Romualdas BALIUTAVIČIUS

Laikraščiuose, internete ir ant statinių mirga skelbimai: „Pigiai parduodu... Gražioje vietoje”. Kalba eina apie nekilnojamąjį turtą, namus, sodo namelius, butus, garažus... Kokios tendencijos šiuo metu vyrauja nekilnojamojo turto rinkoje? Atsakyti padės nekilnojamojo turto brokeris Manfredas ŽALIAUSKAS.

„Prognozės niūrios”

„Jeigu bandysime daryti apibendrinimus apie padėtį nekilnojamojo turto rinkoje nuo rugsėjo pradžios, prognozės pasirodys niūrios. Žiniasklaidoje daug kalbama apie atsiritančią antrąją krizės bangą. Tuo tarpu kas ji tokia ir „su kuo valgoma”, turbūt nelabai kas ir žino. Tačiau gandai žmones veikia, jie labiau linkę taupyti, o dar prasidėjo nemažai lėšų pareikalausiantis šildymo sezonas, - sako M. Žaliauskas. -  Šią vasarą, kitaip negu ankstesniais metais, kai daugelis išvyksta atostogauti ir pirkimą-pardavimą atideda iki rudens, nekilnojamojo turto rinkoje vyko gyvas judėjimas. Tačiau rudeniop prekyba sustojo.”

Kai prasideda naujieji mokslo metai, pasak pašnekovo, neretai studentų tėvai paskaičiuoja, jog geriau atžaloms nupirkti butą, negu jį nuomoti – vis šiokia tokia investicija. Tuo tarpu šiai dienai viskas apsivertė aukštyn kojomis...

Butai

„Bendrauju ir su kitomis nekilnojamojo turto prekyba užsiimančiomis bendrovėmis – prognozės niūrios, - tęsia brokeris. - Tačiau gyventi žmonėms reikia. Nors ir mažiau, nekilnojamas turtas yra perkamas. Jeigu kalbėtume apie butus, paklausiausi yra 1-2 kambarių butai. O trijų kambarių butus dažniausiai perka šeimos iki 30 metų, su vaikais, turinčios stabilias pajamas ir galinčios gauti banko paskolą būstui.”

O kaip išvykstantys uždarbiauti į užsienius?

M. Žaliauskas: „Tokio klausimo laukiau ir galiu atsakyti: iki šiol butus pirkdavo grįžę iš užsienio, tie, kurie užsidirbo pinigų ir norėdavo investuoti į nekilnojamąjį turtą manydami, kad Lietuva – besivystanti šalis ir kad tokios investicijos apsimokės. Nuo šių metų yra kitaip: butai Lietuvoje parduodami siekiant sukaupti pinigų pradiniam įnašui savo pasirinktoje šalyje. Dažniausiai pasirenkama Anglija, Airija, Norvegija. Retas kuris už ten uždirbtus pinigus dabar perkasi būstą Lietuvoje. Ir Šiauliai - jokia išimtis”.

Ar bus antroji krizės banga? M. Žaliauskas teigia pasikalbantis su draugais, pažįstamais verslininkais, kurie tvirtina, jog verslo pagreitis, net lyginant su tuo, koks jis buvo prieš pusmetį, yra sulėtėjęs. Daug kam tai yra aktualu, ir viskas atsiliepia nekilnojamojo turto pirkimui.

„Remiantis lankomiausių interneto svetainių duomenų bazėmis, ankstesniais metais skelbimų apie parduodamus Šiauliuose butus skaičius svyravo nuo 600 iki 750. Šiuo metu analogiškų skelbimų skaičius sukasi apie 1300-1400. Atrodytų, pasiūla yra, bet niekas per daug neskuba atverti piniginių. Be to nėra labai iš ko rinktis. Jeigu nusistatytume kriterijus, jog norime buto Šiauliuose, antrajame aukšte ir kad butas nebūtų kampinis, liktų kokie 40 skelbimų. Išskirsčius rajonais liktų gal 7-8 variantai”, - teigia  M. Žaliauskas.

