Romualdas BALIUTAVIČIUS

Pasak mūsų pašnekovės, dezinfekciją atliekančios įmonės direktorės pavaduotojos Daivos Kazlauskienės, pastaraisiais metais išaugus plastikinių langų paklausai, pastebimas ir pelėsinio grybo paplitimo suintensyvėjimas gyventojų būstuose. Pelėsio pažeistos statinio konstrukcijos ne tik yra ardomos grybelio, atrodo neestetiškai, bet jos gali pakenkti ir jose gyvenančiųjų sveikatai.

 

Pradžiai gal apie tai, kas gi tas pelėsis ir iš kur jis atsiranda mūsų būstuose?

 

„Pelėsiui atsirasti ir plisti svarbiausi yra du veiksniai: aplinkos drėgmė ir temperatūra, - sako D. Kazlauskienė. - Kas gi tas pelėsis? Dažniausiai tai siūliniai grybai. Šitie „siūlai“ auga ir šakojasi sudarydami „siūlų tinklą“ - grybieną. Pelėsiai augina mažytes sporas, kurių dėka ir vyksta jų dauginimasis. „Siūlų tinklas“ ir sporos gana dažnai esti tam tikros spalvos (juodos, pilkos, rudos, žalsvos), kas daro jas matomas paprasta akimi.

 

Pelėsiai sparčiai plinta ten, kur yra padidėjusi drėgmės kondensacija, kur yra prastas vėdinimas, nepakankamas šildymas arba susidarę šalčio tiltai. Pelėsiui vystytis yra būtinas vanduo, tinkamas mitybinis substratas ir teigiama temperatūra. Mitybiniu pelėsių substratu patalpose gali būti statybinės bei apdailos medžiagos, klijai, interjero detalės, dažai, dangos, baldai, įvairūs namų apyvokos daiktai ir netgi drabužiai bei avalynė.”

 

 

Anot pašnekovės, kartais klaidingai manoma, jog užtenka pelėsį tik išnaikinti, ir problemos pasibaigia. Tačiau norint šioje kovoje padėti tašką, būtina panaikinti visas pelėsio plitimą skatinančias priežastis: apšiltinti sienas, vėdinti patalpas ir kt.

 

Ar esama dėsningumų, pavyzdžiui, kad pelėsiai labiau mėgtų medinius, mūrinius ar betoninius statinius?

 

„Tokių dėsningumų nepastebėta. Kartais pelėsis atsiranda po to, kai sudedami plastikiniai langai ir prastai vėdinamose patalpose susidaro tam tinkamos sąlygos, - pasakoja D. Kazlauskienė. - „Seniau taip nebuvo!” - stebisi žmonės. Nebuvo, nes pro nesandarius langus švilpė vėjai ir vėdino patalpas. Todėl. Ir tai, ką matome, kas yra paviršiuje – tik „žiedeliai”, o pačios šaknys slypi betone arba kitoje medžiagoje. Todėl nepakanka šluoste nubraukti pasirodžiusius pelėsio plotelius. Reikia naudoti specialius tirpalus, galinčius prasiskverbti dargi į betoną. Kitaip pelėsis „sugrįžta”.

 

Pelėsinius grybelius naikinantys tirpalai nėra brangūs: už vieną  litrą tektų atiduoti apie 50 litų. Visokių esama. Vis dėlto, jeigu pelėsis spėjo paplisti, investuoti į jo išnaikinimą gali tekti nemažai. Ypač jeigu tenka keisti perdengimo plokštes ar pan. Žinoma, tokios manipuliacijos laikančiomis konstrukcijomis daugiabutyje vargu ar įmanomos apskritai. Kartais palankias sąlygas pelėsiui plisti sudaro neprižiūrimos daugiabučių namų ventiliavimo sistemos.

 

„Pelėsiai išplinta ant sienų, prie kurių glaudžiai prispausti baldai, kur sunkiai cirkuliuoja oras, ant lubų, apie langus, - pasakoja D. Kazlauskienė. - Jeigu patalpos vėdinamos kasdien, o įsimetė pelėsis, yra tikimybė, kad drėgmė patenka ant sienų iš lauko pusės dėl neteisingo parapeto skardinimo, netvarkingų lietvamzdžių, dėl nesandarių siūlių, sienos konstrukcijų defektų, nepakankamos išorinių sienų varžos arba  nevalytų ventiliacinių sistemų.”

 

 

„Sporos plinta oru, todėl su oro srovėmis jos gali būti atneštos iš kaimyninių butų, ir jeigu tik ras tinkamas sąlygas, netrukus turėsime rūpestėlį, - tęsia D. Kazlauskienė. - O kartais  sporas į aplinką paskleidžia nieko nenutuokiantys gyventojai. Pamato, čiumpa sausą skudurėlį ir ima valyti, šitaip tik dar labiau paskleisdami pelėsinį grybelį. Jeigu jau valome, skudurėlis privalo būti drėgnas, o valantysis turi užsidėti respiratorių, mūvėti gumines pirštines. Pelėsis nėra jau toks nekaltas dalykas, kaip dar dažnai manoma”, - teigia pašnekovė.

 

Ką dar reikėtų žinoti? Pelėsinis grybas, kaip ir kitokie grybai, auga bei plinta gana greitai. O iš visų buitinių patalpų labiausiai „taiko“ į virtuves, vonias bei tualetus, kur pakanka ir šilumos, ir drėgmės.

