facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Vežimo ratas ir kitokie kiemo akcentai privertė svečius iš Vokietijos išsitraukti savo fotokameras.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Gyvenamųjų namų bendrijos kaip ir žmonės: vienos pavyzdingai tvarkosi daugybę metų, kitos pasidailina tik „fasadą”, dar kitų pirmojo aukšto balkonai skendi nepjautoje žolėje... Tęsiame pažintį su pavyzdingai tvarkomų valdų šeimininkais. Šiandien svečiuojamės Tilžės g. 29A daugiabučio namo bendrijoje, kuriai jau daug metų pirmininkauja Valerija Valiukonienė.

„Čia darbuojuosi nuo 1997-ųjų, - pasakoja ji „Šiaulių naujienoms”. - Keturiolika metų. Seniau tai buvo kooperatyvas, paskui, Vyriausybei paliepus, įkurta daugiabučio namo savininkų bendrija. Iniciatyvos griebėsi namo vyrai, daug širdies puoselėjant aplinką įdėjo ir ankstesnysis seniūnas Vitalijus Navickas. Dabar tuo užsiima Valdas Juodis, žmogus, kuris prižiūri, ravi ir tvarko aplinką, generuoja idėjas. O gyventojai prisideda pagal galimybes. Pavyzdžiui, kasmet, atėjus pavasariui, organizuojame talkas, kurių metu švariname ir gražiname gyvenamąją aplinką.”

Kalnelį tvarkė patys gyventojai

Pasak V. Valiukonienės, pastaruoju metu ypatingo dėmesio sulaukė kieme esantis kalnelis, kurį labai pamėgo mažieji gyventojai. Pernai rudenį savivaldybė buvo užsimojusi jį nugriauti, tiksliau, sulyginti su žeme, tačiau gyventojai pasipriešino šitokiam sumanymui. Pirmiausia todėl, kad kalnelio vietoje statyti nieko nežadėjo. „Tada ponas A. Adomaitis (Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas, - aut. past.) man atsiuntė raštą, jog nuo šiol už kalnelį būsiu atsakinga aš, - sako V. Valiukonienė. - Kadangi kalnelyje styrojo betono luitai, o tai yra nesaugu, nes čia kasdien ateina žaisti vaikai, reikėjo kažko imtis. Iš pradžių buvo ketinama ieškoti rėmėjų, paskui savivaldybė atsisakė ką nors daryti – rūpestėlį paliko gyventojams.”

Pašnekovės teigimu, realiai tas kalnelis namui nepriklauso, nes dar nėra teritorijos detaliojo plano – valstybinė žemė ir tiek. Pernai rudenį buvo atvykusi bendrijas kuruojanti vicemerė bei savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausias specialistas V. Puronas, kurie pažadėjo pagalbą. „Artėjant talkos metui, darsyk priminiau pažadą, tada atvežė savivartę juodžemio, smėlio vaikams, paprasto grunto. Gyventojai iš savo sodų ir sodybų suvežė medinių rąstų, kuriais sutvirtinome kalnelio šlaitus, supylėme žemes, o kitą dieną po talkos – ir juodžemį. Pasodinome augalus. Žolei suleisti šaknis trukdė lietūs ir nuolat toje vietoje besisukiojantys vaikai, todėl ne viskas iš karto pavyko, tačiau dabar po truputį kalnelis įgauna deramą vaizdą”.

Geras pavyzdys užkrėtė kaimynus

Aplink daugiabutį daug žalumos, sienomis lipa vijokliai. Gėlynai, neįprastų formų karpomi krūmai, kitokia augalija. Matėme iš medžio padarytą dekoratyvinį namo numerį su gatvės pavadinimu,  medžio lovius augalams, tos vietos meninį akcentą - vežimo ratą. Kur bepažvelgsi, jaučiamos darbščios rankos ir šeimininkiškas požiūris.

„Gretimame name gyvenantis A. Janulis pasiūlė šalia kalnelio atvežti akmenų bei įrengti alpinariumą. Jis pats per vasarą suvežė akmenis, vyrai juos nuplovė, sutvarkė, išdėstė. Aktyvūs žmonės. Prisidėjo ir kiti gyventojai, - tęsia  V. Valiukonienė. - O prieš pat Naujuosius V. Puronas mums padovanojo suoliukus. Beliko tik patiems juos sustatyti. Nusipirkome cemento ir vieną pavakarę vyrai juos sutvarkė. Dabar suolus pamėgo ir mamos su vaikais, ir vyresni žmonės... Atvežėme juodžemio. Sutvarkėme. Kai ieškome, visada randame rėmėjų, kurie mums pagelbėja.”

