Sapnuoti baltas lelijas yra geras ženklas – ištikima meilė, o štai spalvotų - nereikėtų, nes tai reiškia apgaulingą jausmą.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Gruodžio ketvirtąją vardadienį švenčianti šiaulietė Lelija pripažįsta esanti lelijų gerbėja: kadangi negalinti auginti visų šios gėlės rūšių, tai renkanti atvirukus ir nuotraukas, kuriose užfiksuoti įvairiausių spalvų ir formų karališkai gražių augalų žiedai.

Karališkos gėlės
Lelija yra tikrai karališka gėlė: ne veltui ji puošė Prancūzijos karalių vėliavas, o ir dabar ji - Prancūzijos simbolis. Juk ant šios šalies herbo yra vaizduojamos trys sukryžiuotos lelijos,  simbolizuojančios gailestingumą, teisingumą ir užuojautą.

O lelijinių šeimos augalų genčiai priklauso daugiametės svogūninės žolės, turinčios kiaušiniškus svogūnus ir stačius lapuotus stiebus nuo 50 iki 100 centimetrų aukščio. Lelijų lapai dažniausiai siauri, bekočiai, o žiedai kuo įvairiausi: vienų rūšių nusvirę, kitų statūs, vieni kekėse, kiti pavieniai.
Šioje gentyje yra apie 110 laukinių ir dekoratyvinių rūšių.

Lietuvoje – vien egzotiškosios
Lietuvoje, išskyrus miškinę leliją, kitos rūšys natūraliai neauga. Tačiau palyginti vėsus mūsų klimatas yra tinkamas gan egzotiškoms lelijoms: tigrinei, skėtiškajai, siauralapei, raudonajai, karališkajai, baltajai.

Tigrinės lelijos žiedai yra ne tik taškuoti, bet ir vienspalviai - balti, gelsvi, rausvi, raudoni, rudi, violetiniai...
Baltoji lelija, ko gero, visais laikais buvo pati populiariausia, nes laikyta nekaltybės ir skaistumo simboliu.
Karališkoji lelija, kilusi iš Kinijos, pasižymi ypatingais žiedais – jie kvapūs, dideli, piltuvo formos, suaugę po 20-30 kiekvieno stiebo viršūnėje. Žiedų vidinė pusė - balta su geltonomis žiotimis, išorinė – su plačiu rausvu (rusvu) dryžiu.

Lelijų – ir karališka priežiūra
Tik auginti tokias karališkas gėles - nemenkas vargas. Jos labai išrankios dirvožemiui, nes mėgsta šiek tiek rūgščią, labai derlingą, purią ir drėgną dirvą. Nepakenčia jos visos ir tręšimo mėšlu.
Baltąsias lelijas reikia sodinti rugpjūtį, o kitų rūšių – rugsėjį. Prieš persodinant lelijų svogūnus būtinai reikia dezinfekuoti šiltu kalio permanganato tirpalu, dirvą patręšti trąšomis su mikroelementais ir susodinti ne pernelyg giliai – kaip ir paprastus svogūnus.

Laistyti reikia nuolat – ir vasarą, ir rudenį. Dar pageidautina periodiškai purkšti fungicidais, nes šios lepios gėlės neatsparios puviniui. Rudenį lelijų stiebus reikia nupjauti ir mulčiuoti durpėmis, pjuvenomis ir pan.

Pasodinta ir persodinta lelija pirmaisiais metais atrodo prastokai ir menkai žydi – visas jos grožis pasimato tik antraisiais metais. Po šešerių metų lelijas vėl būtina persodinti, nes nauji svogūnėliai nualina dirvą.

Nors šiaip lelijos auginamos darželiuose ir soduose, kai kurias iš jų rekomenduojama auginti vazonuose, nes galima pražydinti šias gėles ne tik vasarą.
Tik persodinti vazonines lelijas reikės ne kas šešerius, o kas dvejus metus, nors priežiūra panaši kaip ir dirvoje augančiųjų.

Ir kitos giminaitės
Turi karališkosios lelijos bendravardžių „giminaičių“ – vandenyje augančių.
Tai ir vandens lelijos - daugiamečiai augalai su stipriais šakniastiebiais ir plūduriuojančiais dideliais lapais. Kaip ir jų sausumoje augančių bendravardžių, vandens lelijų yra nuostabūs žiedai - pavieniui iškilę virš vandens. O vaisius – dar nuostabesnis - sultingas ąsotėlis, panašus į uogą.
Jos paplitusios visame pasaulyje, bet yra žinoma tik apie 50 rūšių, iš kurių dvi auga ir Lietuvoje: paprastoji (ji nyksta) ir mažažiedė. Nors pastaraisiais metais dirbtiniuose tvenkiniuose auginamos ir egzotiškesnės vandens lelijų rūšys.

Tik būtina atminti, kad vienos iš jų yra šalčiui atsparios, jei tik, žinoma, į ledą nesušąla šakniastiebiai pusantro metro gylyje, o kitos – visiškai neatsparios.
O trečiosios lelijos yra jūrinės. Ir jau visai ne giminaitės pirmoms dviem, nes yra bestuburiai dygiaodžiai gyvūnai.  
Jūrų lelijos gyvena tiek sekliuose, tiek iki 6000 metrų gylio vandenyse. Jos turi burną, apsuptą čiuptuvų – penkių ir daugiau. Dėl tų čiuptuvų, kurie savo išsidėstymu primena būtent žiedlapius, šie gyvūnai ir pavadinti jūrų lelijomis.

Šie senesni už dinozaurus gyvūnai yra taikūs - minta filtruodami smulkias maisto daleles iš vandens čiuptuvais, ir gan dekoratyvūs.

Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas“ visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu (8 41) 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.
Birželio mėnesio nugalėtojui - žolininkės Aušros Žvirblienės sudaryta knyga „Liaudies medicinos patirtis“.