Rudenį visus džiugina kaštonų sėklos, o pavasarį – žiedynų žvakės.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Jau kelintą pavasarį šiauliečiai su nerimu stebi, pražys ar nepražys kaštonai, jei jau vasaros vidury jų lapai pradeda ruduoti, ir su palengvėjimu atsikvepia – pražydo...
Kaštonų alėjoje per patį žydėjimą sutikta šiaulietė Genovaitė tuo negalėjo atsidžiaugti ir paragino: „Parašykite – juk tai patys nuostabiausi medžiai“.

Į pasaulį iš Graikijos
Sako, kad kaštonų tėvynė – Graikija ir kad iš jos po visą Europą paplito šis dekoratyvus augalas. Ir nieko nuostabaus – juk reikėjo tik jo vieną rudą blizgančią sėklą pasodinti, o jau paskui iš to vieno medžio buvo galima užveisti šimtus.  
Kaštonas – tai daugiametis, iki 35 metrų aukščio ir iki dviejų metrų skersmens užaugantis medis su tankia rutuliška laja.
Jo žievė – pilkai ruda, ūgliai stiprūs, kartais nežymiai plaukuoti, pumpurai stambūs ir sakuoti. Lapai sudaryti iš 5–7 lapelių, kurių viršutinė pusė plika, o apatinė prie gyslų plaukuota, ir kiekvienas kiekvienas lapas – iki 20 centimetrų ilgio.

Netaisyklingi kaštono žiedai būna tik susitelkę į stačias 30 centimetrų aukščio ir 12 centimetro pločio piramidiškas šluoteles. Kiekvienas žiedas sudarytas iš iš penkių baltų su geltonomis arba raudonomis dėmėmis ir vilnėtais kraštais vainiklapių. O žydi kaštonas gegužės–birželio mėnesiais.
Rugsėjį–spalį prinoksta kaštono vaisiai – žalios, rutuliškos, stambiai dygliuotos dėžutės su viena ar net keturiomis stambiomis, netaisyklingai rutuliškomis blizgančiomis sėklomis.

Šimtamečių medus
Kaštonas dauginasi ir sėklomis, ir šakninėmis atžalomis, o geriausiai auga derlingose, drėgnose, bet neužpelkėjusiose žemėse.
Tai žiemos šalčiams atsparus, šviesą mėgstantis ir iki trijų šimtų metų išgyvenantis medis, todėl yra daug kur paplitęs – parkuose, miestuose, soduose, sodybose, pakelėse.  
Ir vertinamas ne tik dėl dekoratyvumo, bet ir todėl, kad jį labai mėgsta bitės. Beje, kaštono medus – skystas ir beveik bespalvis.
Lietuvoje auga viena kaštono gentis ir keturios rūšys: paprastasis, geltonžiedis, plikasis ir rausvažiedis kaštonai.

Vaistai
Vertinami kaštonai – žievė, vaisiai ir sėklos – ir liaudies medicinoje. Jo žiedų bei vaisių užpilais, ištraukomis gydomos išsiplėtusios venos, celiulitas, viduriavimas, karščiavimas, prostatos sutrikimai, hemorojus, sąnarių skausmas, tulžies pūslės susirgimai, kraujavimas, žarnyno uždegimai, skystinamas kraujas.
Nuoviro kompresai dedami ant skaudančių sąnarių, ant sumušimų ir patinimų, gydomos sueižėjusios rankos ir kojos, šiurkšti ar riebi veido oda.
Tačiau didelės dozės gali pakenkti inkstams ir kepenims, gali pasireikšti ir kitos komplikacijos – pykinimas, prarasta orientacija, o kartais – ir paralyžius.
Vaistams lupama lygi, nesueižėjusi žievė nuo nestorų šakų, vaisiai renkami prieš jiems sprogstant, žiedynai – kai vos tik pražysta apatiniai kekės žiedai, o sunokusios sėklos surenkamos rudenį.
Visa ši žaliava gerai išdžiovinama vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, bet ne aukštesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.

Kava ne kava
Beje, kaštonų sėklas galima naudoti ir maistui. Pavyzdžiui, kavai gaminti.
Tam kaštonų sėklos surenkamos vėlų rudenį ir nulupus rudą odelę jie virinami piene. Tada kaštonai apdžiovinami, sumalami mėsmale ar supjaustomi į mažus gabaliukus, suberiami į skardą ir palengva skrudinami orkaitėje, kol tampa rusvos spalvos.
Apskrudę kavamale sumalami ir naudojami kavai ruošti. Tereikia tik dviejų šaukštų tokių kaštonų miltų, po pusę litro vandens ir pieno, druskos. Pieną užvirinus su vandeniu supilami kaštonų milteliai, sumaišyti su druska, ir vėl užverdama. Po dviejų–trijų minučių kaštonų kava jau tinkama gerti.

Burtai-sapnai
Sakoma, kad jei dar nesužydėjus kaštonams įsimylėsite – visus metus būsite laimingi. Gal tai ir tiesa – verta pamėginti.
Tačiau, ko gero, labiau tikėtina, kad gegužę ar birželį jūs kaštoną susapnuosite – juk pats žydėjimas.
Tad jei susapnuosite visą kaštono medį, būsite sveikas ir spėsite įgyvendinti visus sumanymus.
O štai su kaštonų vaisiais, sėklomis sapnuose atsargiau: viena vertus, tai reiškia džiaugsmą, drąsą ir atkaklumą, antra vertus, jei juos laikote rankose – problemos darbe, bet asmeniniame gyvenime tai reiškia gerą draugą.
Valgyti sapne kaštonų išvis neverta – jūsų laukia liūdesio dienos...
Tačiau jei jūs jauna mergina ir sapne kaštonais buriate, vadinasi, greit sutiksite pasiturintį gerbėją.

Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas“ visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu (8 41) 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausio augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.
Gegužės mėnesio nugalėtoju tapo ponas Stanislovas – miške augančių pakalnučių gerbėjas. Sveikiname nugalėtoją ir kviečiame atvykti į redakciją atsiimti prizo.
Birželio mėnesio nugalėtojui – žolininkės Aušros Žvirblienės sudaryta knyga „Liaudies medicinos patirtis“.