„Jokių stebuklų čia nėra“, - kuklinasi ponia Stefa, rodydama palangėse augančius vilkdalgius ir kitas gėles.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Septintą dešimtį bebaigianti pensininkė Stefa Žutautaitė gyvena Dainų gatvės 5-ajame daugiabutyje. Pats faktas, žinoma, jokia naujiena. Tačiau mūsų pasakojimo herojė, nežiūrint solidaus jos amžiaus ir ne itin geros sveikatos, jau 13 metų tvarko ilgo kaip sliekas 75 butų namo aplinką, pjauna veją, apsodino perimetrą gėlėmis... Viskas paprasta, gražu ir svarbiausia, ponia Stefa teigia tam neišleidusi nė cento...

Aplinką gražina jau 13 metų
Ji aplinką prižiūri viena, yra čia „svarbiausioji grandis“, tačiau paprašytos padėti prišoka ir kelios kaimynės. „Nugara skauda, tai ką nors sodinti darosi vis sunkiau“, - bėdoja ponia Stefa.
Anot jos, kai pradėjo gražinti aplinką, tai šalia namo augo tik vienas kitas medis. „Kaime gimiau ir užaugau. Gėlės man labai patinka. Po truputį plėčiau, plėčiau „savo“ valdas, juk kaip ne kaip ir pati čia gyvenu“, - šypsosi ji.

Ponia Stefa stebisi, kad mašinas turintys kaimynai neskuba pasidalyti soduose auginamų gėlių daigais ar svogūnėliais, o štai jos kaimynė Janina pargabena visa tai autobusu įsidėjusi į rankinę... Dar pagelbėja Marytė, Sniegė, Stasė... Pati iš sesers parsivežanti pinavijų, „karkliukų“... „Visa tai, kas pasodinta – gavau. Kalbinu, prašau, siūlau keistis augalais. Viskas kūrėsi po truputį. O pinigai? Jų ir nereikia, nebent pavasarį 3–4 kilogramams salietros nuperku. Salietra tręšti paprasčiausia“, - įsitikinusi darbšti moteris. Ir čia pat ima kuklintis, esą nieko ypatingo nėra, viskas paprasta ir kaimiška...

Gal ir taip, gal ir kaimiška, tačiau paskaičiavus... Net jei vienam augaliukui arba gėlei pasodinti pakanka ir penkių minučių, tai jų aplink daugiabutį šimtai, o gal net ir tūkstančiai. O kur dar pasodintieji pagal tvarkomos teritorijos perimetrą? Dar priežiūra, ravėjimas... Ir šitaip jau 13 metų. Kiek gyvenimo valandų tam atiduota?

Gėles mėgsta nuo mažumės
Žvalgomės po tvarkingas, ponios Stefos prižiūrimas valdas. Visos gėlės, išskyrus serenčius, yra daugiametės. „Taip lengviau ir priežiūros mažiau reikia. Kas gi augtų tokioje nederlingoje žemėje?“ - sako ji. Ši vasara – lietinga, o taip iš kur čia pribėgiosi su kibiru iš trečiojo aukšto.
Palei namą auga spygliuočiai, jazminų krūmai, padaryti kuklūs, bet tvarkingi gėlynėliai.
„Yra kam visa tai nelabai patinka, - šypteli ponia Stefa. - Jiems norėtųsi brangesnių, prašmatnesnių žiedų. Tačiau į akis nesako. O dauguma džiaugiasi, kad šitiek galima nuveikti neišleidžiant nė vieno cento... Šimtų tam nereikia, labiau – noro tvarkytis.“

Veją pensininkė nusipjauna pati su žoliapjove. Kitoje namo pusėje – didelė teritorija, kurią ji tvarko nebe pirmi metai ir savo noru, kur auga apie pusšimtis įvairių medžių. O palei teritorijos ribas – gėlių eilė. Palei namą, po langais veši vilkdalgiai, kelių metrų aukščio pilnavidurės piliarožės, nasturtos, zinijos, pakalnutės... Kaulavaisius brandina gudobelė. Aukšta ir spygliuota ankstesniojo bendrijos pirmininko Balčiūno pasodintoji rožė. Dar lapinai augalai. Regis, moteris pensininkė spėja visur...

Žinoma, kaip ir daugeliui gražiai besitvarkančiųjų, jai irgi teko patirti vandalizmo proveržių, kai žiedus kraunančias gėles rasdavo po nakties išrautas... „Visokių yra, - atsidūsta moteris. - Imu ir sodinu iš naujo. Juk jei prašytų, duočiau sėklų ir daigų... Negaila. Tegul tik pasako“, - kartoja ji tartum maldą.

Pasak ponios Stefos, po langais gražiausia pavasarį, kai įvairiaspalviais žiedais pražysta pinavijos ir kiemas prisipildo žiedų aromato. Matėme žaliuojančias rūtas. Ponia Stefa pasidžiaugia, jo gera turėti savų rūtelių, ir ne vien jaunamartėms: jos reikalingos per Dievo Kūno šventę, bažnyčioje. „Tada nereikia eiti pirkti arba vogti...“ - juokauja.
Agronomijos ar botanikos moteris nestudijavo, o poreikis auginti gėles – nuo mažens. Užaugusi 10 metų dirbo kaime, po to 25 metus – televizorių gamykloje.
Gal kuris perskaitęs pasakys, jog čia nieko ypatingo. Na, pamanykit, moteris tvarkosi. Ir tegul...

Tačiau visai šalia jos pavyzdingai tvarkomos teritorijos pamatėme aukšta žole apleistą plotą... Kai vienu metu regi ir gero pusmetrio aukščio piktžoles, ir rūpestingai nuravėtus geltongalvių serenčių gėlynėlius, skirtumas, patikėkite, tikrai apčiuopiamas...

Augalus ir gėles S. Žutautaitė teigia mylinti nuo mažens.

Gėlynų priežiūrai ponia Stefa tikina daug neišleidžianti, tik kelis litus salietrai...

Paprasti žiedai aplink namą patinka daugeliui jos kaimynų.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.