Karpažolę – leuconeurą anglai vadina Madagaskaro brangakmeniu.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Šiaulietė Vidmantė, pamačiusi dienraštyje „Šiaulių naujienos“ vieno augalo nuotrauką, susidomėjo jo pavadinimu. Moteris sako tokį mačiusi ir natūroje – labai patikęs, be to, dar išsiaiškinusi, jog jis kelis metrus šaudantis subrendusiomis sėklomis. Tad norėtų tokį auginti, tik norėtų sužinoti šio augalo pavadinimą.
Augalu susidomėjome ir mes – labai dailus, dekoratyvus, tad kreipėmės į Šiaulių universiteto Botanikos sodą. Paaiškėjo, kad tai karpažolė leuconeura.

Iš karpažolių genties    
Apskritai karpažolės nėra reti egzotiniai augalai – jų gentyje per du tūkstančius rūšių. O ir Lietuvoje auga net kelios - dirvoninė, siauralapė, didžioji, dirvinė, margalapė, dygliuotoji, daržinė, puošniausioji, rykštinė.
Karpažolės auga visame pasaulyje, nors įdomiausios ir savičiausios – tik Afrikoje ir Madagaskare. Tai vadinamieji sukulentai (augalai, kaupiantys vandens atsargas), kurių priskaičiuojama per šešis šimtus rūšių.
Vienos sukulentinės karpažolės išauga ir iki 20 metrų aukščio medžiais, kitos – tik iki poros centimetrų aukščio.
Kai kurių rūšių sukulentinės karpažolės būna dygliuotos, bet turi ir lapus. O jų žiedai, nors ir būna įvairiausių spalvų, yra smulkūs ir visai neišvaizdūs. Ko gero, įdomiausia jų savybė – šaudymas sėklomis aštuonių metrų atstumu.

Dauguma – visai nelepios
Šiaip karpažolės dauginamos ir sėklomis, ir stiebo dalimis, ir šakelėmis. Jos lengvai įsišaknija ir puikiai auga, jei, žinoma, būna tinkamai prižiūrimos.
Dauguma rūšių puikiai auga ant palangių ir mūsų klimato sąlygomis, net žiemą prisitaiko prie sauso, šilto kambarių oro. Tik kai kurios karpažolių rūšys būna lepios ir reikalaujančios preciziškos priežiūros.
Prižiūrint šiuos augalas būtina atminti, kad visos jų dalys yra nuodingos, todėl reikia saugotis, jog ypač sultys nepatektų ant gleivinės, ir liestis prie šio augalo geriau apsimovus pirštines.

Sėklų atrakcija
O dabar jau atėjo eilė ponios Vidmantės pamėgtajai karpažolei leuconeurai – anglų vadinamai Madagaskaro brangakmeniu - „jawel“.
Ji iš tiesų savaime auga Madagaskare, uolėtose vietovėse, bet net gimtinėje jau retai beaptinkama.
Tačiau leuconeura labai paplitusi visame pasaulyje kaip kambarinis augalas.
Viena, ji labai lengvai prižiūrima: mėgsta šviesą, saulę, nuolatinę drėgmę ir net nelabai jautriai reaguoja, jei yra perlaistoma.
Antra, leuconeurai subrandinus sėklas prasideda savotiška atrakcija: aguonų grūdelio dydžio sėkliukės pradeda šaudyti visomis kryptimis. O jei pataiko į kito augalo vazonėlį, tai sparčiai išdygęs ūgliukas gali nustelbti ir tikrąjį šeimininką.
Baltas šios karpažolės skystis yra toksiškas, stipriai sudirgina odą ir net gali paspartinti įvairių odos ligų eigą.

Reikli spirginė
O štai kita karpažolė – lophogona (mūsų kalbininkai sako, kad ją reikėtų vadinti spirgine karpažole) – palyginti su leuconeura, yra labai lepi.
Nors irgi kilusiai iš Madagaskaro iki metro užaugančiai spirginei reikia išskirtinių sąlygų. Nes jei tik kas ne taip – ji kaipmat numeta lapus, kurių, beje, ir taip nedaug teturi ūglių galuose.
Laistyti spirginę karpažolę gausiai reikia tik šiltuoju metų laiku, o žiemą – kaip lapai apvysta. Nors saulę šis augalas labai mėgsta, bet kad lapai būtų vienodai gražūs, ją būtina nuolat sukioti.
Specialistai rekomenduoja vasarą ir rudenį kartą per mėnesį spirginę karpažolę palaistyti vandenyje ištirpintomis kaktusams skirtomis trąšomis.
O ar teisingai šis augalas prižiūrimas paaiškėja atėjus žydėjimo metui: jei pražysta, vadinasi, viskas gerai.

Lepi spirginė karpažolė, jei tik yra gerai prižiūrima, apsipila žiedais.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas“ visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu (8 41) 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.
Liepos mėnesio rubrikos „Mano gražiausias augalas“ nugalėtoja tapo ponia Lina, auginanti avokadą.
Rugpjūčio mėnesio nugalėtojui - žolininkės Aušros Žvirblienės sudaryta knyga „Liaudies medicinos patirtis“.