Seimas įteisino administracinę atsakomybę už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą.

Ketvirtadienį Seimas, papildęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, numatė, kad už tai tam tikrais atvejais gali grėsti bauda iki 2 tūkstančių litų. Už kodekso papildymą balsavo 70 Seimo narių, 4 susilaikė.

Naujas dokumentas numato, kad "daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymas, kai nepaskirti namo bendrojo naudojimo objektų techniniai prižiūrėtojai arba paskirti techniniai prižiūrėtojai neatitinka jiems nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, arba nesudaryti bendro naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) metiniai ir (ar) ilgalaikiai planai, arba sprendimai dėl šių objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) priimti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, arba nesilaikoma teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo ir (ar) administravimo veiklos metinės ataskaitos pateikimo šių objektų savininkams, arba padaryta žala administruojamiems objektams ar aplinkai, užtraukia įspėjimą ar baudą bendrijos valdymo organų nariams ar butų ir kitų patalpų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotiems asmenims, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriams - fiziniams asmenims arba administratorių - juridinių asmenų vadovams ar vadovų įgaliotiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų".

Už tokius pat veiksmus, kuriuos atliko asmuo, baustas administracine nuobauda už šiuos pažeidimus, numatoma bauda nuo 400 iki 2 tūkstančių litų.

Ketvirtadienį Seimo priimtas naujos redakcijos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas numato, kad bendrijų veiklos priežiūrą ir kontrolę atliks savivaldybės.

Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, galės surašyti už tai administracinių teisės pažeidimų protokolus, skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui.

Priimtais teisės akto pakeitimais yra įtvirtinama, kad bendrijai bus draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose, teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Viename pastate bus draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas.

Priimtomis pataisomis taip pat sudaryta galimybė daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams inicijuoti prisijungimą prie kito daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigtos bendrijos, jeigu bus gavę šios bendrijos valdymo organo pritarimą.

Priimtame įstatyme yra nustatoma, kad sprendimai dėl daugiabučio namo ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų bus priimami visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastatų savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Už naujos redakcijos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą balsavo 61 Seimo narys, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 14 parlamentarų. Naujas įstatymas turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 d.

Eltos inf.