 

Kuo pavojingas pelėsis žmogui?

 

D. Kazlauskienė: „Patekęs į organizmą pelėsis mažina žmogaus imunitetą ir sudaro prielaidas susirgti įvairiomis ligomis. Įprasta manyti, kad pelėsiai labiausiai kenkia pastatams, tačiau apie poveikį žmogaus sveikatai kalbama labai retai. Kai kurie pelėsiniai grybeliai didelės žalos žmogui nedaro, tačiau dalis jų gali sukelti įvairias ligas, apsinuodijimus arba kitokius negalavimus.

 

Pelėsį naikinti reikia ir todėl, kad jam augant į aplinką išsiskiria žmonių sveikatai pavojingos medžiagos, tokios kaip aflatoksinai, ochratoksinai, zearalenonas, trichocetenai ir daugelis kitų pavojingų toksinų. Šie junginiai kenkia žmogaus nervų bei imuninei sistemoms, smegenų ląstelėms. Nusilpus žmogaus imuninei sistemai pelėsis gali vystytis netgi žmogaus organizme, taip sukeldamas rimtus sveikatos sutrikimus, o kai kuriais atvejais netgi mirtį. Jeigu gyvenamoje aplinkoje toksinų koncentracija yra didelė, tuomet žymiai padidėja tikimybė susirgti viena iš šių sunkių ligų - bronchine astma, kvėpavimo takų uždegimu, alergija, mikoze, kandidoze.”

 

Pelėsių išskiriamos medžiagos, pasak pašnekovės, ypač pavojingos vaikams, kurių imuninė sistema nėra atspari. Jei patalpoje atsiranda dargi nedidelis pelėsių kiekis, vaikai žymiai dažniau už suaugusiuosius suserga įvairiomis ligomis, be to, šie susirgimai yra ir sunkiau gydomi. 

 

Kaip kovoti su nepageidaujamu įnamiu?

 

D. Kazlauskienės teigimu, pirmas žingsnis kovoje su pelėsiu – nustatyti jo atsiradimo vietas ir priežastis. Požymiai: pelėsių kvapas, dėmės ant sienų, lubų arba įrengimų. Pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimo labai ilgam - anksčiau ar vėliau vis tiek atsinaujins, nes dargi patys geriausi fungicidai negali garantuoti, kad pelėsiai nebeaugs.

 

Geriausia kontrolė, kai pavyksta sumažinti padidėjusią drėgmę. Ši priemonė - svarbiausias dalykas naikinant pelėsius. Esama daug drėgmės susidarymo šaltinių, iš kurių dažniausiai yra šie: stogai ir vandentiekio sistemos pratekėjimai, sienų įtrūkiai, netinkamas vėdinimas (priežastis dažnai būna nevalytos ventiliacinės sistemos), drėgmės kondensavimas ant šaltų paviršių.

 

Pašnekovė pelėsį rekomenduoja naikinti cheminiu ir mechaniniu būdais. Kaip tai daroma?

 

Pirmiausia reikėtų pašalinti drėgmės atsiradimo priežastį, tada sintetiniu šepečiu ir muiluotu vandeniu nuplauti, nugremžti ir nušveisti pažeistą paviršių. Jeigu pelėsių labai daug, gali tekti nuimti apmušalus, dažus, o viršutinį sienos sluoksnį nušveisti metaliniu šepečiu. Atliekant šias procedūras sienas reikia apipurkšti vandeniu, kad sumažėtų sporų lakumas ir galimybė pasklisti po patalpas. Po to leisti paviršiams visiškai nudžiūti. Pelėsio negalima liesti rankomis (mūvėti apsaugines pirštines), stengtis neįkvėpti pelėsių sporų (naudoti nosies ir burnos kaukę), saugoti nuo sporų akis (dėvėti apsauginius akinius), nusiprausti ir pakeisti rūbus po pelėsių valymo procedūros.

 

Po valymo seka dezinfekcija. Dezinfekcijai atlikti geriausiai tinka fungicidas vendenilio peroksido pagrindu. Toks fungicidas neturi toksiškų medžiagų, kurios gali sukelti pavojų sveikatai, naudojant jį patalpų viduje. Priklausomai nuo pelėsių kiekio, pakartoti apdorojimą du ar tris kartus, leidžiant paviršiui visiškai išdžiūti po kiekvieno apdorojimo.

 

Iš audinių geriausia pelėsį pašalinti balikliu (su chloru). Pelėsiu pažeistą vietą reikia sudrėkinti ir įtrinti skalbiamaisiais milteliais. Tuomet audinį (arba drabužį) išskalbti kuo karštesniame vandenyje, įpylus pusę stiklinės baliklio su chloru. Jeigu audinio negalima skalbti ir balinti karštame vandenyje, tuomet 30 minučių mirkome tirpale, susidedančiame iš 50 ml baliklio be chloro ir maždaug 4 litrų šilto vandens, o paskui išskalbiame.

 

Rūsyje, vonioje ar tualete rekomenduojama visą laiką laikyti degančią šviesą (nors ir nedidelę), nes pelėsiai intensyviai auga tamsoje. Vengti vazoninių gėlių kambariuose pertekliaus, nes žemės paviršiuje irgi veisiasi įvairūs pelėsiai.