facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas


Romualdas BALIUTAVIČIUS
Į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi Vytauto g. 42-ojo daugiabučio gyventojas Julius Šerkšnys. Dar ne taip seniai jis teigė dirbęs daugiabučio namo bendrijos pirmininku ir ne kartą susidūręs su problema, kai norėdami įstiklinti balkonus arba lodžijas, gyventojai nežino kur kreiptis, kokių reikia dokumentų ir pan.

Skaitytojas prašė, kad jam kas išsamiai bei suprantamai paaiškintų visus tuos dalykus. T. y. ar reikia kaimynų sutikimo? O projekto? Kas paprastai atlieka darbus - pats gyventojas ar jo pasamdyta įmonė? Manome, jog šie klausimai gali būti svarbūs ir kitiems šiauliečiams.

Atsako Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas Alfonsas Dankisas ir Rasa Budrytė, Šiaulių miesto vyriausioji architektė. Pirmaiausiai žodis skiriamas jai.

Bendra tvarka

„Balkono stiklinimas yra priskiriamas paprastojo remonto kategorijai, kuriai yra reikalingas rašytinis pritarimas (pagrindas - STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 6 priedas, 6.1.3. punktas).

Iš Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus reikia gauti architektūrines sąlygas. Tam užtenka laisvos formos prašymo be jokių dokumentų, nes sąlygos nustatomos bendruoju atveju pastatui, o ne identifikuojamas savininkas.
Kitas žingsnis - susirasti projektuotoją, atliksiantį viską, kas reikalinga ir iki galo. Jis sukomplektuoja juridinius dokumentus, patvirtina jų kopijas apraše (aprašas- tai toks supaprastintas projektas, kurio sudėtis aprašyta STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, 24–34 punktuose). Taip pat suprojektuoja stiklinimo variantą viso pastato fasado kontekste ir suderina su kuo reikia, bei išima rašytinį pritarimą“, - pasakoja R. Budrytė.

Ar yra tam nustatyti terminai? Kiek vidutiniškai viskas kainuoja?

„Sąlygas privalome išrašyti per 20 darbo dienų. Kaip, beje, ir į kiekvieną raštišką gyventojo užklausimą. Kiek laiko projektuotojas projektuos, kiek kainuos projektas - ne mano kompetencija atsakyti. Kiekvienas turi dirbti savo darbą, t. y. projektuotojas projektuoti, stiklintojas - stiklinti, o užsakovas - duoti užsakymą ir sumokėti sutartą kainą“, - teigia R. Budrytė.

„Šauksmas tyruose“

Tačiau užtenka pasižvalgyti gatvėje, kad suprastum, jog mieste ko gero nėra dviejų vienodų balkonų...

„Pagrindinė problema yra ta, kad iki 2010 m. spalio 1 d. balkono stiklinimui iš viso nereikėjo jokio dokumento, tai pristiklino, kas ir kaip norėjo, o dabar vaizdelis mieste tikrai nekoks. Tas pats ir su langų keitimu, ypač madingu simetrišku padalinimu ir skirtingomis varstomomis arba nevarstomomis dalimis. Kaip jau minėjau, problema yra gili ir įvairiapusė. Aš gi iš savo „varpinės“ reikalauju, kiek pajėgiu, apeliuodama į stiklintojo sąžinę ir grožio pajautimą, kad įstiklinant balkoną būtų pasirenkamas estetiškas tipas arba toks, kurio fasade jau pridaryta daugiausia, bet tai tik šauksmas tyruose, nes sutvarkyti to, kas netinkamai pridaryta, juridiškai neįmanoma. - tęsia vyriausioji miesto architektė. - Laimė, kai namas renovuojamas, tada ir visus balkonus įstiklina vienodai. Bet atsiranda vienas kitas, kuris nenori nieko keisti, o svertų, kaip jį priversti, nėra. Čia jau kiekvieno namo aktyvistų reikalas, t. y. ar jiems svarbu bendra pastato estetika, ar ne. Jeigu būtų buvusi mano valia, nė vieno balkono nebūčiau leidusi įstiklinti, perdažyti kita spalva, pakeisti dalį langų su varstomais ir nevarstomais segmentais, jeigu jau taip namas suprojektuotas, arba tegul visi butai name būtų darę vienodai ir simetriškai. Iki šiol neaišku, kas atsakys, kai koks nors langų valytojas nuskris žemėn iš kažkelinto aukšto netyčia, dėl to, kad valant nevarstomą dalį per daug išlindo į lauką, nes kitaip pasiekti nėra fiziškai įmanoma.“

Anot R. Budrytės, dar viena problema yra ta, kai balkonas ne tik įstiklinamas, bet ir prijungiamas prie kambario. Čia iškyla kita problema su perdangos laikančiąja galia, šildomu plotu ir kitomis „smulkmenomis“...

