Agronomė S. Gumbakienė primena per visus darbus nepamiršti pasidžiaugti ir tų darbų vaisiais.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Saulė jau perlipo savo aukščiausiąjį tašką zenite, ir ilgai laukta vasara vis labiau įsibėgėja. Ir nors vasarą priimta atostogauti, turintys sodus, privačius sklypus ar prižiūrintys gėlynus daugiabučių kiemuose neturėtų pamiršti pasirūpinti augalų gerove. Plačiau apie tai pasakoja agronomė Sigita Gumbakienė.

Daržai ir šiltnamiai
„Kultūrų sodinimas paprastai tokiu metu jau būna baigtas. Belieka susitelkti ties tinkama jų priežiūra. Visų pirma vasarą oro temperatūra laikosi aukštesnė, todėl didesnę svarbą turi savalaikis augalų laistymas. Palijus kurį laiką laistyti nereikia, ir tas dienas galima skirti augalų tręšimui. Galima naudoti specialiai tai ar kitai augalų grupei skirtas trąšas arba universalias“, - sako S. Gumbakienė.

Kai kur šiuo metu sode augančius augalus puola amarai. Pasak pašnekovės, reikia nepamiršti laikas nuo laiko pereiti lysves ir sodo augalus. Amarams naikinti skirta speciali chemija, tačiau galima naudoti ir liaudiškas priemones: česnakų, pelynų arba ramunėlių nuovirus. Išverdama „arbatėlė“ (tik žymiai stipresnė už tą, kurią geriame) ir ja apipurškiami kenkėjų puolami augalai.
Sušilus orams galima išnešti iš šiltnamio ir pasodinti lauke kai kuriuos augalus, pavyzdžiui, perkelti paprikų daigus (jeigu to dar nepadarėme). Tačiau dauguma šiltnaminių augalų, anot pašnekovės, nepakelia didelių paros oro temperatūros svyravimų, žemų temperatūrų naktimis, tad persistengti nereikėtų...
„Esant šiltam ir drėgnam orui pradeda „reikštis“ bulvių maro sukėlėjai, - tęsia S. Gumbakienė. - Kaip juos atpažinti? Bulvių lapų pakraščiai pasidengia rudomis dėmelėmis, tarytum apvedžiotomis baltu pelėsiu. Ir nors dėmės matosi ant lapo viršaus, pelėsis „įsikuria“ lapo apačioje.

Žmogaus akims nematomos bulvių maro sporos plinta oru. Jas galima naikinti purškiant botaniniais preparatais, kurie gaminami iš augalų, taigi yra ekologiški. Tokiu būdu galima išvengti nepageidaujamo chemijos panaudojimo.“

Anot agronomės, ankščiau minėtos biologinės kovos su įvairiais kenkėjais priemonės dar geros ir tuo, kad apipurkšto augalo vaisius galima vartoti jau po keturių dienų. (Naudojant chemines medžiagas – tik po 20–30 dienų).

Šiuo metų laiku reikia tręšti svogūnus ir česnakus, kitaip, trūkstant reikalingų medžiagų, ims gelsti laiškų galiukai. Tręšimas padeda išvengti kito kenkėjo – vyno muselių, kurių vikšrai per pažeistą ropelę patenka į laiškus. Taigi, laiku nepastebėjus, vegetariškas salotas galima „praturtinti“ trupučiu baltymų... „Kai vikšrai patenka į vidų, jų iš ten nebeiškrapštysi, todėl reikia žiūrėti, kad augančių svogūnų ropelės būtų sveikos – laiku pastebėti, purkšti, tręšti“, - teigia S. Gumbakienė.

Anot jos, jeigu pradeda suktis bei raitytis morkų viduriniai lapai, augalus irgi reikia purkšti priemonėmis nuo muselių ir blakučių. Kitaip rudenį turėsime apkirmijusius morkų šakniavaisius. „Šiam reikalui irgi tinka biologiniai preparatai kaip ir liaudiškos priemonės – česnakų nuoviras ir pan. Antioksidantų turįs ir naudingas žmogui augalas česnakas kenkėjų yra nemėgstamas“, - teigia pašnekovė.

