facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

11

Jeigu tiek daug gali vienas žmogus, koks potencialas slypi visuose 30-yje butų? - štai klausimas koks.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.


Romualdas BALIUTAVIČIUS


K. Korsako gatvės 36-asis daugiabutis. Čia nebe pirmus metus vietos bendrijai pirmininkauja Marytė Kolegova. Moteris ne tik rūpinasi bendrijos reikalais, bet ir visuomeniniais pagrindais tvarko nemažą teritoriją aplinkui. Ji taip įpratusi – nesėdėti be darbo, o ir gyventi žmonėms gražiau...

Laimėjo 6 laipsnius
„Darbuojuosi viena. Yra dar valytojos... - šypsosi ji. - Tačiau šito nepatikiu niekam“.
O jeigu staiga susirgtumėte?
„Niekados! Esu „sibiriačka“. Buvome kaip lietuviai išvažiavę ten „laikinai“... - šypsosi M. Kolegova. - O bendrijai pirmininkauju nuo 2005-ųjų. Gėlių prie namo buvo ir anksčiau, aš tik jas pertvarkiau savaip. Saulės ši pusė gauna nedaug, tad reikėjo pasukti galvą, ką ir kur sodinti.“
Be abejo, priežiūra reikalauja ir lėšų, ir fizinių jėgų...
M. Kolegova: „Jėgų užtenka. O darbų irgi užtenka. Štai renkame po 2 procentus kasmet. Šitaip esame sukaupę per 10 tūkst. litų, už kuriuos sudėjome langus, rūsių ir laukujas duris. Apšiltinome namo galus...“


Kiek žiemą vidutiniškai už šilumą moka 3 kambarių butas?
„Moka per 300 litų per mėnesį, bet ir gyvena šiltai – apšiltinus galus temperatūra šoktelėjo 6 laipsniais: žiemą butuose dabar būna 25–26 laipsniai šilumos. Žinoma, per daug. Ateinantį sezoną reikės sumažinti šildymą“, - teigia pašnekovė.
Vis dėlto atėjome pamatyti pavyzdingai tvarkomą daugiabučio aplinką. Juk ne veltui 2009-aisiais miesto gražinimo konkurse laimėta trečioji vieta...
Pirmininkė prie namo pasodino po kelis krūmus skiepytų alyvų ir jazminų, kurie jau gerokai ūgtelėjo, taip pat spygliuočių, rožių, serenčių bei kitų augalų. Pirko pati, iš turgaus ir už savo pinigėlius. Prie laiptinių stovi specialiai bendrijai nupirktos dažytos betoninės šiukšliadėžės.

Kaimynai darbuotis netrukdo
Ar dažnai kaimynai pasisiūlo padėti: atnešti augalams vandens, nuravėti gėlynus?..
M. Kolegova: „Ne, ne. Žinokite, tokie malonūs, poniški žmonės – viską man patikėjo. Kiekvieną dieną skiriu 3–4 valandas aplinkos tvarkymui.“
Vis dėlto, kam jums tas lažas?
M. Kolegova: „Man malonu. Negaliu matyti betvarkės... Prisodinau iš kaimo atvežusi eglelių, pušaičių. Vadinamųjų raudonųjų linijų dar nėra, todėl savo nuožiūra atsiriekėme ir tvarkome valdišką teritoriją. Iš viso 42 arus.“


Ar nebijote, kad prieš žiemos šventes šitokias gražias, apvalainas eglutes gali pavogti?
„Jau ir pavogė. Štai matosi vienas tarpas ir kitas tarpas. Nė pati nepastebėjau kada. Prieš kokius trejus metus... O čia pažeme besiraitanti kalnų pušis. Ją pirko dar anoji pirmininkė, - rodo M. Kolegova. - Kai medeliai ir krūmai užaugs, bus ne tik gražu, bet ir užuovėja.“
Vis dėlto augalams nupirkti reikėjo nemažai pinigų. Ar kada bandėte skaičiuoti, kiek kainuoja metams šio ūkelio išlaikymas bei puoselėjimas?
„Toji pušis kainavo, berods, 700 litų... Aš gi gėlėms išleidžiu virš 100 litų, dar 200 litų kurui – yra žoliapjovė. Dar apie 100 litų dažams... Visos išlaidos. Viską perku pati ir už savus“, - teigia pirmininkė.


Betgi žmonės turi sodus. Negi iš ten nieko neparveža, nepasiūlo?
„Kaip bebūtų keista, neparveža“, - sako M. Kolegova.
„Gal šitą reikmę reikėtų pagarsinti per gyventojų susirinkimą? Girdi, reikia to, trūksta ano?..“
„Eikit... Ką čia prašysi... Nesikiša jie. Matyt galvoja: gerai tvarkosi, tai ir tegul tvarkosi – nekiškime nagų...“ - juokiasi pašnekovė.

Žvelgiant į ateitį
M. Kolegova prasitaria, kad jeigu kada ateityje būdų padarytas detalusis namui priklausančios teritorijos planas, ji dar turinti visokių sumanymų. Pavyzdžiui, gražia gyvatvore atsiriboti nuo gretimų valdų, pastatyti pavėsines, suoliukus. Viskas galima.
Vieta čia rami, pašaliniai vakarais nesirenka ir negirtuokliauja. Tik kol plyna erdvė kitoje namo pusėje dar nebuvo apsodinta augalais, jaunimas rinkdavosi žaisti futbolo, o sykį su kamuoliu iškūlė langą. „Koks skirtumas... Vis tiek reikėjo jį keisti: sudužusį ar nesudužusį...“ - nepraranda gero ūpo M. Kolegova.
Pasak jos, žmonės čia geri, tik labai užsiėmę. Ji ateinanti pasidarbuoti kone kasdien, bet gyventoją retai kada pamatysi – visi dirba: rytą išeina ir grįžta tik vakare.

Žvelgiant į gretimas teritorijas
Pavyzdingai prižiūrima 36-ojo K. Korsako gatvės namo teritorija labai kontrastavo su kone žmogaus ūgio žole apleistais gretimais plotais. Klausiame pašnekovės, kaip gi čia yra?
„Galėčiau nupjauti ir ten, tačiau žoliapjovei tai sunkiai įveikiamas ruožas dėl dujininkų technikos paliktų gilių provėžų, - teigia M. Kolegova. - Gretimo namo pirmininkas kažkada čia buvo savivaldybėje pakėlęs aliarmą, kodėl metų metus niekas netvarko šių plotų? Tąkart nušienavo. O rytoj savivaldybė rengia teritorijų apžiūrą – paprašysiu, kad nupjautų. Tačiau savivaldybė nupjauna tik siaurą ruoželį, o kita priklauso prižiūrėti tai poniai, kuriai priklauso gretimais esanti automobilių stovėjimo aikštelė.“

13
K. Korsako gatvės 36-o daugiabučo aplinką jau aštunti metai prižiūri bendrijos pirmininkė M. Kolegova.

14

Už M. Kolegovos pasodintų pušaičių tvyro apleista „niekieno“ teritorija su pusantro metro aukščio žole. Anot pirmininkės, valdininkai rengia teritorijų apžiūrą – matyt, spręs, ar žolė jau pjautina, ar dar gali palaukti.

15

Prieš trejus metus prie namo sienos pritvirtinta lentelė su užrašu liudija, kad buvo laimėta trečioji vieta miesto švarinimo konkurse.

16

Palei daugiabutį – daug gėlynų bei žalumos.

12

Visus aplinkai gražinti skirtus augalus M. Kolegova perka už savo pinigus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Į viršų