13

Gegužę ievos žiedai išsiskleidžia kartu su lapais.
Redakcijos archyvo nuotr.


Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Šiaulietė Ieva savo vardo vaikystėje nemėgo, nes vaikai ją pamatę šaukdavo: „Ieva, Ieva, neganyk po pievą!..“ Paskui su vardu apsiprato ir net siuvėjos profesiją, globojamą šventosios Ievos, pasirinko.
Dabar ponia Ieva pašaipų nebesulaukia ir labai domisi bendravardžiais medžiais – per ievų žydėjimą net į padubysius patraukia pasigrožėti.

Daugiavardė ieva
Iš trisdešimties ievos rūšių Lietuvoje savaime auga tik viena – paprastoji ir dar dvi–trys atvežtinės. Tačiau šis augalas yra labai populiarus tautosakoje, kur vadinamas gražiausiais malonybiniais vardais.
O juk ievos pavadinimas kilęs iš senosios hebrajų kalbos ir reiškia „gyvybės davėja“, tad labai įdomu, kodėl mūsų protėviai ankstyvą pavasarį pražystantį augalą pavadino pirmosios biblinės moters vardu.
Su anglais aišku: ievą jie vadina bird cherry – tai yra, „paukščių vyšnia“, nes juodi prinokę jų vaisiai yra paukštelių skanėstas. Ir kodėl senovės graikai ievą pavadino padus – tai yra, „mėgstanti pavėsį“, suprantama.
Tačiau vardas gal ir nesvarbu, svarbu, kad tai nuostabūs, puikiai šalčius pakeliantys medžiai, kurie baltai pražysta kartu su besiskleidžiančiais lapais.

Paprastoji – ir valgoma, ir nuodinga
Daugiametis medis ar krūmas, užaugantis nuo trijų iki dešimties metrų aukščio, paprastoji ieva auga miškuose, pamiškėse, paupiuose, pakelėse, prie sodybų.
Pailgi, atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški ievos lapai ir savaime gražūs, o kai gegužę pražysta baltos žiedų kekės, retas gali nuo tokio augalo akis atitraukti.
O štai ievos kvapo gerbėjų nedaug – jis pernelyg stiprūs, aštrus. Beje, kaip ir paties medžio žievės.
Tačiau kai rugpjūtį prinoksta ievos vaisiai – juodi, blizgantys, apvalūs, sultingi, salsvai aitroki, su kauliuku, ne tik paukščiai, bet ir žmonės dar kartą ievomis susidomi, nes šie kaulavaisiai ir švieži valgomi, ir džemams virti tinkami.
Beje, ievos tik vaisiai valgomi, o visos kitos jos dalys – nuodingos.

Atspari žiemai, bet ne kenkėjams
Kelios kitos ievų rūšys, kurios Lietuvoje auginamos soduose, jau yra svetimšalės. Tai dažniausiai nedideli medžiai paprastais, dažniausiai elipsiškais lapais, kvapiais kekėse susitelkusiais baltais žiedais ir smulkiais juodais arba tamsiai raudonais uogų pavidalo kaulavaisiais.
Pavyzdžiui, ieva „Colorata“ yra neaukštas medis ovalia laja. Jo ūgliai tamsūs, jauni lapai rudai purpuriniai, vėliau žali su raudono atspalvio gyslomis ir apatine puse, o žiedai rausvi.
Kita ieva, pavadinta „Shubert“, išauga ir iki septynių metrų aukščio medeliu, ir gerokai žemesniu krūmu. Jos jauni lapai žali, bet birželį iš apačios viršūnės link jų spalva keičiasi į purpurinę, todėl kurį laiką medis būna dviejų spalvų. „Shubert“ žiedai – balti, bet truputį kitokie nei paprastosios ievos.
Visos ievos rūšys mėgsta derlingas, drėgnokas dirvas, visos yra atsparios žiemai, nors ir neretai nukenčia nuo įvairių kenkėjų.
Dauginami šie augalai sėklomis, skiepijimu ir auginiais, o kartais jie ir patys paplinta šaknų atžalomis.

Vaistams – vaisiai ir žievė
Įdomiausia, kad ievos yra vertinamos ne tik kaip gražūs dekoratyvūs augalai, bet ir kaip vaistiniai.
Jų vaisiuose yra cukraus, obuolių ir citrinos rūgščių, vitamino C, pektinų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, žievėje, sėklose, žieduose ir lapuose – ciano vandenilio, kartaus migdolų aliejaus.
Vaistams renkami prinokę su vaiskočiais vaisiai ir džiovinami 40-50 laipsnių temperatūroje. Iš vieno kilogramo žalių vaisių gaunamas daugiau kaip trečdalis kilogramo sausų: jie yra raukšlėti, juodi su balkšvu apnašu ir balta dėmele vaiskotyje.
Tokie išdžiovinti vaisiai tinkami vartoti iki dvejų metų, jei yra laikomi popieriniuose arba audinio maišuose sausoje, gerai vėdinamoje vietoje.
Liaudies medicinoje vaisių antpilu gydomos akių gleivinės, pūlingos žaizdos, viduriavimas.
Žievė vaistams nulupama anksti pavasarį ir, išdžiovinta kaip vaisiai, sumalama į miltelius. Miltelių nuoviras (viena dalis miltelių ir dvidešimt dalių vandens) naudojamas dažniausiai veterinarijos gydytojų.
Tačiau būtina atminti, kad ievos vaistai yra labai stiprūs ir nevartotini nėščiųjų.

Ieva – sapnuose
Sakoma, kad moterims sapnuoti ievas yra geras ženklas – naujoji meilė būsianti tokia graži ir stipri kaip pirmoji.
Blogiau – sapnuoti, kad ievai laužomos šakos, nes tai reiškia, jog moteris sulauks dviprasmiško pasiūlymo.
Vyrui sapne regėti ievą – nekas: nauja pažįstama moteris supainios jo visus planus.
O ir vyrams, ir moterims negerai sapnuoti, kaip ieva persodinama: prarasite įtakingo asmens malonę.


Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas“ visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu (8 41) 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.
Gegužės mėnesio nugalėtojui – žolininkės Aušros Žvirblienės sudaryta knyga „Liaudies medicinos patirtis“.

Į viršų