Sodai, gėlynai, ir kt.
Tokiu metu, pasak S. Gumbakienės, obelis ir kriaušes gali pulti šermukšninės kandys, kurios lapus apvynioja voratinkliais ir juos susuka. Šiam atvejui tinka tie patys būdai, kaip ir kovojant su amarais. Jei kandžių nėra daug, jų lizdus galima paprasčiausiai surankioti rankoms.

„Serbentai ir agrastai jau baigia užauginti uogas, tad su jais kol kas nieko nedarome, - pataria agronomė. - O vazonuose augintus augalus persodinti į lauką galima visą vasarą, o ne vien tik rudenį ir pavasarį, kaip kitus. Beje, iš rudens geriausiai sodinti kaulavaisius, o štai obelaites bei kriaušaites galima sodinti ir pavasarį.“

Nuo vasaros pusės vėl pradedame karpyti bei genėti gyvatvorėse augančius lapuočius. Tas pats pasakytina ir apie kitus dekoratyvinius augalus, tarkime, tokius kaip kėniai, forzicijos, kurių siluetą reikia formuoti. Visa tai daroma tam, kad sumedėtų jų šiųmetiniai ūgliai – pasiruoštų žiemai. O pirmasis karpymas būna pavasarį, norint kad augalai gražiai suvešėtų.

„Pagrindinis darbas prižiūrint gėlynus, dabar yra tręšimas bei laistymas, - teigia agronomė. - Šiuo metu taip pat daug kas rengiasi sėti našlaites. Tam, kad jos pražystų kitąmet, ankstyvą pavasarį. Jau šį mėnesį reikėtų pradėti kasti svogūnines gėles: tulpes, narcizus ir kt. Būtina iškasti, išdžiovinti, o rugsėjo mėnesį pradėti sodinti. Tam, kad kitais metais sulauktume žiedų. Priešingu atveju tulpės pradeda lįsti kur giliau, ir leidžia vien tik lapus, bet ne žiedus. Iškasus reikia nuo svogūnėlių atskirti vaikučius ir palikti motininius augalus, kad kitais metais žiedai būtų kuo gražesni.“

Dar vienas gėlininkų rūpestis – nurankioti kultūrinius augalus mėgstančias mažas, spalvotas sraiges – darželių ir gėlynų baubą. Žinoma, galima tam naudoti ir chemiją, tačiau daugelis visa tai nusirenka mechaniškai. Jeigu sraiges paliksime, didesnės ar mažesnės žalos tikrai neišvengsime.

„Nedera pamiršti ir vejos. Vasarą svarbu vejas nupjauti ir tręšti. Patogu tręšti pavasarį ilgalaikio veikimo trąšomis, kurių pakanka visai vasarai.
Panašiai prižiūrimi ir patalpose augantys augalai – laistomi, tręšiami... Tokius kambarinius augalus, kaip pelargonijos, amariliai... galima su visais vazonais išnešti į lauką. Žinoma, vietą reikia parinkti ne itin saulėtą ir, jokiu būdu, ne vėjų prapučiamą.

Reziumuodama galiu pasakyti, kad svarbu neužleisti žaliųjų plotų: ravėti, laistyti, tręšti... Ir džiaugtis. Džiaugtis visu tuo, kas auga savame sode ar kieme!“ - šypsosi S. Gumbakienė.

Vasarai įpusėjus pradedamas antrasis gyvatvorių ir kitų dekoratyvinių augalų šiųmetinių ūglių karpymas, kad jie spėtų sumedėti bei pasiruošti žiemojimui.

Įsigytą vazone augantį augalą persodinti lauke galima visą vasarą.

Jeigu šiuo metu augalai baigia sirpinti uogas, geriau susilaikyti nuo bet kokios „cheminės invazijos“.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.