„Komunizmą“ statėme, statėme, bet nepastatėme, kaip tas Kūlverstukas iš „multiko“, o dabar turime baisius „Harlemo vaizdelius“... O gal Jums gražu?“ - klausia vyriausioji architektė.

Na, kur jau čia... Tačiau į svarstymus apie architektūrinę įvairovę nesileidžiame. Tik pasidomime, kas gresia tiems, kurie sugalvotų ir įstiklintų balkonus savavališkai? Štai klausimas koks...

Atsakomybė už savavališką balkonų įstiklinimą

„Grėsmė už savavališką veiklą statybose yra aprašyta Statybos įstatymo paskutiniame skyriuje, jos dydis skaičiuojamas pagal formulę, bet ne mažiau kaip 300 litų ir bus taikytina nuo kitų metų. Dabartinių baudų dydžio negaliu įvardyti, nes ne aš išrašinėju, o statybų inspekcija, - tvirtina vyriausioji miesto architektė. - Tik nežinau, ar yra etiška bausti savavališkus stiklintojus po 2010 m. spalio 1 d., kai prieš tai kas ką norėjo, tas tą ir darė, palaiminus Aplinkos ministerijai. Bet čia jau etiniai giluminiai dalykai (kiek kaimynas norės susidoroti su kaimynu ir jį paskųs, kiek išvystytas bendruomeniškumo jausmas ir noras gyventi gražiame name, kiek „neša“ atskirų gyventojų asmeniški finansai ir t. t.) - vaizdžiai dėsto R. Budrytė.

Apie projektą

Panašia kalbėjo ir Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas A. Dankisas: „Taip, projektas reikalingas - paprastojo remonto aprašas. Pats gyventojas jo padaryti negali, nes čia reikalingas inžinerinis-statybinis išsilavinimas. Galima kreiptis ir į architektą, kuris aprašo, pažymi, koks bus balkonas, nupiešia eskizą. Paskui su aprašu einama į Savivaldybę. Ten atsakingas darbuotojas peržiūri aprašą ir, jeigu viskas gerai, išrašo pritarimą.“

Samdyti ar stiklinti pačiam?

„Visų pirma, ne kiekvienas tai sugeba atlikti pats, - sako pašnekovas. - Pagal Statybos įstatymą numatomi du variantai: įstiklinama rangos arba ūkio būdu. Paprasčiau kalbant, galima samdyti firmą, lygiai taip pat galima balkoną įstikinti ir pačiam. Skirtumas nedidelis, jeigu nekreipsime dėmesio į faktą, kad firma savo darbui dar suteikia ir didesnę ar mažesnę garantiją.

Kitas svarbus momentas - namui gali būti taikomi išskirtiniai architektūriniai reikalavimai, pavyzdžiui, jeigu namas yra saugomas valstybės, yra kultūros paveldo dalis, turi istorinę vertę ir t. t. Panašiais atvejais savivaldybėje leidimo gauti nepavyks.“

Įgrotinimas

Nors pastaruoju metu įgrotintų langų ir balkonų mieste smarkiai sumažėjo, visgi prie to paties norėtųsi išgirsti, kokie reikalavimai yra keliami įgrotinimui?

A. Dankisas: „Įgrotinimas irgi priskirtinas prie fasado keitimo darbų. Reiškia, reikalavimai būtų analogiški, kaip ir ankstesniu atveju.“

Ar reikalingas šalia gyvenančiųjų (kaimynų) sutikimas? Tarkime, gyvenu antrame aukšte, o po manim gyvenantiems įgrotinus savo balkoną, grotomis, it kopėčiomis, pašaliniai gali be vargo patekti į mano butą?
A. Dankisas: „Kaimynų sutikimas reikalingas tada, kai remonto metu liečiamos bendros konstrukcijos arba bendro naudojimo objektai. Kitais atvejais sutikimo nereikia. Atliekant paprastąjį remontą, bendros konstrukcijos paprastai nėra liečiamos. Juk ir remontuojant savo butą neinate ir neprašote kaimynų leidimo...“

Į viršų