Jūsų daugiabutis kasmet dalyvauja miesto gražinimo akcijose-konkursuose. Kaip sekėsi pernai? Šiemet?

V. Valiukonienė: „Šieme dalyvavome, bet rezultatų kol kas nežinome. O pernai komisija paprašė  nedalyvauti, girdi, laimi vis tie patys... Paskatino, pagyrė, ir tiek. Kita vertus, dirbame ir gražiname aplinką ne dėl prizų ir ne dėl nominacijų... Dar nebuvo konkursų, o mūsų kiemas jau tvarkėsi. Sulaukdavome dargi ekskursijų, pasigrožėti ir nusifotografuoti buvo užsukę net vokiečiai... Taigi gyvename dėl savęs pačių, ne parodai”.

Anot pašnekovės, jau ketveri metai, kai rengiamas jų bendrijai priskiriamos žemės sklypo detalusis planas. Buvo penki ar šeši svarstymai... Architektūros skyrius labai sunkiai priiminėja sprendimus... O toji dirvonuojanti žemė, apie kurią užsiminėme, turėtų būti atiduota savininkui. Gyventojai tikisi, kad jis tvarkysis labiau nei dabar tvarkosi savivaldybės įmonė...

„Tai gal Architektūros skyriui reikėtų „dopingo”? - bandome truputį provokuoti pašnekovę.

V. Valiukonienė: „Na, ne. Tokių dalykų nemėgstu, greičiau jau nuvyksiu pas žurnalistus...” Pasak jos, panašių atvejų jau pasitaikė...

Bendrijos šventės

Bendrijos pirmininkė pasidžiaugė, jog vykstant miesto švarinimo ir gražinimo akcijai, pagaliau buvo nušienauta didžiulė teritorija, besiribojanti su jų tvarkomu žemės plotu. „Įsivaizduokite, mūsų kieme žolė nupjauta penkis kartus, o ten – nė sykio. Mus tai labai erzino, nes žolė aukšta, o šiukšlėse besikapstantys benamiai į šalimais vešinčius brūzgynus eidavo kaip į tualetą. Ne kartą skambinau ir prašiau susitvarkyti”.

Pasak V. Valiukonienės, geru jų bendrijos gyventojų pavyzdžiu užsikrėtė ir kaimynai – aplinkiniai daugiabučiai.

Vienas charakteringas pavyzdys, rodantis, kokią reikšmę aplinkos tvarkymui ir augalams skiria gyventojai. Štai namo balkonuose žydi pasodintos gėlės. Atsitiko taip, kad kažkuris butas laikinai tapo negyvenamas. Atrodytų, balkone esantiems augalams beliko tik nuvysti... Tačiau virš šito buto gyvenąs žmogus, specialiai tai progai modernizuotu laistytuvu ėmė laistyti gėles iš savojo balkono...

„Bendrija labai draugiška, - toliau pasakoja V. Valiukonienė. - Šį rugpjūtį rengsime jau trečiąją bendrijos šventę. Yra toks projektas ir jau treti metai gauname lėšų, tiesa, kaskart vis mažiau, bet vis tiek „darome”. Netoli stadionas, tad per šventę organizuojame tinklinio, krepšinio varžybas (šiemet, tikiuosi, bus daugiau krepšinio). Šventė vyksta rugpjūčio pabaigoje, kai visi grįžta  paatostogavę. Sunešame stalus, o pernai dar ir kapela grojo...”

Turbūt ir alutis putojo?

„Jokio alaus nebuvo. Tik po šventės uždarymo, kai prasidėjo vakaronė. Tiesą sakant, nepraktikuojame rengti šventes vien pabaliavojimams.

Be viso to, dar dalyvaujame projekte „Saugi kaimynystė”. Pernai nuraškėme prizą Šiaulių apskrityje – gavome dar vieną žoliapjovę, - šypsosi V. Valiukonienė. - Netingime, turime entuziastų, palaikančių keliamas idėjas, ir šitaip draugiškai visi gyvename.”


Į viršų