurio lapai širdiški, iškilę ant ilgų lapkočių, o žiedas turi širdišką pažiedę, ir riestasis anturis, kurio stiebas trumpesnis, lapai pailgi, lancetiški, tamsiai žali. 

Laistyti, purkšti, tręšti

Kokios rūšies anturį beįsigytumėte, priežiūra jų panaši. Jie gerai auga šviesioje, šiltoje vietoje: per tamsiame kambaryje nežydi, o ant pietinių palangių nuo saulės apdega, pagelsta jų lapai. Tad vasarą anturius galima išnešti į lauką, bet statyti būtina tik šešėlyje ir užuovėjoje. 

Šį tropinį augalą reikia nuolat nekalkingu, drungnu vandeniu laistyti, kad žemė vazone visada būtų drėgna, tačiau padėkliuke vandens neturi likti.

Nuolat, tai yra, kasdien, anturį reikia apipurkšti, tačiau tiek laistant, tiek purškiant būtina nuo vandens uždengti žiedus, kitaip atsiras bjaurių rudų dėmių.

Tręšti anturius reikėtų kas savaitę, bet žymiai mažesnės koncentracijos trąšomis nei kitas gėles. Taip pat būtina reguliariai drėgnu skudurėliu valyti anturio lapus – juk tai gėlės kvėpavimo organas...

Jei anturio žiedai labai dideli – paremkite juos medinėmis lazdelėmis, atsargiai juos pririškite. 

Ir ką bedarytumėte – laistytumėte, valytumėte ar šiaip prisiliestumėte prie anturio, neužmirškite tuoj pat nusiplauti rankų, o jei kas - ir veido, nes šis augalas turi gleivinę dirginančių medžiagų.

Sodinti – bet kada

O štai persodinti anturius galite bet kada, ne tik pavasarį, nes jie praktiškai neturi ramybės periodo!

Pasiruoškite durpinės, silpnai rūgštaus pH žemės kambariniams augalams ir šiek tiek didesnį vazoną, jei ruošiatės persodinti visą, arba kelis mažesnius, jei anturį nusprendėte dauginti. 

Kadangi anturio šaknys trapios, todėl senesnius ir tankiai suaugusius kerus persodinti reikia labai atsargiai. Ir dar atsargiau reikia kerą išdalyti dauginant. 

Dauginti galima ir stiebo auginiu – per kelerius metus išauginto dešimties centimetrų stiebo viršūnę su trimis lapais nupjauti ir pamerkti tiek laiko, kol jis išleis šaknis.

Deja, sėklas anturiai subrandina retai, bet jei jau subrandina, reikia palaukti, kol pradės džiūti stiebas, ir tik tada sėklytes pasėti į durpių dėžutę. Sėklų neužberti! Po dviejų-trijų savaičių jos turėtų sudygti ir jau tada daigelius galima sodinti į vazonus. 

Sėjinukai auga labai lėtai, o užaugę dažniausiai nebeišlaiko veislės savybių. Tad rekomenduojama vis dėlto anturius dauginti   dalijant kerą.

Ekologija ir energetika

Anturis - puikus namų valytojas: drėkina kambarių orą, sugeria kenksmingas medžiagas - ksilolą, toluolą ir amoniaką.
Besidomintys gėlių energetika sako, kad anturis labai gerai veikia drovius žmones ir vien proto balso besiklausančius. Šios gėlės energetika labai stipri ir intensyvi – ji kyla viršų į iš viršaus į apačią ir vėl į viršų...
Gal ir taip, nors žmonės kambariuose gėles augina dažniausiai dėl jų grožio, o ne kokių ypatingų galių.   


Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas” visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. (Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai.), jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją. 
Gegužės mėnesio nugalėtojui -  Paulo Coelho knyga „Valkirijos“.

Į viršų