Anot jo, šiuo metu didelė pasiūla 1-ajame ir 5-ajame aukštuose esančių butų. Tačiau jie nepaklausūs: pirmajame aukšte šalčiau, daugiau triukšmo, o penktajame aukšte bijomasi kiauro stogo, vasarą – dar ir didelių karščių.

Individualūs namai

Pastaruoju metu daugiausia ieškoma nedidelio gyvenamojo ploto namų. „Seniau būdavo laikoma, jog kuo namas didesnis, tuo turtingesni žmonės jame gyvena. Dabar svarbiausia, kad namo išlaikymas atsieitų kuo pigiau. Perkamiausi tie individualios statybos, 1-2 aukštų senesni ir naujesni namai, kurių bendras plotas neviršija 160-180 kv. metrų. Dideli 300-350 kv. metrų ploto namai pirkėjų nesulaukia net ir pardavinėjami už gerą kainą. Tokius statinius brangu apšiltinti, šildyti, o jų renovacija pareikalauja gerokai daugiau lėšų – faktiškai, dar vieno namo kainos”, - tvirtina M. Žaliauskas.

Sklypai

Perkamiausi sklypai, esantys vietose, kuriose yra geras susisiekimas visuomeniniu transportu. Taip pat sklypai, esantys gražiuose gamtos kampeliuose. „Žmonės mąsto apie ateitį, nori, kad vaikams būtų patogu pasiekti mokyklą, kad netoliese būtų parduotuvė, o pasenus – be problemų galėtų nukakti pas gydytojus, - tęsia pasakojimą  M. Žaliauskas. - Taip pat žiūrima, jog būtų komunikacijos, iš kurių svarbiausioji – elektra. Jeigu yra atvestos dujos, šitokių sklypų kaina didesnė negu tų, kuriuose dujų nėra. Ir jeigu dar prieš 3-4 metus žmonės pirkdavo laukuose esančius sklypus, tai šiandien jais nebesidomi, arba tik tokiu atveju, kai sklypų kaina yra labai nedidelė. Tarkime, seniau sklypo vertė buvo 100 tūkst. litų, tai dabar tokį pat ir toje pačioje vietoje esantį sklypą galima nupirkti perpus pigiau, už 45-50 tūkstančių. O jeigu pažiūrėtume į statistiką bei Registrų centro duomenis, kainos krito lygiai per pusę nuo savo aukščiausiojo taško (t. y. 2006-2008 m. pradžios) – ir sklypų, ir namų, ir butų.”

Sodo nameliai

Jeigu sodo namelio kaina atitinka rinkos kainas, be to jis tinka gyventi žiemą ir nereikalauja didesnės renovacijos, toks parduodamas greit ir neužsibūna skelbimų bazėje. Bet neretai parduodantys dar gyvena tuo, kas buvo prieš 3-4 metus, tada, pasak M. Žaliausko, kita kalba.

Tuo tarpu nameliai, kurie netinka gyventi žiemą ir jų neįmanoma pritaikyti, parduodami vos ne tuščio sodo sklypo kainomis. Paprastai jų pirkėjai arba ieško, kur galėtų vasaroti, arba namuką nugriaus ir statys kažkokį kitą. „Dabar sodo nameliais laikomi statiniai iki 80 kv. metrų. Jeigu yra didesni, reikalingas gyvenamojo namo statybos projektas, kita vertus, sodų bendrijose gyvenamųjų namų būti kaip ir negali... Žinoma, su tam tikromis išlygomis, vieni tuos leidimus gauna, kiti – ne”, - teigia nekilnojamojo turto brokeris.

Garažai

O kaip garažai? Ar čia apskritai vyksta koks „judėjimas”?

M. Žaliauskas: „Šioje srityje judėjimas pastebimas beveik visada. Garažai sunkiai ateina iki agentūrų. O jeigu ir ateina, žmonėms patariu pakabinti skelbimus garažų bendrijos lentoje, kitose matomose vietose – užtruks kelias minutes, o rezultato ilgai laukti nereikės. Praktika rodo, kad šitaip garažai parduodami vos per keletą savaičių. Vieni juos parduoda, šalia gyvenantieji juos perka. Yra kas garažą įsigyja daržovėms ir produktams sandėliuoti, kas darbinei veiklai ar pan.”